Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad Vyriausybė priėmė labai ryžtingą ekonomikos gelbėjimo planą, todėl verslas turi elgtis atsakingai ir neatleidinėti darbuotojų bei nesiųsti jų neapmokamų atostogų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus po Vyriausybės priimtų priemonių šalies ekonomikai gelbėti komentuoja, kad priimti sprendimai yra geri ir tikina, kad šiuo metu yra labai geras metas valstybei skolintis (Vyriausybei pritarus, žadama papildomai pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų – LRT).
„Tai riekia daryti greitai, kol šitos paskolos yra labai pigios. Kitas svarbus dalykas, panašu, kad yra suprantama, kaip svarbu šiuo metu išsaugoti darbo vietas“, – sako V. Sutkus.
Jis tikina, kad dėl dabartinės padėties, daug kam reikės keisti darbo stilių, tačiau Lietuvai dėl to bėdų kilti neturėtų, kadangi šalis turi vieną sparčiausių internetų visame pasaulyje, o tai leis žmonėms dirbti iš namų.
„Spartus ir skvarbus internetas yra esminė priemonė dorojantis su šita krize“, – sako V. Sutkus.
Jis mano, kad trumpuoju laikotarpiu Vyriausybės priimti pasiūlymai padės šalies verslininkams, tačiau pastebi, kad numatomos dalies atlyginimų kompensacijos iš valstybės lėšų galios tik 3 mėnesius. Jei per šį laikotarpį pavyks susidoroti su virusu, tuomet pavyks išvengti didžiulių nuostolių, tačiau viruso plitimui ir toliau tęsiantis, gali kilti didelių problemų.
V. Sutkus taip pat ragina darbdavius būti atsakingais ir neatleidinėti darbuotojų ir nesiųsti jų neapmokamų atostogų, kadangi valstybė ištiesė pagalbos ranką.
„Darkyme viską, kad maksimaliai galėtume išsaugoti darbo vietas. Tai yra bendra užduotis verslui ir valstybei. Turime panaudoti savo visus vidinius rezervus. Valstybės žengė į priekį ir ištiesė pagalvos renką, todėl verslas turi būti atsakingas. Neturime atleidinėti darbuotojų, varyti neapmokamų atostogų. Valstybė tai padės daryti mokėdama dalį atlyginimo darbuotojams“, – sako V. Sutkus
Pasaulis neturi užsidaryti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas mini, kad Vyriausybės priimtos priemonės gali būti labai geros, tačiau jų vykdymas gali būti labai komplikuotas.
„Turime labai daug klausimų ir neturime į juos atsakymų. Premjeras sutiko, kad turi būti sudarytas štabas, kuris reaguos į verslo paklausimus. (...) Turime suprasti, kad biurokratinis mechanizmas gali net ir labai geras priemones sukompromituoti“, – įspėja D. Arlauskas.
Jis taip pat pažymi, kad dabartiniai siūlymai, pavyzdžiui, iki trijų mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką per mėnesį, bus taikoma tik 3 mėnesius.
„O kas toliau? Buvo atsakyta, kad yra startas ir niekas nežino, kokios apimties bus šita pandemija ir kiek laiko ji truks. Ateityje galbūt tai išsilies į kitas pagalbos priemones ir kitokius mechanizmus“, – svarsto D. Arlauskas.
Jis pažymi, kad kol kas Lietuvos bankas prognozuoja 1,2 proc. šalies BVP kritimą. Tačiau, anot D. Arlausko, jei taip ir įvyks, tai bus menki nuostoliai, kadangi priemonių ekonomikos skatinimui yra daug, o viena jų – pigūs pinigai. Todėl valstybė turi skolinti ir skatinti vartojimą.
LRT.lt pažymi, kad pirmadienį Lietuvos bankas pasidalino prognoze, kur rašoma, kad dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas ragina valstybes neužsidaryti, nes tokiu atvejus šalių ekonomika smuks. Jau dabar, anot jo, pastebimas sudėtingesnis sienų kirtimas vilkikų vairuotojams ties Lenkija. O tai gali turėti neigiamų pasekmių, nes 60 proc. šalies BVP sudaro eksportas.
„JAV prezidentas Trumpas sako, kad koronavirusas suvienys pasaulį. Tačiau dabar matome, kad beveik visas pasaulis nueina į uždarumą, todėl turime ieškoti būdų, kai atverti tas sienas. Nes kitaip globali ekonomika strigs ir ekonominis nuosmukis bus ne 1,5 proc. BVP, kaip prognozuoja Lietuvos bankas, o daug didesnis. Viso pasaulio nesuvienysime, tačiau Lietuvoje turime susivienyti ir bandyti išeiti iš situacijos, kuri yra visiškai neaiški“, – sako D. Arlauskas.
