Verslas

2020.03.18 17:56

Žinoma įmonė darbuotojams pasiūlė 3 variantus: meluoti, kad turėjo kontaktą su sergančiaisiais, atostogauti arba išeiti

Jurgita Čeponytė, LRT.lt2020.03.18 17:56

LRT.lt pasiekė įmonės „Kristiana“, parduodančios kosmetiką ir parfumeriją, darbuotojams išplatintas raštas su nurodymais, kaip elgtis karantino metu. Vienas iš trijų siūlomų būdų – kreiptis į šeimos gydytoją ir meluoti apie turėtą kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu ir taip gauti nedarbingumo pažymą. Dar du siūlomi variantai – išeiti atostogų arba palikti darbą ir kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Kvepalų ir kosmetikos parduotuves bei grožio salonus valdanti įmonė „Kristiana“ šeštadienį Vyriausybei paskelbus karantiną, kuris įsigaliojo pirmadienį, darbuotojams išplatino raštą, kuriame informuojama, jog bendrovė negali suteikti darbuotojams galimybės dirbti iš namų, todėl pateikė rekomendacijas, kaip reiktų elgtis šalyje įsigaliojus karantinui.

Pirmoji rekomendacija – nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad būtų suteiktas nedarbingumas.

„Gydytojai išduoda nedarbingumo pažymėjimą dėl „Epideminės situacijos“ 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, už kurį mokama 65,94 proc. oficialaus darbo užmokesčio, t. y. „ant popieriaus“. Kreipiantis į gydytojus argumentuokite, kad galimai turėjote kontaktą su užsikrėtusiais arba karantinuotais asmenimis. Siūlome nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigas!“ – rašoma darbuotojams išplatintame rašte.

Antroji rekomendacija darbuotojams – pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, už kurias būtų apmokama kartu su darbo užmokesčiu. Ir trečiasis kelias darbuotojams, kurie negali gauti nedarbingumo arba neturi nepanaudotų kasmetinių atostogų, palikti darbą.

„Darbuotojai <…> turi galimybę iš Užimtumo tarnybos gauti išmoką 9 mėnesių laikotarpiui! Kiekvienam darbuotojui ši išmoka skaičiuojama individualiai, pagal jo darbo santykių trukmę bei pastarųjų 30 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio dydį. Šią išmoką gali gauti visi darbo santykius nutraukę asmenys“, – rašoma įmonės „Kristiana“ darbuotojams skirtame informaciniame pranešime.

LRT.lt pirmadienį bandė susisiekti su įmone „Kristiana“. Bendruoju numeriu atsiliepusi darbuotoja, išgirdusi klausimą, informavo, kad su LRT susisieks įmonės generalinė direktorė. Tačiau jau tą pačią dieną, taip pat ir antradienį niekas bendraisiais telefono numeriais nebeatsiliepė. Į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus įmonės „Kristiana“ atstovai taip pat neatsakė.

Institucijos: taip elgtis negalima

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sako, kad nė viena iš trijų rekomendacijų nėra tinkama. „Negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja, bei sveikus darbuotojus (neturėjusius kontakto su galimai užsikrėtusiais ar karantinuotais asmenimis) versti naudotis nedarbingumo pažymėjimais“, – rašoma VDI atstovės Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės atsakyme.

Pabrėžiama ir tai, kad darbo santykių nutraukimas ekstremalios situacijos metu nėra reglamentuotas, todėl reiktų vadovautis Darbo kodeksu.

Negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja, bei sveikus darbuotojus versti naudotis nedarbingumo pažymėjimais.

„Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis“, – aiškina VDI atstovė spaudai J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei dėl susiklosčiusių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo ar užtikrinti galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys turėtų skelbti dalinę arba visišką prastovą, dėl kurios mažinamas darbo dienų arba valandų skaičius, o kartu mažėja ir atlyginimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė antrina Valstybinei darbo inspekcijai ir pabrėžia, jog darbdaviai negali imtis tokių priemonių kaip nurodoma įmonės „Kristiana“ išplatintose rekomendacijose.

„Nors suprantame darbdaviams kylančius iššūkius karantino metu, tačiau norime akcentuoti, kad sprendžiant bet kurią situaciją būtinas abipusis sprendimas, tai reiškia, kad darbdavys negali versti darbuotojo meluoti apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu, negali be darbuotojo sutikimo priversti išeiti kasmetinių apmokamų ar nemokamų atostogų, taip pat negali be Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ar neišmokėjęs išeitinių išmokų atleisti darbuotojo“, – sako E. Samoškaitė.

Ministro patarėja ragina darbuotojus, negalinčius rasti abipusio sutarimo su darbdaviu, konsultuotis su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais.

Vyriausybė žada paramą verslui

LRT.LT jau rašė apie tai, kad kai kurie darbdaviai priversti atleisti darbuotojus, tačiau Valstybinė darbo inspekcija ragina juos nepulti pasirašinėti darbdavio pakištų dokumentų. Be to, įmonės, kurios atleidžia arba verčia darbuotojus eiti atostogų, rizikuoja netekti Vyriausybės siūlomų pagalbos priemonių.

Pirmadienį Vyriausybė skubiai patvirtino ekonomikos gelbėjimo priemonių paketą. Juo bus bandoma sušvelninti dėl koronaviruso įvesto karantino pasekmes ekonomikai ir šalies verslui.

Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka kartojo, jog įmonės, kurios nebandys išsaugoti darbo vietų, praras galimybę pasinaudoti pakete numatytomis priemonėmis.

Valstybė įsipareigojo padėti išlaikyti darbo vietą iki 3 mėnesių. Bus padengiamos dalinės prastovos arba prastovos išmokos darbuotojams, kuriems turės būti užtikrinama bent minimali mėnesinė alga. Valstybė apmokės 60 proc. darbuotojo mėnesio atlyginimo, tačiau ji negalės būti didesnė kaip minimali mėnesio alga, kuri dabar siekia 607 Eur neatskaičius mokesčių tų sektorių įmonėms, kurių veikla dėl karantino nėra apribota.

Taip pat skaitykite

O darbuotojų išmoka dėl prastovos sektoriams, kurių veikla nutraukta dėl karantino ar ekstremalios padėties, būtų apmoka tokia tvarka – 90 proc. mokėtų valstybė, bet ne daugiau nei 1 minimalus darbo užmokestis, 10 proc. – darbdavys.