Antradienio Seimo posėdyje parlamentarai svarsto, ar pritarti Vyriausybės pateiktiems įstatymo projektams, susijusiems su ekstremaliąja situacija dėl koronaviruso plitimo. Vieni iš siūlymų – padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų, supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, keisti atlyginimo mokėjimo tvarką prastovos metu.
Seimo nariai po pateikimo pritarė, kad prastovos metu 40 proc. atlyginimo mokėtų darbdavys, o 60 proc. bet ne daugiau nei 1 minimalų mėnesinį darbo užmokestį, mokėtų valstybė.
Po pateikimo, už pasisakė – 109 Seimo nariai, prieš – 0. Dėl įstatymo priėmimo bus svarstoma vakariniame Seimo posėdyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukurtaitis Seime pateikė Vyriausybės pasiūlymą, kad darbdaviui, negalint suteikti darbuotojui darbo, būtų skelbiama prastova.
Siūloma, kad prastovos metu valstybė solidariai iki trijų mėnesių prisidėtų prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau kaip MMA. Likusiąją 40 proc. dalį turėtų sumokėti darbdavys.
Taip pat siūloma, kad darbdaviams, kuriems buvo suteikta subsidija, darbuotoją privalėtų išlaikyti ne mažiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos gavimo.
„Planuojamas lėšų poreikis – 300 mln. eurų. Iš pradžių naudotume Garantinio fondo lėšas, o tada ES lėšas“, – sako L. Kukuraitis.
Konservatorius Mykolas Majauskas kritikuoja pasiūlymą ir klausia, kodėl buvo nuspręsta taikyti proporciją 40/60.
„Kodėl darbdavys negalėtų mokėti 10 ar 5 proc. Galbūt iš viso nieko. Restoranai negauna jokių pajamų ir susimokėti tuos 40 proc. gali būti labai sudėtinga“, – pastebi M. Majauskas.
L. Kukuraitis teigia, kad planuojant šią priemone, buvo rūpinamasi darbuotojais. „Jei yra mažos pajamos, kad darbuotojas gautų 100 proc. pajamų. Verslui šalia šitų priemonių yra sudaromos ir kitos pagalbos priemonės: mokesčių atidėjimas, tiek paskolų atidėjimas, galimybė imtis lengvatinių paskolų. (...) O subsidijos skirtos darbuotojams, tiems, kurie turi mažas pajamas, kad jie galėtų užtikrinti ne žemesnį pragyvenimo lygį, o verslui yra dar ir kitos priemonės“, – sako L. Kukuraitis.
Seimo narė Gintarė Skaistė antrina M. Majauskui. Ji sako, kad Vyriausybės pasiūlytas atlyginimo kompensavimo modelis nėra patrauklus Seimui. Ji teigia, daugelis verslų tiesiog atleis žmones, juos siųs į darbo biržą, kad žmogus gautų nedarbo išmoką, o karantinui pasibaigus, tuos žmones vėl priims.
M. Majausko tikina, kad padėti verslui reikia, tačiau svarbu atskirti tuos verslus, kurių veikla visiškai sustojo ir tuos, kurie dar gali dirbti. „Turime sudaryti galimybes tiems, kurie visiškai nedirba, jiems gauti daugiau“, – sako M. Majauskas
Nesutikus dirbti iš namų – žmogus galės būti atleistas
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, Seime taip pat pateikė darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo projektus dėl naujos tvarkos skelbiant prastovas.
„Dėl viruso epidemijos Lietuvoje susidarė neeilinė situacija, todėl reikia neeilinių sprendimų siekiant apsaugoti darbuotojus ir darbo santykius“, – sako L. Kukuraitis.
Pagal pasiūlytą Darbo kodekso atnaujinimą, darbuotojui pateikus pasiūlymą dėl prastovų, jis per 1 darbo dieną privalės raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
„Ši nuostata atsirado iš realių situacijų, kai darbuotojas ėjo į darbą net tada, kada darbdavys liepė neiti į darbą ir dirbti iš namų“, – pažymi L. Kukuraitis.
Taip pat siūloma, kad darbdavys galėtų skelbti prastovą tuo metu, kada valstybė skelbia ekstremaliąją situaciją.
Po pateikimo tokiam siūlymui Seime pritarta.
Seimas mano, kad skolintis gali tekti daugiau
Finansų ministras V. Šapoka Seime pateikė įstatymo projektus, siekiant mažinti COVID–19 keliamas rizikas Lietuvos ekonomikai.
V. Šapoka Seime pateikė tris siūlymus. Pirma – padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijos limitą iki 768 mln. eurų.
„Tokiu būdų garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo“, – sako V. Šapoka.
Antra – siūloma nustatyti naują garantijų limitą dėl paskolų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negalėtų viršyti 500 mln. eurų.
Trečia – siūloma padidinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą padidinti vietoje 904 mln. iki 5,4 mlrd. eurų.
„Tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, bus suteikta galimybė Vyriausybei pasiskolinti didesnes sumas“, – įstatymo projektą pristato V. Šapoka.
Konservatorius M. Majauskas pastebi, kad vieną savaitę atidėjus mokesčių mokėjimą, valstybei tai kainuotų apie 300 mln. eurų. „Jei karantinas truks apie 2 mėnesius, tai turime kalbėti apie 2,5 mlrd. eurų. Tai yra reikšmingos sumos“, – sako M. Majauskas bei priduria, kad karantino metu valstybė iš viso gali negauti apie 5,5 mlrd. eurų, todėl jis siūlo pasvarstyti apie didesnį skolinimąsi.
Jis taip pat skeptiškai vertina Lietuvos galimybę pasiskolinti tarptautinėse rinkose, todėl siūlo pradėti bendrauti su Tarptautiniu valiutos fondu dėl galimybės skolintis.
V. Šapoka mini, kad jei rinkose kiltų nepasitikėjimas, bus kreiptasi į tarptautines institucijas dėl kreditavimo.
Liberalas Kęstutis Glaveckas pabrėžia, kad šiuo metu niekas neskolins už nulines palūkanas ir tikėtina, kad palūkanos gali siekti net 2–3 proc. K. Glaveckas taip pat pastebi, kad remiantis Lietuvos banko ekonomikos prognoze, kada prognozuojamas 1,2 proc. BVP susitraukimas. Todėl jis siūlo kalbėti apie didesnį skolinimąsi.
V. Šapoka mini, kad neatmeta galimybės, jog reikės skolintis papildomai. „Bazinis scenarijus yra toks, kad virusas bus suvaldytas per pirmąjį pusmetį. Jeigu įsijungia kiti scenarijai, tai žinoma, kad reikės imtis ir kitų papildomų priemonių“, – sako V. Šapoka.
Seimas linksta pritarti verslui atidėti GPM įmokas
V. Šapoka taip pat siūlo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemokai taikyti mokėjimų atidėjimą.
Po pateikimo pasiūlymui pritarta. Už balsavo 80, prieš – 0, susilaikė – 0.
„Taip būtų užtikrintas vienodas su darbo santykiai susijusių mokesčių ir įmokų nepriemokų principas“, – sako V. Šapoka.
Seimo narys K. Glaveckas tikina, kad tai yra gera fiskalinė priemonė bandant pagelbėti verslui, tačiau jam kyla klausimas, kaip tai bus administruojama.
„Tokioje situacijoje, kurią mes turime, atsiranda ne tik gerų kėslų, bet ir blogų kėslų. Daug kas bandys parodyti, kad yra nuostolyje ir bandys tą naštą perkelti valstybės biudžetui. Ar VMI yra numačiusi priemones, kurios kontroliuotų tai“, – klausia K. Glaveckas.
V. Šapoka mini, kad dabartinis pasiūlymas veikia, o VMI vertins piktnaudžiavimo galimybes.
Liberalas Simonas Gentvilas pažymi, kad palaiko tokį pasiūlymą, o šiuo metu yra labai svarbu išlaikyti įmonių likvidumą. Jis taip pat klausia, ar finansų ministerija negalvoja apie avansinio pelno mokesčio atsisakymą.
V. Šapoka teigia, kad šis klausimas jau išspręstas. „VMI nukėlė deklaravimo terminą, o deklaruojant galima nurodyti dėl avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarkos. Vadinasi, pačios įmonės gali apsispręsti dėl šio klausimo“, – tikina V. Šapoka.
Bus svarstoma ir dėl tolimesnio Seimo darbo
„Iki vakaro mes turėtume priimti visus tuos projektus, kuriuos Vyriausybė pateikė. Tikimės“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pasak pirmosios parlamento vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės, projektai bus svarstomi ypatingos skubos tvarka – įstatymų pataisos tą pačią dieną bus ir pateiktos, ir priimtos.
Vyriausybė pirmadienį nutarė Seimui teikti šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų.
Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Seimui teikiamas projektas, kad dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybių tarybų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu.
Dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu Vyriausybė taip pat siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.
V. Pranckiečio teigimu, antradienį planuojama priimti Seimo statutą pataisą, kad parlamento valdyba galėtų suteikti galimybę komitetams dirbti nuotoliniu būdu.
Darbotvarkėje taip pat numatyta atskira opozicijos iniciatyva, kad finansų ministras Vilius Šapoka turėtų atsakyti į klausimus apie numatomas priemones ekonomikai.
Opozicija taip pat siekia, kad naujausią situaciją apie koronaviruso stabdymą parlamentarams pateiktų premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Valdantieji daugiau plenarinių Seimo posėdžių iki karantino pabaigos neplanuoja, bet opozicija pageidauja, kad plenarinis būtų surengtas kitą antradienį, jeigu kiltų toks reikalas.
