Verslas

2020.03.18 10:15

Mauricas: dabar jau reikia kalbėti ne apie tai, ar bus recesija, o kiek laiko ji truks

atnaujinta 11.15
Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.03.18 10:15

Banko „Luminor“ ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika panirs į recesiją, tačiau jei koronvirusas bus įveiktas iki birželio galo, antrąjį pusmetį galima tikėtis ekonomikos atsigavimo. Nuslūgus koronaviruso baimei, ekonomikos augimas 2021 metais pasieks įspūdingus 6,5 proc. (dėl bazės efekto), o 2022–2023 metais galime tikėtis 3–4 proc. siekiančio augimo.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad virusas sujaukė ne tik mūsų planus, bet ir ekonomiką.

„Jei žmonės nejuda, pinigai necirkuliuoja – ekonomika sustoja. Dabar diskusijos jau yra nebe ar bus recesija, bet kiek ji laiko truks“, – sako Ž. Mauricas.

„Luminor“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad metų sandūroje pasaulio ekonomikos padangė buvo pradėjusi šviesėti – įsigaliojo paliaubos JAV–Kinijos prekybos kare, atsirado daugiau apibrėžtumo dėl „Brexito“, stebėtiną atsparumą demonstravo ES periferinės šalys, o JAV toliau stebino sparčiu augimu.

„Tunelio gale jau matėsi šviesa, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo ne šviesa, o koronaviruso epidemijos traukinys, kuris vėl atgaivino pasaulinės ekonominės recesijos baimes“, – teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Anot jo, koks bus galutinis pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai, nėra žinoma, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju (darant prielaidą, kad pandemija bus įveikta iki birželio mėn. pabaigos) prognozuojame, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 metais susitrauks apie 2–3 proc., o 2021 metais ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžias.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad koronaviruso pandemija neišvengiamai ant atsarginių suolelio pasodins ir Lietuvos ekonomiką.

„Pirmąjį šių metų pusmetį panirsime į recesiją, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, jau antroje metų pusėje vėl sugrįšime į augimo kelią. Recesijos mastą mažins ir 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas ambicingas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas. Tad šį kartą, priešingai nei 2008–2009 metų krizės metu, Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojame, kad 2020 metais ekonomika susitrauks 2,5 proc.

Darydami ekonominę prognozę, mes remiamės tuo, kad viruso epidemija bus suvaldyta iki birželio mėnesio. Tai nei optimistinė, nei pesimistinė prognozė. Yra optimistinių variantų, kada tikimasi, kad jau balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje bus virusas suvaldytas, tačiau mes darome prognozę, kad tai bus padaryta iki birželio vidurio“, – sako Ž. Mauricas.

Po viruso – galimas spartus augimas

Ž. Mauricas prognozuoja, kad nuslūgus koronaviruso baimei ekonomikos augimas 2021 metais pasieks įspūdingus 6.5 proc. (dėl bazės efekto), o 2022–2023 metais galime tikėtis 3–4 proc. siekiančio augimo.

Lietuvą į spartesnio ekonomikos augimo lygą pakylėjo šie veiksniai: ekonomikos „germanizacija“ (t. y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai), transformacija iš migrantų donoro į migrantų magnetą, pasiektas proveržis pritraukiant pramonės sektoriaus investicijas, tolygesnė regioninė plėtra, itin spartus aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas bei sumenkęs infliacijos spaudimas dėl augančios konkurencijos bei naujų technologijų diegimo prekybos sektoriuje.

Toks spartus prognozuojamas augimas numatomas dar it todėl, kad virusai ateina ir praeina, tačiau ekonominio skatinimo programos lieka.

„Lietuva 2021–2022 metais, tikėtina, bus sparčiausiai augsianti ekonomika Baltijos šalyse, tad tolsime nuo Latvijos ir artėsime prie Estijos. Mūsų optimistines prognozes pagrindžia tai, kad Lietuva tampa aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto lydere regione, o proveržis pritraukiant stambias pramonės investicijas leidžia diversifikuoti ir tolygiau paskirstyti ekonomikos augimą tarp Lietuvos regionų“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Naftos kainos rekordinėse žemumose

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad koronavirusas atsiliepė ir naftos kainoms, kurios siekia istorines žemumas. Tačiau naftos kainų mažėjimas yra iššauktas ne tik sumažėjusios paklausos, bet ir „naftos karų“, kurie vyksta tarp naftą eksportuojančių šalių.

