Verslas

2020.03.17 10:47

Vilniečių košmaras grįžus į Vilnių: lėktuve laikė ir po 5 valandas, į oro uostą 20 kartų skubėjo greitoji pagalba

atnaujinta 11.14
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.17 10:47

71 metų vilnietė senjorė, vakar vakare parskridusi iš Rygos į Vilnių, lėktuve praleido beveik penkias valandas. Dar pusvalandį teko kentėti autobuse. Nors orlaivis nusileido 19 val., moteris iš oro uosto išvyko tik apie 1 val. 30 min. Panašia patirtimi dalijosi ir vilnietė skrydžių palydovė Monika Malevskytė – ji sakė pastaruoju metu buvusi daugybėje oro uostų, bet niekur nepatyrusi tokio chaoso.  

„Lėktuvo kapitonas sakė neturintis jokios informacijos, kiek mus laikys lėktuve. Vėdinimo sistema neveikė“, – apie patirtus sunkumis pasakojo senjorė.

Buvusi mokytoja suskaičiavo, kad lėktuve buvo 66 keleiviai ir keli įgulos nariai.

Vinietė svarstė, kad, tiek laiko leidžiant tarp žmonių, tarp kurių galimai buvo užsikrėtusiųjų, susirgti galėtų ir kiti keleiviai.

Tai, kas vyko nusileidus, vadino chaosu

Savo patyrimais su LRT.lt pasidalijo ir vilnietė skrydžių palydovė M. Malevskytė. Moteris vakar su oro bendrove „Norwegian“ iš Stokholmo parskrido į Vilnių. Ji dirba kitoje oro bendrovėje.

Tai, ką jai ir bendrakeleiviams teko patirti, M. Malevskytė vadino chaosu, kokio neteko patirti nė viename oro uoste šalyse, kurios išgyvena koronaviruso atakas.

„Suprantu, kad padėtis rimta, bet Lietuvoje neapskaičiavo, kaip viskas turi veikti. Tai yra cirkas. Tai sukelia baimę ir nuovargį, kelia negerų emocijų. Nė vienoje šalyje nebuvo tokio chaoso, kaip kad čia“, – patyrimais Vilniaus oro uoste dalijosi skrydžių palydovė.

„Nusileidome 19 val. 20 min. Kapitonas pranešė, kad po valandos pusantros galėsime išlipti. Bet išlipome iš lėktuvo tik 23 val. 40 min.“, – pasakojo M. Malevskytė. Į namus ji parsirado prieš pirmą valandą nakties.

Anot vilnietės, tądien skirtingais lėktuvais į Lietuvą keliavo daug jos kolegų ir nusileidus orlaiviui iš kapitonų visi išgirsdavo skirtingą informaciją, kai kuriems buvo pasakyta, kad gali tekti laukti ir tris valandas.

„Mūsų lėktuve įgula neturėjo nei vandens, nei maisto. Tad jei neturi savo vandens, mirk iš troškulio“, – apibūdino situaciją keleivė.

Dar 40 minučių vilnietė praleido autobuse, bet, anot M. Malevskytės, jai išlipus pusė keleivių liko dar laukti autobuse.

„Įsivaizduokite, stovime autobuse, langai aprasoję, nėra kuo kvėpuoti, jokio saugaus atstumo nesilaikėme vienas nuo kito. Tada jau atidarėme langą. Visi žmonės, nežinau, kas iš kur keliavo, buvo pavargę ir susinervinę“, – dalijosi patyrimu keleivė.

Tai, kad tiek žmonių leido gana daug laiko vienoje erdvėje nesilaikydami karantino sąlygose numatyto saugaus atstumo, jos manymu, yra netoleruotina ir nesaugu.

„Man susidarė įspūdis, kad patikrinimus atlieka viena grupelė žmonių. Ir jei jie randa vieną žmogų, turintį temperatūros, viską aplink dezinfekuoja. O tai užima laiko“, – kalbėjo M. Malevskytė.

Ji sakė, kad panašiu metu pirmadienį vakare Vilniuje nusileido keli orlaiviai.

Medikas Algirdas Venalis taip pat pasidalijo įspūdžiais. Jis pusę aštuonių vakaro taip pat parskrido iš Stokholmo į Vilnių ir kartu su kitais 200 keleivių privalėjo penkias valandas laukti lėktuve.

„Žmones vaikšto, bendrauja, kas į tualetą, kas valgo. Vėliau 100 žmonių susodino į autobusą, pavežė keliasdešimt metrų ir dar valandą jame teko stovėti. Visi susigrūdę, kas kosėja, kai kuriuos kankino čiaudulys. Jeigu bent vienas ten buvo užsikrėtęs koronavirusu, tai dabar serga visi“, – prisimena medikas.

Anot A. Venalio, toks laukimas galėtų būti pateisinamas, jeigu bent būtų laikomasi atstumo reikalavimų. Esą neaišku ir tai, kodėl tiek daug žmonių, įskaitant ir esančius rizikos grupėje, turėjo kentėti ankštose patalpose tik tam, kad būtų patikrinta temperatūra ir atiduotos kelionių anketos.

