Verslas

2020.03.13 22:51

Verslas dėl koronaviruso laukia valstybės pagalbos – planuojama parama, tačiau baiminamasi, kad ji bus nepakankama

Europos Sąjunga beprecedentėmis priemonėmis siekia išvengti rimtų pandemijos padarinių žemyno ekonomikai. Europos Komisija laikinai atsisako fiskalinės drausmės reikalavimų valstybėms narėms ir ragina daryti viską labiausiai pažeistų ekonomikos šakų paramai.

Vokietija pristatė didžiausią pagalbos verslui paketą per visą pokarį. Prancūzija žada investuoti dešimtis milijardų, Latvija pristatė milijardo eurų fondą šalies verslui gelbėti.

Lietuvos finansų ministerija žada priemonių paketą kitą savaitę: smulkiajam ir vidutiniam verslui svarstoma galimybė atidėti mokesčių mokėjimą; Lietuva neatmeta galimybės ir skolintis, jei reikės.

Panorama. ES beprecedentėmis priemonėmis siekia išvengti rimtų pandemijos padarinių žemyno ekonomikai (su vertimu į gestų k.)

Skubių sprendimų dienos Finansų ministerijoje. Pasaulio ir Europos ekonomika buvo trapi dar iki viruso paplitimo, sako ministras. Dabar čia rengiamas pagalbos ekonomikai priemonių paketas. Kad sunkumų užkluptas verslas nepradėtų atleisti darbuotojų.

„Priemonės apima pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat sektoriams, kurie yra labiausiai nukentėję, tai apima ir likvidumą, paskolas, ir mokesčių atidėjimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Pavojaus Europos ekonomikai rimtumą geriausiai iliustruoja šis faktas: Europos Komisija laikinai atsisako griežčiausiai saugoto savo principo – fiskalinės drausmės. Paprastai tariant, bendrijos šalys nuo šiol skolintis gali gerokai daugiau. Briuselis ragina imtis visų priemonių labiausiai pažeistoms ekonomikos šakoms paremti.

Lietuvos finansų ministerija priemonių paketą žada kitą savaitę, trečiadienį jį turi svarstyti Vyriausybė. Ar Lietuva papildomai skolinsis, atsakymo kol kas nėra.

Latvijos vyriausybė paskelbė kurianti milijardo eurų fondą vietos verslui gelbėti.

„Nesvarbu, kiek tai kainuos. Pakartosiu dar kartą, aiškiau neįmanoma: padarysime viską, kas reikalinga, ir dar daugiau“, – žiniasklaidai apie paramą verslui sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Maire.

Vokietijos vyriausybė pristatė didžiausią finansinės pagalbos paketą per visą laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo. Šalies verslui žada neribotą kreditą, iš pradžių – daugiau nei pusę trilijono eurų, pasak šalies ekonomikos ministro.

„Lietuvoj tikrai privaloma irgi imtis veiksmų, aiškiai komunikuoti įmonėms, kad yra pinigų, rasti tų pinigų, leidžiant valstybės skolą, pavyzdžiui, kuri pas mus nėra didelė. Čia yra svarbiausia: kad verslai nepradėtų stabdyti veiklos, nepradėtų atleidinėti darbuotojų, nes tada galim įvažiuoti į gilesnes problemas“, – pastebi finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Dalis pensijų fondų Lietuvoje nuo metų pradžios neteko penktadalio vertės. Investuotojų požiūrį į pasaulio ekonomiką rodanti Niujorko akcijų birža ketvirtadienį išgyveno blogiausią dieną per 33-ejus metus. Nors prekyba penktadienį prasidėjo atsigavimu.

Pasak Lietuvos banko, pandemijos šokas ekonomikai bus trumpalaikis, jei bus pakankamas Vyriausybės atsakas.

„Jeigu priemonės bus nepakankamos, mes galimai turėsime tiek gilesnį poveikį šoko, tiek labiau užsitęsiantį. Tačiau yra labai daug neapibrėžtumo, kiek laiko viruso poveikis truks“, – teigia Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Esą metas skatinti ekonomiką skolinantis palankiomis sąlygomis ir panaudojant sukauptus valstybės rezervus.

„Svarbiausia trumpuoju laikotarpiu yra kažkaip suvaldyti tą visuminę paklausą, kad ji nekristų drastiškai. Jeigu vartojimas kris, tai bus blogai“, – tikina Seimo biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė.

Iki pandemijos Europos Komisija bendrijos ekonomikai šiais metais prognozavo 1,5 procento augimą. Dabar, pasak Komisijos, ekonomika gali smukti, galbūt net ir gerokai.