Verslas

2020.03.12 16:27

Mauricas pripažįsta: recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, bet Lietuvai yra vilties jos išvengti

atnaujinta 18.20
Vytautas Budzinauskas, BNS2020.03.12 16:27

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Letėjantį pasaulio ekonomikos augimą pripažįsta ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau nemano, kad pasekmės prilygs prieš dešimtmetį buvusiai ekonominei krizei.

Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

„Jei Lietuva netaps dar vienu epidemijos epicentru ir mes išsisuksime su pakankamai nedideliu atvejų skaičiumi, yra tikrai nemaža tikimybė recesijos iš viso išvengti. Lietuva nėra per daug priklausoma nuo tarptautinio turizmo, oro transporto sektorius taip pat nėra labai svarbus, be to, mūsų pramonė nėra labai stipriai integruota į pasaulines tiekimo grandines“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, tą rodo ir situacija Kinijoje, kur didžiąją dalimi jau pasibaigęs pramonės strigimas Lietuvai turi tik labai nedidelės įtakos. Anot ekonomisto, Lietuvoje yra tik kelios įmonės, kurios patiria sunkumų gaunant komponentų iš Kinijos, tuo metu kitos įmonės netgi gauna daugiau užsakymų, nes vėluojant tiekimui iš Kinijos ieškoma alternatyvų, neretai už jas sutinkant mokėti daugiau.

„Manyčiau, kad jei Lietuva netaps dar vienu viruso epicentru, ekonomikos augimas sulėtės – galbūt iki nulio procentų, galbūt pirmą ir antrą ketvirtį patirsime formalią recesiją, tačiau metų gale ekonomika atsigaus ir mes juos baigsime su bendru pliusu. Jei turėsime panašų scenarijų kaip Italijoje, recesijos išvengti mums tikriausiai nepavyks“, – tvirtino ekonomistas.

Tiesa, anot Ž, Maurico, net ir antruoju atveju recesija neturėtų būti ilgalaikė.

„Žiūrint į praeities atvejus – SARS protrūkį 2003 metais, Kiaulių gripą 2009-aisiais, netgi Ispaniškąjį gripą, kuris nusinešė 50 mln. žmonių gyvybių, jų aktyviausias periodas trukdavo iki dviejų ketvirčių. Kartais epidemijos atsinaujina, tačiau tokiu atveju jų ekonominis poveikis jau būna mažesnis, nes ekonomikos sulėtėjimą lemia ne tiek viruso plitimas, bet jį lydinčios emocijos. Kai turime kažką nežinomo, sukeliama reakcija padaro daugiau žalos nei tiesiogiai ligos protrūkis“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak jo, per pusmetį ar kiek ilgesnį laiką žmonija sugeba surasti kažkokius sprendimus – ar vakciną, ar pakeičia savo gyvenimo įpročius.

„Pavyzdžiui, prabėgus metams po SARS epidemijos Honkonge bendras susirgimų ir mirčių skaičius nuo kitų ligų sumažėjo, nes žmonės tiesiog pradėjo sveikiau gyventi, daugiau dėmesio skirti higienai“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, epidemijų įtaka atskiriems ekonomikos sektoriams nėra vienoda – pavyzdžiui, maisto pramonės sektorius netgi laimi, nes žmonės daug perka atsargai, „juodai“ dienai, tuo metu turizmas, oro transportas, viešbučiai, restoranai nukenčia kur kas daugiau.

„Naftos kainų kritimas vienoms šalims yra labai didelis minusas, tačiau Lietuvai tai yra šioks toks pliusas, nes mažins infliacijos spaudimą ir kažkiek palaikys gyventojų perkamąją galią“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Pasak jo, naftos kainų kritimas gali padėti greičiau atsigauti toms epidemijos paveiktoms šalims, kurios yra priklausomos nuo šios žaliavos importo.

„Tai visų pirma yra Kinija ir Europos Sąjunga. Todėl nėra viskas vien tik juodomis spalvomis nupiešta. Jei bus kaip prieš tai buvusių epidemijų proveržių atveju ir truks maksimum iki birželio, Lietuvai yra vilties išvengti recesijos, tiesa, Europos Sąjunga tos vilties turi mažai“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis taip pat pabrėžė, kad po epidemijų einantys metai ekonomine prasme dažniausiai būna įspūdingi, nes centriniai bankai ir vyriausybės imasi skatinimo priemonių ir ekonomikos augimas viršija potencialą.

„Nenustebčiau, kad Lietuvoje kitąmet ekonomikos augimas sieks 4 proc. ar net daugiau“, – prognozavo Ž. Mauricas.

Tuo metu akcijų kainų griūtį pasaulio rinkose, įskaitant ir Lietuvoje, anot ekonomisto lėmė ne tik koronaviruso pandemija.

„Visų pirma, dar prieš epidemiją akcijų kainos buvo užkilusios į rekordines aukštumas ir laukė preteksto kristi. Todėl tas kritimas kokiais 10 procentų iš esmės yra kainų normalizavimasis. Dabar jau kažkiek rinkos reaguoja ir į patį virusą, tačiau vėlgi, istoriniai duomenys rodo, kad taip būna tik labai trumpą laiką – kritimas būna ženklus, bet labai trumpas. Maždaug savaitę ar dvi iki to momento, kai ligos atveju skaičius pasiekia piką“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak jo, situacijai pradedant gerėti, rinkos atsitiesia, o tam įtakos turi ir vyriausybių taikomos ekonomikos skatinimo priemonėms.

