Verslas

2020.03.19 20:59

Andrius Džiaugys. Ką vartotojams reikštų investicijos į elektros tinklų atnaujinimą?

Neseniai žiniasklaidoje pasklido nuomonė, jog Lietuva per mažai investuoja į elektros tinklų infrastruktūrą.

Pasak nuomonės autoriaus, į skirstomąjį tinklą neinvestuojama jau dvejus metus, o tai lemia didesnį tinklo pažeidžiamumą esant blogoms oro sąlygoms. Kita problema – esą Lietuvoje nelieka patyrusių energetikų. Nuomonės autorius didžiausia grėsme laiko valstybės sprendimą investuoti ne į tinklus, o į vėjo ir saulės elektrinių parkus.

Kyla klausimas, iš kur tikimasi gauti lėšų elektros tinklų atnaujinimui? Neskirti pinigų atsinaujinančios energetikos plėtrai neatrodo gera išeitis – taip būtų nusižengiama pasaulį vienijančiam tikslui mažinti taršą. Peršasi vienintelis atsakymas, jog šias sąskaitas apmokėtų gyventojai bei verslas, pirkdami elektrą brangiau.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių pusę elektros kainos paprastai sudaro infrastruktūros mokesčiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje už kilovatvalandę gyventojai moka virš 30 euro centų. Apie 15 centų iš šios sumos yra skiriama mokesčiams: infrastruktūrai, tinklų atnaujinimui ir kitoms išlaidoms.

Lietuvoje šių metų pradžioje elektrą pabranginus vidutiniškai 14,7%, kilovatvalandė kainuoja apie 15 euro centų. Faktinė elektros energijos įsigijimo kaina – 5,33 ct/kWh. Už elektrą mokame tiek todėl, jog kainos dedamojoje numatytos išlaidos infrastruktūrai yra nepakankamos. Elektrai pabrangus, sinchronizacijos projektams ir kitoms investicijoms į infrastruktūrą skirta beveik 6 mln. Eur, padidėjo sąnaudos, skirtos elektros sistemos palaikymui ir saugumui užtikrinti – apie 87 mln. Eur.

Vadinasi, būdas atnaujinti elektros tinklus – dar labiau didinti elektros kainą.

Jei bus pasirinkta tokia strategija, išloš žmonės, investuojantys į alternatyvius energijos išgavimo būdus, pavyzdžiui, saulės elektrines. Kylanti elektros kaina reikš, kad saulės elektrinių atsiperkamumas didės. Įsirengę elektrinę galės tikėtis atgauti investiciją po ženkliai trumpesnio laikotarpio nei anksčiau prognozuoti vidutiniškai 6–7 metai.

Egzistuoja dar vienas būdas gyventojams tapti nepriklausomiems nuo skirstomųjų tinklų – nuosavo akumuliatoriaus naudojimas. Kol kas Lietuvoje tokia energetinės nepriklausomybės forma dar nėra taikoma, bet kylant elektros kainai, ji galėtų tapti sprendimu pigesnės energijos ieškantiems vartotojams.

Energetiniai klausimai yra ypač svarbūs šalies nepriklausomybei ir saugumui. Egzistuoja būdai, kaip valstybė gali didinti energetinę nepriklausomybę neužkraudama gyventojams ir verslui naštos mokėti už ją iš savo kišenės. Tai – jau plačiai taikomos subsidijos atsinaujinančios energetikos sprendimams, bei kitos, su ES suderintos, priemonės. Reikia gerai apsvarstyti, ar investicijos į elektros tinklų atnaujinimą valstybės interesui pasitarnaus geriau nei prieš tai išvardinti sprendimai.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė.