Verslas

2020.03.13 11:17

Nesutikusius dėl koronaviruso dirbti nuotoliniu būdu užsienyje buvusius darbuotojus siūloma nušalinti

atnaujinta 13.28
Sniegė Balčiūnaitė, BNS2020.03.13 11:17

Iš užsienio grįžę Lietuvos gyventojai, darbdaviui pasiūlius nesutikę dirbti nuotoliniu būdu, galės būti nušalinti nuo darbo ir negaus darbo užmokesčio. Tokią Darbo kodekso pataisą siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Siūloma tuos gyventojus, kurie turės galimybę, bet atsisakys dirbti nuotoliniu būdu, nušalinti, nes jis kelia grėsmę kitiems kolektyvo nariams“, – penktadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė ieškoti būdų, kaip nuotolinį darbą paskatinti.

„Ką daryti, jeigu darbdavys nesiūlo (darbo nuotoliniu būdu – BNS)?“ – klausė jis.

E. Radišauskienė pranešė, kad ministerija jau yra parengusi ir daugiau įstatymų pataisų dėl darbo sąlygų koronoviruso ar kitų epidemijų sąlygomis.

Karantino laikotarpiu tėvai dar galės gauti 14 dienų nedarbingumą – „Sodra“ mokės ligos išmoką, ji sieks 65,94 proc. į atlyginimo po mokesčių.

„Saviizoliaciją taikantiems asmenims ar prižiūrintiems karantine esančius vaikus, nes neveikia mokyklos ir darželiai, bus galima nustatyti 14 dienų dalinį darbą, kai nereikia iš viso eiti į darbą (tai galiotų tik ekstremalios situacijos atveju – BNS). Pateikus prašymą „Sodrai“, bus galima gauti išmoką, kuri negali būti didesnė negu 30 proc. šalies vidutinio uždarbio (dabar 1317 eurų – BNS)“, – pranešė E. Radišauskienė.

Vyriausybė dar priims sprendimą, kokiuose sektoriuose ši išlyga galiotų.

Jos teigimu, 2020 metams biudžete dalinio darbo finansavimui numatyta 6,2 mln. eurų.

Daliniu dabar laikomas iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis laikas, kurį esant tam tikroms Vyriausybės nustatytoms ekonominėms sąlygoms nustato darbdavys, o dėl to sumažėjęs darbo užmokestis iki trijų mėnesių kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką.

Viceministrės teigimu, turizmo ir transporto darbuotojai, kuriems grės atleidimai iš darbo, bus įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

Be to, verslas galės prastovas taikyti ir vienam asmeniui.

Darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius priminė, kad darbdaviui neužtikrinus saugaus darbo, darbuotojas ne tik gali atsisakyti dirbti, bet ir kreiptis į darbo inspektorius. J. Gricius pabrėžė, kad kol kas tokių nusiskundimų, susijusių su koronovirusu, negauta.

Pasak E. Radišauskienės, ketvirtadienį nedarbingumo pažymas turėjo 944 gyventojai, grįžę iš užsienio ar izoliavęsi dėl koronoviruso grėsmės.

„Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, dėl karantino į darželius ar mokyklas neinančių mažamečių tėvams nuo pirmos dienos nedarbingumo pašalpą moka „Sodra“.

Paprastai pirmąsias dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, o vėliau „Sodra“ moka 80 proc. žmogaus atlyginimo.

Opozicijos iniciatyva Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete aptariamos galimos koronaviruso pasekmės dirbantiesiems ir artimuosius slaugantiems gyventojams bei galimybės keisti įstatymus dėl darbo laiko, sąlygų ir darbo priemonių prieinamumo epidemijos metu.

Posėdis sušauktas reaguojant į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusias socialines problemas.

Į posėdį neatvykus keliems parlamentarams, komitetui pritrūko kvorumo ir jis negali balsuoti.

Posėdyje nedalyvavo socialdemokratas Algirdas Sysas – pasak komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, jis izoliavosi, nes išvakarėse bendravo su parlamentaru Egidijumi Vareikiu, kuris neseniai grįžo iš Prancūzijos.