Priemonių paketas paruoštas labai operatyviai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad priemonių paketas paruoštas labai operatyviai, jų įsigaliojimo terminai taip pat atitinka poreikį. Tai padeda valdyti gyventojų ir verslo lūkesčius, stabdyti neapibrėžtumą ir galimą paniką.
„Priemonės sudėliotos taip, kad atitiktų prioritetines veikimo kryptis: pirmiausia, sveikatos ir civilinės apsaugos funkcijų ir finansinių išteklių užtikrinimas. Antra, kaip ir brandžiose ekonomikose, skiriame didelį dėmesį darbo vietų išsaugojimui, o tai užtikrina nenutrūkstamą namų ūkių pajamų srautą, o to tikrai reikia, kad pavyktų suvaldyti nerimą ir užtikrinti racionalius gyventojų sprendimus ir elgesį“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji pabrėžia, kad likvidumo priemonės, kad neįsivyrautų bankrotai, nemokumas, nepasitikėjimas, neskolinimas – yra būtinos, nes ekonominė izoliacija – itin palanki terpė nepasitikėjimo versle užkratui plisti.
„Gerai, kad šios 2009 metų klaidos nekartosime, šis priemonių paketas rodo, kad nėra problemos neigimo, stengiamasi užbėgti įvairiems scenarijams už akių su siūlomomis priemonėmis, o tai labai svarbu“, – teigia ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar būtina vertinti ir ilgesnės ekonominės izoliacijos tąsos scenarijų, kuriame vertėtų lygiagrečiai peržiūrėti ir šių metų biudžetą, atitinkamai įvertinant tiek pajamų susitraukimo mastą, tiek perdėliojant išlaidų prioritetus.
Plane numatyti veiksmai bankų skolinimo potencialui didinti gali nesuveikti
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Vyriausybės priimtame ekonomikos skatinimo plane galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.
„Iš teigiamų aspektų pirmiausia reikėtų akcentuoti greitą valdžios reakciją į susidariusią situaciją ir greitai paruoštą priemonių, kurios padės kovoti su viruso įtaka ekonomikai, sąrašą. Antras teigiamas skatinimo plano aspektas – numatytos greitesnės viešųjų pirkimų procedūros, kas iš tikro valstybei gali leisti greičiau įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir kitas būtinas prekes“, – paskelbtame komentare teigia A. Izgorodinas.
Pasak jo, trečias pozityvus aspektas – plane yra numatytas verslo mokestinių įmokų atidėjimas ir jų išdėstymas, mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, mokesčių mokėtų atleidimas nuo baudų ir delspinigių.
„Iš kitos pusės, kiek silpniau atrodo ekonomikos skatinimo dalis – ypač tas faktas, kad plane nėra kalbama apie alternatyvaus finansavimo rinką. Pavyzdžiui, plane numatyti veiksmai bankų skolinimo potencialui didinti gali nesuveikti. Numatoma bankų skolinimo potencialą padidinti 2 mlrd. eurų mažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus“, – teigia ekspertas.
Anot jo, Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu gerai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir turi daug laisvo kapitalo – problema yra ne bankų kapitalo trūkumas, bet „rizikos apetito trūkumas“.
„Bankai sunkmečio metu ir toliau fokusuosis į darbą su stambiu verslu, kuris ekonominius sunkumus atlaikys lengviau nei smulkus ir vidutinis verslas. Tačiau nepaisant atlaisvintų kapitalo reikalavimų, Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bankų kreditai ir toliau bus sunkiai prieinami“, – teigia A. Izgorodinas.
Parduotuvėms trūksta darbuotojų
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškausienė sako, kad priemonių planas yra tinkamas, tačiau ji siūlo, kad karantino metu nedirbantiems žmonės, valstybės ir darbdavio lėšomis būtų mokamas ne minimalus darbo užmokestis (607 eurai popieriuje), tačiau 900 eurų darbo užmokestis. Šis suma būtų mokama didesnes pajamas gaunantiems asmenims.
„Mūsų tikslas yra išlaikyti darbuotojus, kad jie nepaliktų darbdavio“, – sako E. Šiškausienė.
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė pažymi, kad reikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti prekybos tinklų darbuotojus, kadangi prekybininkai yra antri po medikų, kurie patiria didžiausius darbo krūvius ir riziką susirgti.
R. Vainienė prašo, kad prekybos centrams būtų suteikta galimybė įsigyti apsauginių kaukių, kurių parduotuvės darbuotojai neturi.
„Pirkti mes jas galime, tačiau neturime iš kur“, – sako R. Vainienė.
Ji taip pat pažymi, kad nors šalyje šiuo metu prekybos centruose dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, jau yra jaučiams jų trūkumas. „Šiuo metu prekybos centruose yra padidėjęs darbuotojų poreikis. Norint juos įdarbinti, reikia turėti medicininę pažymą, tačiau šiuo metu jas gauti neįmanoma. (...) Todėl turi būti sudaromos papildomos priemonės įdarbinant“, – sako R. Vainienė.
Ji taip pat siūlo suteikit galimybę parduotuvių darbuotojams tikrintis dėl koronaviruso.
Mauricas apie Vyriausybės ekonomikos skatinimo planą: trūko „raminančių žodžių“
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvos ekonomika pirmą šių metų pusmetį turėtų kristi. Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybei pranešant apie ekonominės pagalbos planą pritrūko „raminančių žodžių“.
„Tikrai nėra garantijos, kad Lietuvos ekonomika nesmuks, manau, kad ji smuks, bent pirmą pusmetį, tačiau yra būtina sušvelninti poveikį, nes ekonomika yra kaip važiuojantis dviratis. Jis kurį laiką gali važiuoti iš inercijos, neminant jo, tačiau, jei tas laikas pailgėja, tas dviratis gali nukristi, nebeišlaiko balanso. Tą dviratį pakelti yra brangiau, nei šiek tiek stumtelti, kad jis išsilaikytų nenukritęs“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, Vyriausybė savo planu iš dalies užtikrins gyventojų negautas pajamas tuose sektoriuose, kurie priversti užsidaryti dėl karantino.
„Kitas svarbus dalykas – užtikrinti įmonių likvidumą, nes, jei jos pradės kristi, prasidės atleidimai darbuotojų, ir ta našta niekur nedings, ji bus pernešta visiems mokesčių mokėtojams“, – teigė ekonomistas.
Ž. Maurico manymu, ES paramos panaudojimo efektyvumas šioje situacijoje bus nedidelis. Vis dėlto ekonomistas Vyriausybės komunikacijoje pasigedo „raminančių žodžių“.
„Tas pasakymas, kad būtų galima pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų ir tuos pinigus naudoti ekonomikos skatinimui, turėtų būti raminantis, tik gal pritrūko raminančių žodžių. Didžiausią žalą padaro panika žmonėse. Dabar svarbu pasakyti, kad pensijos nebus mažinamos, socialinės išmokos nebus mažinamos, visi įsipareigojimai nebus mažinami“, – LRT sakė ekonomistas.
Zalatorius: Vyriausybės plano priemonės yra užtektinai svarios
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad Vyriausybės ekonomikos planas yra pakankamas amortizuoti bent dalį koronaviruso padarinių ekonomikai ir verslui.
„Džiugu, kad valstybė operatyviai reaguoja į neeilinę situaciją ir inicijuoja bendrus koordinuotus veiksmus. Svarbiausia, kad jau numatyti neatidėliotini reikiami resursai gyventojų sveikatos apsaugai ir papildomoms gydytojų socialinėms garantijoms bei priimti strateginiai šalies ūkio ateičiai svarbūs sprendimai.
Manome, kad Vyriausybės plane numatytos priemonės ir pinigų suma yra užtektinai svarios, kad jų įgyvendinimas bent iš dalies amortizuotų neigiamus pandemijos efektus. Svarbu, kad planas būtų lankstus, nes situacijai keičiantis jį gali prireikti koreguoti“, – teigia M. Zalatorius.
M. Zalatorius tikina, kad bankai yra pasirengę bendradarbiauti su finansinių įsipareigojimų turinčiais klientais, laikinai praradusiais pajamas.
„Kiekvienas atvejis yra individualus ir gali būti išspręstas bankui ir klientui bendradarbiaujant. Tad svarbiausia – laiku pasidalinti nuogąstavimais ir pradėti ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimo būdų. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Vyriausybės patvirtintu ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui planu, bankų paskolas turintys gyventojai, susidūrę su finansiniais sunkumais, gali kreiptis dėl vadinamųjų kredito atostogų – būsto paskolų įmokų mokėjimo atidėjimo“, – sako jis.
M. Zalatorius atkreipia dėmesį, kad finansinės pagalbos priemonės nėra taikomos automatiškai, todėl būtinas kiekvieno kliento kreipimasis.