„Tai yra didžiąją dalimi susijęs su koronavirusu, bet ne tik. Pandemija yra karas naftos rinkoje tarp meilės trikampio: JAV, Saudo Arabijos ir Rusijos. Nusistovėjusią tvarką sujaukė JAV skalūnų naftos revoliucija. JAV dabar yra didžiausia naftos gamintoja ir netgi jie neseniai tapo grynaisiais eksportuotojais. Ne tik pasigamina sau, bet ir eksportuoja. Tai padidina pasiūlą rinkoje“, – sako Ž. Mauricas.

Jis pažymi, kad naftos kainų kritimui didelę įtaką turėjo naftos karas tarp Rusijos ir Saudo Arabijos dėl pasiūlos mažinimo. Nepavykus susitarti dėl mažinimo, šiuo metu pasaulyje kasdien yra patiriamas 5 mln. barelių per dieną naftos pasiūlos perviršį.

„Tai yra milžiniškas dydis. Vos ne pusė Saudo Arabijos gamybos. Dėl to naftos kaina šį rytą buvo nukritusi žemiau 30 JAV dolerių už barelį ir ji yra rekordinėse žemumose. Tokių kainų nesame matę nuo 2003–2004 metų. Tai yra didelis iššūkis toms valstybėms, kurios išgauna naftą“, – pažymi ekonomistas.

Tai stipriai atsilieps Rusijos ekonomikai, tačiau didžiausią įtaką tai turės Artimųjų Rytų šalims, nes jos yra priklausomos nuo naftos. Saudo Arabijai jau dabar reikia 80 JAV dolerių už barelį naftos kainos, jog ji galėtų subalansuoti savo biudžetą.

„Šalies finansų rezervai mažėja ir jei situacija nepagerės, jie turi daugiausiai du metus išgyventi. Jei ne, tuomet šalis turės devalvuoti savo valiutą ir imtis aštrios diržų veržimosi politikos“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Vis dėlto, ekonomistas pažymi, kad mažėjančios naftos kainos Lietuvai yra teigiamas veiksnys, nes krenta degalų kainos, o jų kainų mažėjimas lemia ir kitų kainų kritimą. Anot Ž. Maurico, tai padeda Lietuvos transporto sektoriui pasistatyti apsaugos pagalvę dėl mažėjančių užsakymų skaičiaus, kadangi tarptautinių pervežimų kainos taip greitai nekrenta, kaip degalų kainos.

Tiesa, Ž. Mauricas pažymi, kad nors nuo metų pradžios naftos kaina yra sumažėjusi apie 20 euro centrų, degalų kaina sumažėjo vos apie 4–6 centus, nors benzino kaina teoriškai galėtų kristi žemiau 1 euro.

„Tačiau tiek degalų gamintojai, tiek ir pardavėjai neskuba. Karantino metu krenta degalų pardavimai. Jeigu žiūrėtume eismo indeksą, tai eismas yra sumažėjęs dviem trečdaliais. Žmonės nevažiuoja“, – pažymi „Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Ž. Mauricas.

Kinijos pavyzdys nieko gero nežada

Kinijoje sausio mėnesio mažmeninės prekybos augimas siekė apie 8 proc. Sausio mėnesį didžiulio poveikio Kinijos ekonomikai nebuvo, o paveikta buvo tik Vuhano teritorija.

Buvo tikimasi, kad dėl koronaviruso Kinijos mažmeninės prekybos augimas vasario mėnesį sumažės iki 0, tačiau rezultatas – minus 20 proc. „Ekonomikos sustabdymas ir baimė dėl galimo plitimo sukaustė žmones ir jie atidėjo vartojimą ateičiai. Pinigai nebesisuka ekonomikoje, nors jie turi suktis. Verslai negauna pinigų, tada jie nebeleidžia pinigų“, – pastebi Ž. Mauricas bei priduria, kad pramonės gamyba smuko 13,5 proc.

Tačiau ekonomistas sako, kad panikuoti nereikia, nes virusai amžinai netrunka ir jau birželio mėnesį bus galima matyti visiškai kitokią situaciją.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad nors pandemijų metu įvairios ūkio šakos patiria 20–30 proc. nuosmukį, jo beveik nejaučia maisto prekių parduotuvės. „Žmonės perka juodai dienai, o nukenčia tik specializuotos parduotuvės. Tiesa, prekybos centrai net ir po pandemijų gali turėti nedidelį kritimą, nes žmonės vengia eiti į vietas, kur yra daug žmonių.

Kitas įdomus dalykas, kad farmacijos sektorius nenukenčia. Tačiau nukenčia ilgojo vartojimo prekės, kaip automobiliai, baldai, ne pirmo būtinumo prekės. Transporto paslaugos net ir po atsigavimo susiduria su nuosmukiu, kadangi žmonės dar turi baimių“, – pastebi Ž. Mauricas.