Naujienų srautas

Verslas2020.03.12 14:07

Seimo komitete pristatytas planas sumažinti nuostolius verslui: tarp siūlymų – mokesčių mažinimas ar net jų atidėjimas

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.03.12 14:07

Ketvirtadienį Seimo nariai rinkosi į neeilinį Ekonomikos komiteto posėdį. Jo metu buvo aptariamos grėsmės šalies ekonomikai, kurias kalia Europoje sparčiai plintantis koronavirusas, taip pat pristatyti Lietuvos verslo konfederacijos siūlymai Seimui, kuriais siūloma sumažinti PVM iki 5 proc. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, o karantine esantiems darbuotojams mokėti nedarbingumo pašalpą nuo pirmos dienos iš „Sodros“ lėšų.

Vienas iš susitikimo organizatorių liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad šalyje susidariusi situacija, kad kol kas yra per mažai derinimo su verslo bendruomene, nors verlsui dabartinė situacija gali brangiai kainuoti.

„Neatsižvelgiame į itin jautrius sektorius. Girdime, kas atsitiko Italijoje. Derinti reikalus su verslo bendruomenėmis yra būtina, kol tai daryti yra dar nevėlu“, – pažymi E. Gentvilas.

Komiteto narys Bronius Bradauskas pažymi, kad šiuo metu labiausiai pažeidžiami verslininkai, kurie dirba maitinimo, viešbučių, renginių organizavimo srityje. Anot jo, šiuo metu skubos tvarka reikėtų priimti įstatymą ir kompensuoti organizatoriams patirtus nuostolius dėl neįvykusių renginių.

„Italijoje 200 mirčių per parą, jeigu taip bus toliau – tai tragedija. (...) Turime imtis visų priemonių, uždrausti visus masinius renginius. (...) Jei 2008 m. ekonominė krizė buvo gili, tai šita krizė, kuri gali kilti... 2008 m. krizė buvo tik gėlytės, šita būtų kapitalinė“, – įspėja Seimo narys B. Bradauskas.

Konservatorius Dainius Kreivys tikina, kad koronaviruso poveikis ekonomikai bus ilgalaikis, o jis buvo daug didesnis, negu buvo numatyta Finansų ministerijos prognozėse.

Anot D. Kreivio, šiuo metu svarbūs du aspektai. Pirmasis: įmonėms turėtų būti taikomi mokestiniai atidėjimai ir kai kurioms įmonėms jie jau galėtų būti pradėti taikyti dabar. Antrasis aspektas – įmonės turi turėtų priėjimą prie kapitalo.

„Bankai šiandien nefinansuoja nieko. Turbūt reikėtų aukščiausiame valstybės lygyje sėsti ir kalbėtis, ko nori bankai. Kiek jiems garantijų reikia“, – būtinas priemones vardija D. Kreivys.

Vežėjų kontraktai kai kur sumažėjo net iki 90 proc.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus sako, kad situacija pereina į kitą lygį.

„Dabar, jei galima taip pasakyti, virusas palietė ir ekonomiką. Italija užsidarė. Ten nebedirba net parduotuvės, išskyrus maisto produktų. Grįžtant prie Lietuvos aš nesikartosiu. Turizmo sektoriuje dirba 48 tūkst. žmonių. Turizmas šiuo metu sustojęs. Turizmo sektorius, mano žiniomis, sudaro apie 3 proc. BVP. Kitas dalykas, transporto sektorius. „Linava“ praneša, kad jų įplaukos sumažėjo kai kur 50 ar net 90 proc.“, – pastebi V. Sutkus.

Anot jo, net mažmeninėje prekyboje pasijuto pardavimų kritimai, kadangi žmonės nebeperka ne pirmo būtinumo prekių.

„Artėja ne totali, bet šiokia tokia panika. Žmonės pradeda taupyti, riboti vartojimą – drabužių, namų apyvokos reikmenų. Nereikia pamiršti, kad mažėjant mažmeninei prekybai, sumažės įplaukos iš PVM. Todėl tas palyginimas su 2008 metų krize vis labiau darosi tinkamas“, – nerimauja V. Sutkus.

Jis sako, kad šiuo metu labai svarbu tinkamai pasiruošti galimam ekonominiam nuosmukiui ir tai reikia daryti jau dabar.

„Verslas neprašo dotacijų, tačiau yra prievolės valstybei, mokesčiai. Gali būti taip, kad trūkstant lėšų, įmonės turės būti uždaromos ir jos turės bankrutuoti, nes nesugebės vykdyti mokestinių įsipareigojimų. Vienas iš sprendimų – peržiūrėti mokesčių mokėjimo atidėliojimą. Reikėtų pagalvoti ir apie Darbo kodekso peržiūrą: atostogos, neapmokestinamos atostogos, atleidimo iš darbo supaprastinimas. Tai skamba nepatraukliai, bet alternatyva gali būti labai paprasta – arba įmonės netenka dalies darbuotojų ir išsilaiko, arba visi draugiškai nuskęsta“, – įspėja V. Sutkus.

