Verslas

2020.03.18 21:09

Skaudžių sprendimų metas: vieną populiarų barą uždarė, iš kito – atleido darbuotojus

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.18 21:09

Dėl karantino vienas po kito uždaromi restoranai, barai ir viešbučiai. Kol vieni duris užveria tik trumpam, kiti – jau niekada neatsidarys. Anot juos vienijančios asociacijos, situacija šiame sektoriuje itin sudėtinga, o ekonomistas Žygimantas Mauricas ragina prie smulkiojo verslo išlikimo prisidėti ir klientams.

Antradienio popietę sostinės centras – daug tuštesnis nei įprastai. Už šių durų dar prieš savaitę tokiu metu buvo sunku rasti vietą pavalgyti, tačiau dabar jos... užrakintos. Visa tai – šalyje įvedus karantiną ir leidus restoranams gaminti maistą tik išsinešti. Ne ką lengviau ir barams – iš jų, kaip žinoma, alkoholio neišsineši, todėl neliko nieko kito, kaip tik nutraukti veiklą. Vieniems laikinai, kitiems – amžiams.

„Kartais juokauju, kad visiems patinka pirmas kartas, kai kažkas įvyksta. Tai mes esam pirmas baras, kuris užsidarė dėl koronaviruso – irgi visiems įdomu“, – sako sostinėje du barus „Local pub“ valdantis Vidmantas Čičelis. Pastarosiomis dienomis jam teko priimti sunkų sprendimą – vieno baro darbuotojus atleisti, o kitą uždaryti visam laikui.

„Dabar mes atleidom visus savo darbuotojus. Sprendimas labai aiškus baruose – jeigu tu neturi pinigų, neturi iš ko mokėti atlyginimų. Todėl mes kažkaip susėdom, susišnekėjom, kad draugiškai išsiskiriam. Jie gavo visus atostoginius, plius, kas yra labai reta baruose, yra visiškai balti pinigai, plius mes turime arbatpinigius kortelėmis, nuo kurių yra mokami visi mokesčiai – darbo birža skaičiuos ir juos nuo atlyginimų, tai darbuotojai gaus visai neblogas išmokas darbo biržoj“, – sako V. Čičelis.

Uždarius barą, nuostolis, sako verslininkas, bent 50-imt tūkstančių eurų. Tačiau, anot jo, kito varianto nebuvo – barai, priešingai nei kai kurios kitos įmonės, neturi didelių finansinių rezervų, todėl praradus pajamas, pinigai baigiasi labai greitai.

„Aš vertinu tai pakankamai realistiškai ir galvoju, kad 3-4 mėnesiai visa tai užtruks. Ir po to nebus taip staigiai, kad baigiasi šiandien, o rytoj vėl bus pilna žmonių – žmonės bijos dar eiti kurį laiką, neturės galbūt pinigų ir panašiai. Aš dviejų barų negalių mokėti nuomos ir kitų dalykų, kurie priklauso, komunaliniai ir panašiai. Sprendimas buvo toks: vieną mes tikrai išlaikysim, du – neaišku ar išlaikysim. Nenorėdami rizikuoti pasirinkom skaudų, bet mažiau rizikingą sprendimą“, – tvirtina V. Čičelis.

Viešbučių ir restoranų asociacija sako, kad dėl karantino duris bent trumpam užvėrė ar užvers dauguma restoranų. Pasak asociacijos vadovės Evaldos Šiškauskienės, negelbėja ir leidimas tiekti maistą išsinešti – esą tokių užsakymų dalis – nedidelė, o dalį pinigų pasiima maistą į namus pristatančios įmonės. Panaši situacija – ir viešbučiuose.

„Vien Vilniuje yra 4 ar 5 viešbučiai, kurie visiškai sustabdė savo veiklą. Ir darbdaviai dabar yra pasimetime, kadangi darbai stoja, nors viešbučiams teoriškai buvo leista, tačiau nebėra su kuo dirbti. Vienas kitas žmogus dar užsilikęs. Galvodami apie darbuotojus, matome kitą grėsmę – kad darbuotojai eis į užimtumo tarnybą ir tada jiems labiau apsimoka gauti ne minimalų atlyginimą, ką siūlo pagal priemonių planą Vyriausybė, bet jie gaus procentą nuo atlyginimo. Mes siūlome, kad darbo išmokos savo dydžių būtų prilyginamos vaiko priežiūros nedarbingumui – kad būtų 66-i procentai dengiami „Sodros“ lėšomis“, – sako ji.

Anot Šiškauskienės, mažai tikėtina, kad visi viešbučiai ir restoranai sulauks viruso pandemijos pabaigos. O jeigu ir pavyks, dar laukia ilgas atsigavimo laikotarpis, sako ji. Seimas vakar patvirtino verslo gelbėjimo planą. Vieni jį vertina teigiamai, kiti tvirtina, kad priemonių nepakanka. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne tik valstybė, bet ir patys klientai galėtų prisidėti nuo bankroto gelbėjant mėgstamą restoraną ar kavinę.

„Aš turiu keletą mėgstamų savo vietų, kurios, deja, negali vykdyti veiklos dėl paskelbto karantino, bet pakankamai efektyviai yra suorganizuotas procesas maisto išsinešimo – praktiškai bekontaktis. Šiuo metu tai yra vienintelis būdas gauti pajamas tokioms įmonėms. Blogiausia, kas gali nutikti ekonomikai, tai yra, kad baimė ir panika sukaustys žmonių pinigines ir žmonės sukels krizę patys sau dėl per didelio taupymo. Tikrai vietinį verslą ir smulkų verslą turėtumėme remti“, – sako jis.

Nepaisant beveik iki nulio sumažėjusių restoranų ir viešbučių pajamų, ekonomistas verslininkams siūlo nedaryti skubotų sprendimų – neskubėti užsidaryti. Esą dar nebuvo tokiOs epidemijos, kuri nesibaigtų, todėl uždarius verslą, vėliau gali tekti gailėtis.