Verslas

2020.03.18 05:30

COVID-19 smūgis ekonomikai: kas vyksta su degalų kainomis, būsto rinka ir kuo tai gali baigtis

Neregėto masto karantinas stipriai supurtė viso pasaulio ekonomiką. Finansų rinkose tęsiasi panika, krinta degalų kainos, Lietuvoje stoja nekilnojamojo turto sandoriai. Tačiau ekspertai sako, kad kol kas situacija gerokai palankesnė nei per 2008 m. pasaulio finansų krizę.

Nors labiausiai nukentėjęs šiandien turizmo ir aptarnavimo sektorius, ekspertai sako, kad daugiau ar mažiau paveiktos visos ūkio šakos.

„Bet kokia paklausos krizė paliečia visus. Ekonomika natūraliai besivystydama sukuria tuos sektorius, kuriems žmonės rodo poreikį. Kai tu nenatūraliai ir labai greitai išoperuoji kelis sektorius, tai anksčiau ar vėliau kaip tinklas pradės trūkinėti ir kitos ekonomikos dalys“, – sako ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Finansų rinkose jau ne pirmą savaitę tęsiasi panika, prasidėjusi tada, kai koronavirusas išplito Italijoje. Pasak ekspertų, šiuo metu vyrauja didelis neapibrėžtumas, todėl iš įvairių fondų atsiimami pinigai, parduodami aktyvai, todėl kainos krinta.

Itin didelį nerimą gyventojams kelia jų kaupiamos lėšos privačiuose pensijų fonduose, mat privačių pensijų fondų vertė sumažėjo jau net iki penktadalio.

„Kita dalis kritimo yra būtent tai, kad rinkų dalyviai bando įvertinti situaciją. Bet ta įtaka priklauso nuo valdžios sprendimų. Todėl ji nuolat kinta. Vieną dieną išeina ir pasako, kad visus gelbėsim, tada daugiau optimizmo. Kitą dieną kas nors lepteli kokią nors „kliauzą“, tada daugiau pesimizmo“, – tikina T. Marčiulaitis.

Šią savaitę naftos kainos taip pat pradėjo 30 proc. kritimu žemyn. Ekspertai sako, kad dėl to kaltinti tik koronaviruso smūgio nereikėtų, nes čia susipynė daug veiksnių – dėl viruso lėtėjusi gamyba Kinijoje, sustoję skrydžiai ir nesutarimai tarp Rusijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) dėl gavybos kiekių.

„Turbūt tą OPEC veiksmą, Saudo Arabijos siekį mažinti gavybą, išprovokavo pirminis naftos kainos kritimas dėl susitraukusio turizmo ir mažesnio naftos vartojimo. Tačiau Rusija nesutiko mažinti gavybos, todėl kilo konfliktas su Saudo Arabija. Todėl sakyčiau, kad naftos kainos mažėjimą lėmė abu veiksniai – sumažėjimas vartojimo, paklausos ir konfliktas bei gavybos nemažinimas“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, esama situacija palanki naftą perkančiai Europai, o kartu ir Lietuvai, ir tai galėtų padėti šiek tiek stimuliuoti ekonomiką.

Degalai toliau pigs

Pigesnė nafta jau ima atsispindėti ir degalinių švieslentėse. „Orlen Lietuva“ didmeninė degalų kaina sumenko maždaug 15–16 proc.

„Jei kalbėtume apie degalines, čia kritimas kuklesnis. Benzinas atpigo 5 proc., dyzelinas 5,8 proc. Stebime, kad degalinės labai iš lėto mažina kainas. Sausio mėnesį brangiausioje degalinėje benzino kaina buvo 1,29 Eur, vasarį mažėjo vienu centu, o kovo 13 d. pasiekė 1,2 Eur. Tiesa, tą pačią dieną krito iki 1,17 Eur“, – sako kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Pašnekovas prognozuoja, kad vartotojai ir toliau turėtų matyti nedidelį, bet tolygų degalų kainų mažėjimą, kol jos pasieks maždaug vieną eurą už litrą benzino.

A. Vizickas prognozuoja, kad vartotojai ir toliau turėtų matyti nedidelį, bet tolygų degalų kainų mažėjimą, kol jos pasieks maždaug vieną eurą už litrą benzino.

Degalų pigimą artimiausiu metu prognozuoja ir Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. Nors kainų mažėjimą, anot jo, gali pristabdyti lėtėjantis vartojimas.

„Dar degalinėse iš inercijos gali kristi tos kainos, nes iš gamyklos pigesni degalai ateina. Jei vartojimas sustos, degalinės irgi negalės labai tų kainų mažinti“, – teigia V. Šukys.

Pasak jo, nereikia pamiršti, kad Kinija jau po truputį atnaujina pramonės darbą, todėl naftos poreikis gali greitai išaugti, o tai kilsteltų jos kainą rinkose.

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė sako, kad šalies degalinės jau sureagavo į 2016 m. žemumas pasiekusias naftos kainas ir pastarosiomis dienomis atpigino tiek benziną, tiek dyzeliną.

