Verslas

2020.03.18 08:33

Šimonytė: panašu, kad grimztame į tokį dumblą ir nežinome, kur yra dugnas

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.18 08:33

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė LRT RADIJUI sako, kad svarbiausia šiuo metu kuo greičiau išgyventi šį jau vykstantį ekonomikos nuosmukį ir grįžti į normalias ekonomikos augimo vėžias. Pasak jos, „panašu, kad mes grimztame į tokį dumblą ir nežinome, kur yra dugnas, nuo kur atsispirsime“. „Ta prasme neapibrėžtumo yra labai daug ir tokiame neapibrėžtume yra sunku naviguoti“, – sako ji.

– Seimas vakar priėmė finansų ministro Viliaus Šapokos įstatymo projektus, kuriais siekiama sumažinti koronaviruso įtaką ekonomikai. Ar šiandien jau galima pasakyti, kad krizė, vienokia ar kitokia, Lietuvoje ir pasaulyje bus?

– Klausimas, kas yra krizė? Nenoriu leistis į semantinius pasvarstymus, nes yra daug krizės apibrėžimų. Vieni sako, kad krizė yra labai staigus ekonomikos kritimas, kiti sako, kad labai ilgas ekonomikos nuosmukis. Mes šiandien nežinome, kas bus.

Akivaizdu, kad vienoks ar kitoks ekonomikos nuosmukis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje bus neišvengiamas.

– Apklausose jūs esate minima kaip viena kandidatų į premjero postą. Ar jums nebaisu, kad vėl teks dorotis su krizės pasekmėmis?

– Yra toks lietuvių liaudies posakis: „kas bus, tą ir krikštysim“. Reikia dabar galvoti, ką dabar galime padaryti, kad tos pasekmės pagal galimybes būtų mažesnės. Manau, kad vakar Seimas nemažai padarė. Manau, kad galėtų padaryti ir daugiau arba bent jau Vyriausybė galėtų pagalvoti apie papildomas priemones, kurių gali prireikti, todėl kad šiandien mes, iš tiesų, nežinome kaip klostysis situacija. Nežinome, ar po kelių mėnesių suvaržymo galėsime grįžti į normalų gyvenimą, ar reikės ruoštis kitai bangai rudenį. Nežinome, ar tarptautinės ekonomikos padėtis bus tokia, kad mūsų ekonomikai bus sunku grįžti į savo buvusius pastarojo laiko augimo tempus. Tai štai čia ir yra pagrindinis klausimas dabar.

Yra toks Lietuvių liaudies posakis: „kas bus, tą ir krikštysim“. Reikia dabar galvoti, ką dabar galime padaryti, kad tos pasekmės pagal galimybes būtų mažesnės.

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad reikia kuo daugiau testuoti. Tą patį sako ir Lietuvos medikai. Sveikatos apsaugos ministras kol kas nemato būtinybės didinti testų skaičių. Kaip jūs visą tą situaciją matot?

– „Nemato būtinybės“ ir „neturi galimybės“ yra labai didelis skirtumas. Man atrodo, kad jeigu tikroji priežastis to, kad šį kartą ministras nenori laikytis PSO rekomendacijų, kurių labai mėgsta laikytis kitais atvejais ir labai mėgsta pabrėžti šios organizacijos autoritetą, tai žinant kažkokią kitą informaciją, kiek mes turime tų priemonių testams atlikti, tai man atrodo galime daryti išvadą, kad priežastys yra kitos.

Tokių krizių valdyme yra labai svarbu, kad tiek žmonėms, tiek ir medikų bendruomenei būtų pateikiama tokia informacija, kokia ji yra. Jeigu neturime galimybės plačiai testuoti, tai reikia taip ir sakyti, o ne išvedžioti dalykus, kurie prieštarauja visoms kitoms nuomonėms, kurias teko girdėti.

– Geriau visuomenei pasakyti, kad reagentų trūksta, kuomet turėsime daugiau, tai ir testuosime daugiau, o dabar reikia taupyti?

– Mano nuomone, tai būtų padorus politiko elgesys.

