Verslas

2020.03.17 12:33

Šapoka pateikė skaičius, kiek Lietuvos ekonomika susitrauks optimaliu ir pesimistiniu scenarijumi

atnaujinta 13.35
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.17 12:33

Finansų ministras Vilius Šapoka Seime teigė, kad pagal bazinį scenarijų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais susitrauks 1,3 proc.  Pagal mažiau optimistinį scenarijų, kuris taip pat įmanomas, šalies ekonomika smuks 2,8 proc.

V. Šapoka sako, kad, atsižvelgiant į naujausius duomenis ir Europos Sąjungos (ES) institucijų prognozes, koronaviruso poveikis ekonomikai bus neigiamas.

„Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus bus, kad ES ekonomika susitrauks 1,1 proc. Numatoma, kad Lietuvos ekonomika, net ir atsižvelgus į ekonomikos skatinimo priemones, susitrauks 1,3 proc. Šiuo metu viruso plėtra pasaulyje nėra suvaldyta, o jos židinys yra Europoje. Todėl egzistuoja tikimybė, kad išorės aplinka bus daug blogesnė, negu numatyta baziniame scenarijuje“, – įspėja V. Šapoka.

Pagal mažiau optimistinį scenarijų, ES ekonomika 2020 m. susitrauks 2,5 proc. o Lietuvos – 2,8 proc.

„Kiti scenarijai dar nėra pateikti. Tarptautinės institucijos nedrįsta pateikti tokių vertinimų. Kadangi Lietuvoje yra maža ekonomika, dalis mūsų prognozių priklauso nuo to, kaip seksis visai Europai ir eksporto partneriams“, – sako V. Šapoka.

Prognozės, kad šalies ekonomika susitrauks 1,3 proc. arba 2,8 proc. 2020 m. yra darytos remiantis duomenimis, jog koronavirusą pavyks Europoje pažaboti per pirmąjį pusmetį.

„Jeigu situacija persikelia į antrąjį pusmetį, mes turėsime visai kitokius skaičius. Jeigu bus valstybių skolų krizė, mes turėsime dar kitokius skaičius. Dėl to labai tiksliai prognozuoti sunku, nes neapibrėžtumas yra didžiulis“, – tikina V. Šapoka.

Anksčiau LB prognozavo 2,5 proc. šalies šių metų BVP augimą, Europos Komisija (EK) – 2,6 proc., SEB bankas – 2,4 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – 2,5 proc.

Žada didinti valstybės indėlį prie atlyginimų

Finansų ministras teigia, kad kol kas numatyta, jog dirbti negalintiems darbuotojams bus skelbiamos prastovos. Jų metu, darbdavys mokės 40 proc. atlyginimo dalį, o valstybė prisidės 60 proc. (bet ne daugiau nei 1 MMA).

Vis dėlto V. Šapoka atsakinėdamas į Seimo narių klausimus pažymi, kad dar šiandien bus svarstoma padidinti valstybės mokamą dalį tiems verslams, kurių darbas yra visiškai sustojęs.

„Esame su socialinės apsaugos ir darbo ministru sutarę, kad tuose sektoriuose, kuriuose darbas yra uždraustas, pavyzdžiui, restoranuose ar kirpyklose, tai procentas šiems sektoriams iš valstybės pusės turėtų būti daug didesnis. Galutiniai skaičiai, taisant projektą, bus pateikti Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete“, – tikina V. Šapoka.

Labiausiai kentės paslaugų ir prekybos sektoriai

V. Šapoka prognozuoja, kad sutrikusios tiekimo grandinės lems mažėjančią gamybą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones.

„Tuo metu mažesnė vidaus paklausa pasijus paslaugų, prekybos sektoriuose. Paslaugas ir prekybą teikiantys sektoriai pirmieji pajaus ir jau pajautė tą neigiamą poveikį. Tačiau gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais. Kalbu apie pasiūlos ir paklausos šoką per sutrikusias tiekimo grandines, o tai lems paklausos sumažėjimą“, – prognozuoja finansų ministras.

Siekiant švelninti neigiamas ekonomines pasekmes, bus siekiama sudaryti galimybes prie to prisidėti ir bankams. Todėl tiek Europos centrinis bankas (ECB), tiek ir Lietuvos bankas taikys priemones, kurios bus skirtos sumažinti neigiamas pasekmes ekonomikai.

„Bankams bus nustatyti nauji kapitalo ir likvidumo reikalavimai, atlaisvinti papildomi rezervai. Tai bankų skolinimo apimtis verslui ir namų ūkiams galėtų padidinti 2,5 mlrd. eurų. Tai yra teorinis potencialas ir viskas priklausys nuo bankų elgesio. Su jais apie tai intensyviai kalbamės“, – tikina V. Šapoka.

Lietuvos bankas su ECB, anot V. Šapokos, taip pat galėtų teikti bankams paskolas už užstatą, kurios galėtų siekti daugiau negu 1 mlrd. eurų ir būtų panaudojamos verslo ir gyventojų kreditavimui.