Siūlo gelbėjimo planą nukentėjusiems sektoriams

Lietuvos verslo konfederacija šalies prezidentui ir Seimui įteikė pasiūlymų paketą, kaip būtų galima palengvinti finansinę naštą įmonėms, kurios dėl koronaviruso patiria nuostolius. Rekomendacijas siūloma taikyti nuostolius patiriančioms įmonėms turizmo ir vežėjų sektoriuose.

Siūloma:

-Atleisti įmones nuo įmokų „Sodrai“ arba kompensuoti įmonėms šias įmokas ekstremalios situacijos laikotarpiu.

-Sumažinti PVM iki 5 proc. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms ekstremalios situacijos laikotarpiu.

-Atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką mokėti iš specialaus valstybės fondo (rezervo).

-Karantine esantiems darbuotojams mokėti nedarbingumo pašalpą nuo pirmos dienos iš „Sodros“ lėšų.

-Ekstremalios situacijos laikotarpiu skirti tiesiogines subsidijas darbo užmokesčiui dalinai kompensuoti – po 1 MMA darbuotojui kas mėnesį.

-Sutrumpinti (laikinai pakeisti) darbo kodekso nuostatas dėl darbuotojų įspėjimo termino apie atleidimą.

-Rekomenduoti savivaldybėms atleisti įmones nuo NT mokesčio mokėjimo 2020 m.

-Ekstremalios situacijos laikotarpiu įmones atleisti nuo esamų mokestinių įsipareigojimų VMI (GPM ir PVM) arba suteikti 2 metų kreditą esamiems įsipareigojimams. Taip pat prašoma netaikyti priverstinio mokestinių nepriemokų nurašymo (inkaso) iš bendrovės sąskaitų.

Turizmo sektorius praranda po 800 tūkst. eurų per dieną

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė ir kelionių agentūros „Estravel“ Vilnius vadovė Žydrė Gavelienė Seimo posėdyje teigė, kad turizmo sektoriuje dirba 48 tūkst. darbuotojų ir virš 3 tūkst. įmonių., o šalies biudžetas iš išvykstamojo turizmo kasmet gauna 300 mln. eurų.

Pažymima, kad išvykstamasis turizmas krizę jaučia jau mėnesį, o atvykstamasis turizmas jaučia jau 1–2 savaites.

Anot Ž. Gavelienės, turizmo sektorius yra priklausomas nuo Užsienio reikalų ministerijos reguliacijų, kur galima vykti, o kur ne. „Kai Užsienio reikalų ministerija išleidžia reguliaciją, vartotojai iš karto į tai reaguoja. (...) Todėl mes prašoma šioje vietoje labai atsižvelgti į rekomendacijas. Šitoje situacijoje padėti vartotojams ir verslams“, – pastebi Ž. Gavelienė.

Jos teigimu, rezervacijos kelionių yra nukritusios 80 proc., o tai reiškia po 800 tūkst. eurų nuostolių kasdien.

„Turėtų būti kažkoks sprendimas, iš kokio fondo pagelbėti verslams laikinai. Tai reiškia, vartotojams grąžinti pinigus. Taip pat prašome dalinio nedarbo savo darbuotojams“, – priemones, kurių reikia imtis šiuo metu, siūlo Ž. Gavelienė.

Planas bus paruoštas jau rytoj

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sako, kad šiuo metu valstybė susiduria su nestandartine situacija, kuri reikalauja nestandartinių sprendimų. Viceministrė pažymi, kad jau antradienį buvo organizuotas susitikimas su verslo partneriais.

„Buvo priimtas sprendimas formalizuoti darbo grupes. Vyks reguliarūs susitikimai. Į darbo grupes bus įtrauktos visos ministerijos, kurios privalo dalyvauti. Taip pat juose dalyvaus socialiniai bei verslo partneriai. Susitikimai vyks jau nuo kitos savaitės“, – sako J. Rojaka.

Anot jos, ypatingas dėmesys bus skiriamas turizmui, tačiau nebus užmirštas ir kitas verslas.

J. Rojaka sako, kad ketvirtadienį vyko susitikimas su Finansų ministerijos atstovais, kurio metu buvo aptartos priemonės, kurios galėtų padėti verslui.

„Jau šiandien yra teisės aktuose priemonės dėl mokestinių paskolų sudarymo atidedant mokesnius grafikus, dėl išieškojimo veiksmų atidėjimo, dėl atleidimų, delspinigių. Galutinis variantas kartu su Finansų ministerija turėtų būti priimtas jau rytoj“, – teigia J. Rojaka.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi