Verslas

2020.03.13 15:08

Sinkevičius papasakojo apie naują EK Žaliąjį kursą, turėsiantį naudos vartotojams

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos komisaras Virginijus Sinkevičius LRT RADIJUI sako, kad siūlomu žiedinės ekonomikos modeliu sieks gerinti įsigijamos technikos kokybę ir tokiu būdu bus sumažinta našta gamtai.

– Iš esmės pasikeitė Jūsų vizito darbotvarkė. Planavote atvykti su Europos Komisijos vicepirmininku Fransu Timermansu, bet dėl viruso atvykote vienas?

– Taip, vizitai yra nukelti. Labai gaila, bet ignoruoti ir aplinkybių negalima. Patartina vengti nereikalingų kelionių, oro uostų ir masinių susibūrimo vietų. Kuo toliau, tuo situacija darosi vis rimtesnė.

– Paskelbėte pirmą savo iniciatyvą, kaip sumažinti verslo priklausomybę nuo gamtinių išteklių, sumažinti pramonės poveikį aplinkai. Žiedinės ekonomikos modelį turėjote pristatyti Lietuvoje, o dabar turite puikią progą ją pristatyti skaitytojams.

– Žiedinės ekonomikos veiksmų planą sudaro maždaug 35 pagrindiniai veiksmai ir 70 mažesnių iniciatyvų, kurių tikslas – iš esmės pakeisti ekonomikos modelį. Svarbiausia yra atskirti resursų augimą nuo išgavimo, sumažinti spaudimą gamtai ir sukurti antrinių žaliavų rinką Europoje.

Antras labai svarbus aspektas – žaliavų vertė. Svarbu, kad jos potencialas Europoje būtų panaudojamos, baigtųsi istorijos, kai atliekos išvežamos į kitas šalis.

Toliau eina visa eilė sektorių, kuriuos vienaip ar kitaip šis veiksmų planas palies per artimiausius dvejus metus.

– Jūs sakote, kad ekonomikos modelį reikia iš esmės keisti, tačiau už to skambaus pasakymo slypi visų mūsų gyvenimai. Jeigu keičiame visą modelį, keičiasi ir mūsų kasdienybė?

– Gal taip dramatizuoti nereikėtų. Visų pirma, pokyčiai palies verslą. Viso to tikslas yra, kad, pavyzdžiui, jūsų turimas telefonas, nešiojamas kompiuteris ar planšetė būtų suprojektuota taip, kad tarnautų kuo ilgiau. Dabar, deja, jos veikia, sakykime, dvejus metus ar tol, kol išeina naujas modelis, o senas modelis pamažu ima lėtėti. Norima suteikti galimybę, kad, pavyzdžiui, telefoną nebūtinai reikėtų keisti, nes jam pagaminti reikia resursų, bet būtų galima atnaujinti jo operacinę sistemą.

Šiuo atveju kalbame apie universalius elektrotechnikos ir mobiliųjų telefonų įkroviklius. Jeigu pereinama prie universalaus įkroviklio, kodėl perkant naują telefono aparatą ar nešiojamąjį kompiuterį visą laiką pridedamas papildomas įkroviklis? Visa tai tampa našta gamtai ir nacionaliniams šalių biudžetams.

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane kalbama ir apie šiukšlių tvarkymą, apie naujus galbūt netgi Europos Sąjungos rodiklius, kuriuos šalys narės turės pasiekti. Žinoma, reikia kalbėti ir apie tai, kaip įgyvendinti senas direktyvas ir įstatymus.

– Sieksite ir reikalausite, kad daiktai būtų kokybiškesni, kad jie tarnautų ilgiau? Jeigu jie sugestų, juos būtų galima taisyti, o ne keisti naujais?

– Būtent. Mes kalbame apie dar vieną didelę iniciatyvą, kuri vadinasi teisė taisymui, kai vartotojas turi galimybę taisyti įsigytą techniką arba jį įsigyti su papildomomis dalimis, kurios galėtų būti pakeistos.

– Kaip verslas ir investuotojai sugebės prie to greitai prisitaikyti?

– Nepamirškime, kad Europos Komisija nepriima sprendima vakuume. Mes onsultuojamės ir su verslu, ir su vartotojais. Įstatymą tikimės pateikti ir priimti 2020–2021-ais metais. Jau, tiesą sakant, daugelyje aspektų, kalbant apie nešiojamus kompiuterius, diskutuojama apie tą patį universalų įkroviklį. Šioje vietoje verslas irgi mato galimybę, todėl nereikia priešinti verslo ir vartotojų.

Verslui taip pat sudaroma galimybė, visų pirma, taupyti resursus. Pavyzdžiui, didelė dalis resursų skiriama prekių pakavimui.

Dabartinis ekonomikos modelis yra suprogramuotas taip, kad reikia išgauti resursus, iš jų pagaminti prekę, kuri tarnautų tikrą laiką, bet jūs būtumėt suinteresuotas nupirkti. Tai yra linijinis vartojimo modelis, kuris, deja, bet veda tik į katastrofą. Naujuoju modeliu mes tikimės sumažinti spaudimą gamtai.

Išsamiau – laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.