„Virusas ateina ir praeina, bet skatinimo priemonės užsilaiko ilgiau, politikai tam paprastai randa priemonių. Pavyzdžiui, JAV jas tikriausiai išlaikys iki metų pabaigoje vyksiančių prezidento rinkimų, britai tą tikriausiai darys dėl su Brexitu susijusių neapibrėžtumų, ES taip pat sugalvos priežasčių, čia atpirkimo ožiu gali tapti Italija. Tos priemonės šiemet jos tikrai nesibaigs, todėl kiti metai ekonomiškai gali būti pakankamai įdomūs“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį dėl koronaviruso grėsmės nusprendė dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į kai kurias valstybes.

Mačiulis: koronavirusas sulėtins pasaulio ekonomikos augimą

Koronaviruso protrūkis sulėtins šių metų pasaulio ekonomikos augimą, tačiau neturėtų virsti prieš dešimtmetį planetą ištikusia ekonomine krize. Vis dėlto šis scenarijus galimas tik tuomet, jeigu valstybės imsis visų koordinuotų, įskaitant ir fiskalines, priemonių, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Pasak Nerijaus Mačiulio, jau dabar matomi ženklai – sumažėjęs keliautojų skaičius, sutrikęs prekių tiekimas iš Kinijos ir kiti – rodo, kad pasaulio ūkio augimas bus lėčiausias bent jau nuo 2009 metų.

„Kol kas vis dar labiausiai tikėtina, kad tai bus augimas ir turėtų siekti 1,5 proc. – tai perpus lėčiau nei 2019 metais, kuomet pasaulio BVP padidėjo 3 proc. (...) Vis dar labiausiai tikėtinas scenarijus yra trumpalaikis šokas pirmą šių metų pusmetį, kuris gerokai apkarpo visų metų augimo tendencijas, bet tai nepavirsta į 2008-2009 metų pasaulinę krizę“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas realu tikėtis, kad jau antrąjį šių metų pusmetį bus matyti didesnis ekonominis aktyvumas, tai yra, atšaukti karantinai, didėjantis keliautojų skaičius, nebeslopinama vidaus paklausa dėl uždarytų restoranų, todėl po trumpalaikio sukrėtimo turėtų būti fiksuojamas gana spartus atsigavimas.

„Priemonės yra, pinigų yra, reikia tiktai protingos valios šitoje situacijoje tam, kad tai nevirstų į didelę pasaulinę krizę, o tiesiog apsiribotų trumpalaikiu ekonominiu šoku“, – apibendrino ekonomistas.

Anot jo, regis, spartų atsigavimą bando užtikrinti centriniai bankai, mažindami palūkanas ir skatindami kreditavimą, tačiau vertėtų paskubėti ir su kitomis priemonėmis.

„Dabar kitas žingsnis, kurio turėtume sulaukti iš finansų ministrų susitikimo ateinantį pirmadienį, kuomet bus turbūt pasiūlytos kažkokios fiskalinės priemonės. Jos jau, galima sakyti, kad vėluoja, tam jau reikėjo būti pasiruošus ir jas reikėtų pradėti įgyvendinti, o ne apie jas diskutuoti“, – sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, Europos Sąjungos valstybės turi „milžiniškus rezervus“ – beveik visos skolinasi už neigiamas palūkanas labai ilgam laikotarpiui.

„Tą tolimesnį skolinimąsi už neigiamas palūkanas užtikrins Europos Centrinis Bankas, šiandien priėmęs atitinkamus sprendimus ir pasiūlydamas papildomas kreditavimo priemones. Tai čia reikia iš finansų ministrų sutarimo, kad reikia paimti tuos pinigus ir įdarbinti. Yra daugybė priemonių, kaip tuos pinigus galima įdarbinti. Tai yra ir skatinti ekonominį augimą tiesiogiai, per pavyzdžiui, viešojo sektoriaus investicijas, ir užtikrinti, kad įmonėms nereikėtų atleisti darbuotojų“, – argumentavo „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau savarankiškai imasi iniciatyvos, suteikia galimybių išleisti darbuotojus mėnesiui ar ilgiau nemokamų atostogų, bet dalis ar visas atlyginimas jiems mokamas iš valstybės biudžeto. Apie tokį sprendimą esą kuo greičiau turėtų galvoti ir Lietuva.

„Kitas populiarus būdas sušvelninti trumpalaikes neigiamas pasekmes yra per mokestinės naštos atidėjimą – nereikia keisti mokesčių sistemos, bet galima leisti įmonėms, pavyzdžiui, PVM ar socialinio draudimo įmokas mokėti trimis mėnesiais vėliau“, – pridūrė jis.

Anot N. Mačiulio, jeigu nepavyktų sustabdyti koronaviruso plitimo per ateinančius kelis mėnesius ir jis toliau plistų, tuomet ekonominės pasekmės būtų gilesnės, tęstųsi ilgiau, „pavirstų galbūt į didesnį nedarbo lygį ir jau čia reikėtų kalbėti apie pasaulinės ekonomikos nuosmukį“.

N. Mačiulio teigimu, tikėtina, kad dalies valstybių ekonomikos vis dėlto panirs į trumpalaikę recesiją.

„Apibrėžimas recesijos yra: du ketvirčiai iš eilės besitraukiantis BVP. Toks scenarijus yra galimas. Pirmi du šių metų ketvirčiai ir Kinijoje, ir JAV, ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių – ten greičiausiai bus ta vadinamoji techninė recesija. Tai ir JAV, ir Italija, ir Vokietija, pavyzdžiui, gali atsidurti techninėje recesijoje, bet tai nereiškia, kad tai pavirs į plataus masto ilgalaikį ekonomikos nuosmukį“, – sakė ekonomistas.

Pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 126,5 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Dar daugiau nei 4,6 tūkst. pacientų mirė. Lietuvoje nustatyti trys užsikrėtimo šiuo virusu atvejai.