„Visos įmonės nuleidžia kainas. Kai kur jos sumažintos dešimčia centų, kai kur mažiau. Pagal tai, ką dabar matau didmeninėje degalų prekyboje, Lietuvoje kainos turėtų kristi dar labiau“, – sako D. Jokšienė.

Tačiau degalinių tinklai jau pajuto apyvartos sumažėjimą.

„Klientų srautai per pirmąją karantino dieną sumenko 30 proc., o pardavimai vėliau kris dar labiau. Apyvarta ypač sumažėjo pasienio degalinėse, todėl svarstome apie tranzitiniam judėjimui skirtų degalinių laiko ribojimą“, – sako „Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas.

Neatmetama galimybė, kad kai kurias degalines iš viso teks uždaryti. Tai priklauso nuo viruso plitimo tendencijų.

„Jeigu didės neįvežtinių susirgimų skaičius tam tikrame mieste, svarstysime uždaryti degalines. O uždarymas yra keleriopas. Pavyzdžiui, dirbama tik per langelį, taip sumažinant kontaktą. Galime iš viso uždaryti parduotuves, palikti tik prekybą degalais“, – komentuoja S. Mačiukas.

V. Šukys sako, kad poreikio uždaryti degalines nemato. „Mažos degalinės turi galimybę dirbti „per langelį“. Modernesnėse jau yra galimybė už degalus atsiskaityti terminaluose be jokio kontakto su darbuotojais. Tačiau taip yra dabar, praėjus dviem karantino dienoms. Situacija gali greitai pasikeisti“, – sako V. Šukys.

Kol kas degalinių atstovai nemato tendencijų, kad vairuotojai dideliais kiekiais pirktų benziną ar dyzeliną. To ir nereikia daryti. Degalų tiekimas yra užtikrinamas iš gamyklos Mažeikiuose. Jų yra ir valstybės atsargose.

Stoja būsto įsigijimas, tačiau NT kainų mažėjimo kol kas neprognozuoja

Nekilnojamojo turto rinkos į koronavirusą kol kas pasaulyje reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, Kinijoje karantino metu būsto sandorių kiekis smuko 90 proc. Didžiausi pasaulio miestai, kaip Niujorkas, jau mato sulėtėjusią paklausą, kitur įsigijimai vyksta įprastu ritmu.

Lietuvos būsto rinkoje reikšmingų pokyčių dar neįvyko. Ekonomistai svarsto, kad karantinas kuriam laikui įšaldys būsto rinką, bet, net ir krentant sandorių skaičiui, kainos neturėtų mažėti.

Būsto pigimą lemtų ilgalaikis gyventojų atsisakymas pirkti NT, tačiau „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad dviejų savaičių karantinas nėra tas laikotarpis, per kurį žmonės nuspręstų nebeįsigyti būsto.

„Problemos NT rinkoje gali prasidėti tada, kai žmonės praras darbus, mažės jų atlyginimai. O tai reiškia, kad kirs per gyventojų lūkesčius. Kol kas nėra aiškaus supratimo, kiek virusas turės įtakos. Tokia įdomesnė krizė“, – sako S. Vagonis.

Ekonomistai svarsto, kad karantinas kuriam laikui įšaldys būsto rinką, bet, net ir krentant sandorių skaičiui, kainos neturėtų mažėti.

Anot jo, gali atsitikti ir taip, kad po karantino būsto paklausa dar labiau pakils. Esą žmonės, norėję įsigyti NT, bet to nespėję padaryti, pasibaigus izoliacijai gali skubėti pirkti būstą, bandydami išvengti panašių situacijų ateityje.

Vis dėlto NT projektų vystytojai sako jaučiantys pirmąsias pasekmes. Sostinėje „Paupio“ projektą statanti „Darnu Group“ klientų konsultacijas ir aptarnavimą vykdo nuotoliniu būdu, nors statybos darbų objektuose stabdyti neketina.

Tačiau įtakos turi Teisingumo ministerijos sprendimas karantino metu nutraukti notarų veiklą, o tai reiškia, kad nevyks būsto sandoriai.

„Tai iš esmės paveiks NT sandorių rinką ir kelia riziką, kad dalis sandorių ir atnaujinus notarų veiklą neįvyks, nes finansavimo institucijų išduodami garantiniai raštai paskoloms gali nustoti galioti arba gali esmingai pasikeisti sąlygos. Manome, kad tikrai yra būdų, kaip, užtikrinant maksimalų kontakto vengimą sandorių metu, atnaujinti notarų veiklą“, – teigia Sigita Survilaitė-Mekionienė, „Darnu Group“ generalinė direktorė.

Komerciniai bankai tikina, kad kol kas būsto paskolų išdavimas nestoja, o dėl sustabdytos notarų veiklos leis klientams pratęsti sutarčių sudarymo terminus be papildomų mokesčių. Paskolų įmokų atidėjimas, esant poreikiui, esą taip pat neturėtų būti problema.