– Viena jūsų citata pasirodė socialiniuose tinkluose, kuri buvo sakyta praėjusiais metais, kad galima ironizuoti, jog visiškai neaišku, kokio masto krizei rengiasi sveikatos apsaugos ministras, ir kodėl jai nesiruošia likusi Vyriausybės dalis, kai ministras įšaldė 200 mln. sveikatos apsaugai skirtų lėšų. Gal nebuvo toks jau blogas sprendimas tas lėšas šaldyti?

– Klausimas yra, ar mes tais pinigais kažkam pasiruošėme? Nes jei iš ties ministras buvo tiek įžvalgus, kad žinojo kilsiant tokią krizę, tai tikrai mes jau šiandien būtume aprūpinti iš tų pinigų ir reagentais, ir medikų apsaugos priemonėmis, ir plaučių ventiliavimo įranga, ir visais kitais dalykais, kurie yra reikalingi. Galbūt Vyriausybė tuomet būtų susilaikiusi nuo kai kurių sprendimų kituose biudžetuose. Tačiau tas nebuvo padaryta.

Aš ir toliau laikausi tos pačios nuostatos, kad tie sprendimai buvo padaryti tikrai ne ruošiantis krizei, o dėl tų pačių apskaitinių priežasčių, kurių reikėjo finansų ministrui. Bet labai tikiuosi, kad dabar tie ištekliai, kurie yra sukaupti, bus panaudoti šitiems tikslams, todėl kad kol kas, nepaisant to, kad jau turime trečią mėnesį, turbūt, šitos istorijos, pasaulyje besivystančios, rezervo pinigų panaudojimas yra lygus nuliui.

– Klausimas ne apie tai, nuspėjo, ar nenuspėjo, nupirko tų priemonių, ar ne, bet akivaizdu, kad tokio rezervo valstybei reikia.

– Apskritai rezervo reikia būtinai ir mes visada turime būti pasiruošę kažkokiems nenumatytiems dalykams, ekonomikos lėtėjimui ir panašiai. Tačiau čia yra kitas klausimas, tai konstitucinis klausimas.

– Ar pavyks mums išvengti bankrotų, nes štai ir parduotuvių tinklas „Senukai“ stabdo užsakymus ir mokėjimus tiekėjams. Ekonomistas Raimundas Kuodis sako, kad viena iš didžiausių grėsmių pasaulio ir Lietuvos ekonomikai yra taip vadinamos skolų piramidės griūtis. Pramonininkų konfederacijos prezidentas vėl gi sako, kad kai kurios kompanijos gali tiesiog išnykti iš žemėlapio.

– Dabartinė Lietuvos ekonominė situacija yra kiek palankesnė nei 2008 m. Vis dėlto pastebėčiau, kad yra keletas labai panašių dalykų. Pirmiausia tai yra euro zona, tai yra visai kitas pasaulis. Jei mes būtume turėję eurą 2008-aisiais, pasekmės mūsų ekonomikai būtų buvusios kur kas menkesnės nei mes turėjome. Tai yra faktas. Mes visiškai neturime valiutos kurso rizikos ir mes turime euro zonos paramos mechanizmus.

Tokių krizių valdyme yra labai svarbu, kad tiek žmonėms, tiek ir medikų bendruomenei būtų pateikiama tokia informacija, kokia ji yra. Jeigu neturime galimybės plačiai testuoti, tai reikia taip ir sakyti, o ne išvedžioti dalykus, kurie prieštarauja visoms kitoms nuomonėms, kurias teko girdėti.

Tačiau kas yra panašu (su 2008-ųjų krize – LRT.lt), kad mes grimztame į tokį dumblą ir nežinome, kur yra dugnas, nuo kur atsispirsime. Ta prasme neapibrėžtumo yra labai daug ir tokiame neapibrėžtume yra sunku naviguoti.

Kitas panašumas, jeigu kalbėsime apie Vyriausybės paramos (ekonomikai – LRT.lt) planą, tai pusė to plano remiasi prielaida, kad bankai aktyviai dalyvaus ekonomikos palaikyme. Šita prielaida yra drąsi, aš taip mandagiai pasakysiu.

Jei neapibrėžtumas užsitęs, Vyriausybei gali tekti daug ką daryti pačiai, nes bankinė sistema gali neprisidėti prie ekonomikos palaikymo taip, kaip Vyriausybė dabar tiksi.

Parengė Vismantas Žuklevičius