„Niekas neklausė ar žmogus kosėja, ar jis turi simptomų. Patikrina temperatūrą ir tiek. Toks veiksmas – visiškas atsakingų žmonių neįgalumas“, – komentuoja medikas A. Venalis.

Teko skubiai skristi namo

Pačiame terminale, jau per prailgusias valandas sulaukus savo eilės, viskas vyko gana greitai – reikėjo dezinfekuotis rankas, pamatavo temperatūrą, teko užpildyti anketas.

„Reikėjo parašyti, kuriai poliklinikai priklausau, parašiau, kad Centro, pradėjo rėkti, kokio centro – Vilniaus, Kauno? Sakiau, kad nurodžiau gyvenanti Vilniuje, tai vadinasi, ir poliklinika Vilniaus. Sakė adresą parašyti. Pasakiau nežinanti adreso, patikrinti negaliu, nes mano telefonas išsikrovė. Visi pikti, žiauriai sunku buvo“, – pasakojo vilnietė.

Į Vilnių ji parvyko skubos tvarka.

„Turėjau grįžti antradienį, bet paskambino iš darbo ir pasakė, kad reikia skristi pirmadienį, nes paskui nebebus skrydžių. Iškart po darbo bėgau į lėktuvą“, – sakė M. Malevskytė, išsyk iš oro uosto nuskubėjusi į namus, kur laikysis saviizoliacijos.

M. Malevskytė sakė žinojusi, kad laikysis griežtų taisyklių dar tuomet, kai Lietuvoje to nebuvo reikalaujama.

„Pastaruoju metu skraidžiau po visas bėdos ištiktas šalis – Vokietiją, Angliją, Amsterdamo oro uoste buvau. Visur, kur įvykiai blogiausi. Žiūrint atsakingai, mes privalome izoliuotis, pabūti namie dvi savaites galvodami apie kitų žmonių sveikatą“, – sakė skrydžių palydovė.

Oro uostas apgailestauja

Savo paaiškinimą pateikė ir Vilniaus oro uosto vadovas.

„Labai apgailestaujame, kad keleiviams teko ilgiau nei įprasta laukti, tačiau buvo ir bus dedamos visos pastangos, kad procesai vyktų sklandžiai.

Oro uoste buvo mobilizuotos papildomos karių pajėgos, statomos specialios, papildomos patikros palapinės, aktyvuoti visi sveikatos specialistų resursai, antžeminių tarnybų darbuotojai dirbo visu pajėgumu – visos priemonės buvo tam, kad kaip įmanoma greičiau ir tiksliau būtų atliekamas rizikos valdymo procesas, keleivių sveikatos patikra.

Visos tarnybos ir oro uoste dirbantys aviacines paslaugas teikiančios bendrovės dirbo labai susitelkę suvaldyti itin didelį keleivių srautą“, – teigė Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys.

Kaip paskelbė Vilniaus oro uostas, siekiant užkardyti viruso COVID-19 patekimą į šalį, šiam virusui būdingus simptomus turintys keleiviai oro uoste yra perduodami medikams ir greitosios medicinos pagalbos automobiliais gabenami į specializuotas ligonines.

Vakar ir šiandienos naktį į Vilniaus oro uostą atskridę taip palydėti buvo daugiau nei 20 keleivių. Tai buvo didžiausias sostinės oro vartuose fiksuotų įtariamai sergančių keleivių skaičius per visą laikotarpį, kai Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) specialistai dirba ir tikrina keleivius oro uostuose.

Staigus į ligonines išvežamų keleivių skaičiaus lūžis įvyko vakar. Iki tol tris dienas, kai vyksta visų į šalį atskrendančių keleivių tikrinimas, būdavo fiksuojama 3-6 per dieną.

Visais atvejais, pastebėjus keleivį su virusui būdingais simptomais, jis yra izoliuojamas atskiroje patalpoje ir iškviečiami medikai. Siekiant apsaugoti kitus atvykstančius keleivius, NVSC nurodymu dezinfekcijai uždaroma terminalo dalis, kuriuo atvyko įtariamai užkrečiama liga sergantis keleivis. Tuomet šioje terminalo dalyje keleivių judėjimas visiškai uždaromas.

Specialistams įvertinus poreikį – dezinfekuojamos ir kitos galimai užkrėstos erdvės. Dėl to susiduriama su papildomais apribojimais priimti kitus keleivius ir atsiranda užlaikymų, standartinės procedūros išsitęsia 3-4 kartus. Visais atvejais,
atsižvelgiant į kintančią situaciją reaguojama nedelsiant, srautai perorganizuojami kitais keliais, papildomai vežama autobusais, kur galima, nukreipiama pėsčiomis.

Siekiant kuo efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir užtikrinti kuo sklandesnį keleivių pasitikimą, visas terminalas yra suskirstytas į atskiras atribotas zonas, pasitelkiamos kariškių ir oro uosto palapinės, VIP terminalas.