„Karantino metu susidūrusiesiems su finansiniais sunkumais siūlome susisiekti su banku, kad galėtume susitarti dėl geriausio sprendimo. Užklausas dėl įmokų atidėjimo reikia teikti interneto banke, vengiant lankymosi banko padaliniuose. Jokie administravimo mokesčiai dėl užklausų pateikimo netaikomi“, – sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Ar pasaulį išgelbės Kinija?

Pasaulio gamykla vadinama Kinija, pasak Lietuvos ir pasaulio ekspertų, galėtų padėti išvengti blogiausio scenarijaus ekonomikai. Panašiai kaip prisidėjo įsukant finansinius mechanizmus per 2008 m. finansų krizę.

„Ji pradėjo pirkti naftą, pradėjo gaminti į priekį ir išjudino pasaulio ekonomiką. Dabar Kinijos ekonomika daro dar didesnę įtaką. Taigi dabar jau išeidama iš tos krizės Kinija galėtų ir vėl suveikti kaip tas katalizatorius pasaulio ekonomikai ir vėl pradėti papildomai užpirkinėti didelius kiekius žaliavų ir įvairių prekių. Žinoma, jei nesutriks prekių gabenimo grandinė“, – svarsto V. Rūkas.

Kita vertus, Jungtinės Valstijos vadinamos pagrindiniu pasaulio vartotoju, todėl įsivyravus karantinui už Atlanto, anot ekspertų, gali nepadėti ir Kinija. „Galbūt net per visus prekybos karus jos reikšmė likusiam pasauliui šiek tiek sumažėjo, bet neišvengsim, jei Amerika čiaudės, likęs pasaulis gripą pasigaus. To neišvengsim, todėl reikia tikėtis, kad ši medicininė nelaimė susitvarkys, o ekonomiką JAV jau bus galima tvarkyti visomis žinomomis priemonėmis“, – svarsto V. Rūkas.

JAV Federalinis rezervas sumažino bazines palūkanas, taip siekiant skatinti šalies ekonomiką, tačiau ekonomistai baiminasi, kad plintantis virusas gali būti per didelis smūgis šalies sveikatos sistemai. O tai neigiamai paveiktų visą JAV ekonomiką.

2008 m. scenarijus nesikartoja

Prasidėjus panikai finansų rinkose bei naftos kainos smukimui, imta šią situaciją lyginti su 2008 m. pasauline finansų krize. LRT kalbinti ekspertai panašumų įžvelgia, tačiau mato daugiau skirtumų.

Paklausos šokas sunkus trumpuoju laikotarpiu. Tai palanku tuo, kad jeigu netrukus viskas atsigaus, pasekmės jausis tik trumpą laiką. Kažkas bankrutuos, kažkas praras pajamų, bet pasaulis grįš į normalų gyvenimą.

„Tada buvo finansų krizė, dabar tai paklausos krizė, kuri vystosi į pasiūlos krizę. 2008 m. buvo labai daug skolų, todėl ir kilo krizė. Šiandien šoką sukėlė tai, kad dingo paklausa. Paklausos šokas sunkus trumpuoju laikotarpiu. Tai palanku tuo, kad jeigu netrukus viskas atsigaus, pasekmės jausis tik trumpą laiką. Kažkas bankrutuos, kažkas praras pajamų, bet pasaulis grįš į normalų gyvenimą. Toks tas skirtumas – nes kai kyla finansinė krizė, aibė įmonių bankrutuoja, niekas neturi iš ko atiduoti skolas, tai užsitęsia labai ilgai. Kaip matėme, ekonomika valėsi maždaug dvejus metus po ankstesnės krizės“, – sako T. Marčiulaitis.

Tačiau V. Rūkas sako, kad nors panašumų įžvelgti galima, visiškai skiriasi valstybių, verslo bei gyventojų pasirengimas sukrėtimams. Pavyzdžiui, Lietuva, anot eksperto, šiuo metu yra visiškai kitokia, nei buvo prieš daugiau kaip dešimtmetį.

„Lietuva yra nepalyginamai geriau pasirengusi išorės šokams, nes vidaus situacija buvo iki šiol labai tvari. Nei valstybė, nei žmonės, nei verslai nebuvo perdėtai įsiskolinę. Labai skaudi buvo ankstesnė krizė, todėl visi sprendimai buvo priimti labai atsargiai, pamatuojami kelis kartus. Todėl dabar tiek Lietuva, tiek kitos šalys nepalyginamai geriau pasirengusios. Centriniai bankai ir Vyriausybės pasidarė namų darbus ir matė, kas buvo negerai padaryta 2008 metais, ir žino, ką daryti, kad būtų galima užkirsti kelią bankrotams, kad įmonės neatleistų darbuotojų“, – skirtumas vardija V. Rūkas.

„Dabartinė situacija finansų krize virs tada, jeigu nebus užtikrintos bankų tarpusavio paskolos, įmonių paskolos. Centriniai bankai šiuo metu tai aktyviai daro ir jiems kol kas sekasi. Jeigu įmonės ir toliau galės refinansuoti paskolas, galės paimti naujas, pratęsti jas, susitarti su bankais, tuomet viskas bus gerai. Finansų krizė prasidės tada, kai sustos kredito rinkos“, – sako T. Marčiulaitis.