Verslas

2020.03.10 10:38

Nerijus Mačiulis: darbdaviai privalo atsigręžti į vyresnius žmones, o visos valstybės bus priverstos vėlinti pensinį amžių

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.03.10 10:38

Banko „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad optimalus amžius, darbo rinkoje suteikiantis geriausias galimybes, yra 35 metai. Perkopus 40 metų amžiaus ribą, šalies gyventojų nuomone, gali atsirasti problemų įsidarbinti ar pakeisti darbą.

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė–Kirkman, pristatydama tyrimą, nurodo, kad geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus asmenys. Taip buvo įsitikinę 63 proc. visų šalies gyventojų. Maždaug kas septintas respondentas (14 proc.) mano, kad palankiausias amžius darbo rinkoje yra 36–45 metai. Tačiau tik 7 proc. gyventojų mano, kad visų amžiaus grupių darbuotojų galimybės panašios.

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, nuostata dėl geresnių jaunesnio amžiaus žmonių įsidarbinimo itin paplitusi tarp vadovaujančias pareigas užimančių respondentų. Net 70 proc. jų įsitikinę, kad geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus darbuotojų grupė“, − komentuoja L. Žemaitytė–Kirkman.

Paprašyti įvardyti, nuo kokio amžiaus žmonės darbo rinkoje susiduria su sunkumais, 57 proc. respondentų nurodė 41–50 m. amžiaus, o 24 proc. 51–60 m. amžiaus tarpsnius.

L. Žemaitytė–Kirkman pasakoja, kad neretai visuomenėje vyrauja stereotipai, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau įsidarbinti. Dažnai yra manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės nieko nenusimano.

Tyrimo respondentai įvardijo 3 priežastis, kurios, anot jų, labiausiai trukdo įsidarbinti vyresnio amžiaus asmenims. Net 61 proc. apklaustųjų teigė, kad nepalankus požiūris į amžių, yra bene svarbiausioji priežastis. 36 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad tai lemia pasenusios profesinės žinios, o 33 proc. įvardijo, kad įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau dėl ribotos motyvacijos išmokti naujus dalykus.

„Tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau pastovumo bei profesinę patirtį. Jie yra lojalūs savo darbdaviams“, – pastebi L. Žemaitytė–Kirkman.

Demografinės tendencijos – nepalankios

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgdamas demografinę padėtį šalyje, atkreipia dėmesį, kad šalies demografinės tendencijos nėra palankios.

„Demografinės tendencijos išlieka ir išliks nepalankios. Svarbu ne tai, kad mažėja gyventojų skaičius, nes valstybė gali klėstėti ir turėdama mažiau gyventojų nei 3 mln. Tačiau labai svarbu, koks yra darbingo ir pensinio amžiaus žmonių santykis. Lietuva neatrodo gerai, turime vieną labiausiai senėjančių visuomenių pasaulyje“, – niūria statistika dalinasi N. Mačiulis.

Per artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks nuo 1,7 mln. iki 1,37 mln. Skaičiuojama, kad labiausiai sumažės 26–35 m. amžiaus dirbančiųjų skaičius.

„Darbuotojų trūkumas bus milžiniškais, apie 350 tūkst. gyventojų pasitrauks iš darbo rinkos. (...) Jau dabar kas penkta įmonė sako, kad vienas iš pagrindimu jos veiklą ribojančių veiksnių – darbuotojų trūkumas, o ši problema tik didės.

Greitai veikiančių receptų, kaip padidinti jaunų žmonių skaičių darbo rinkoje, nėra daug. Imigracija šiuo atveju nebūtinai išspręs kvalifikuotų specialistų trūkumą. Todėl labiausiai tikėtina išeitis yra didesnis vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir ilgiau trunkanti jų profesinė karjera“, – sako N. Mačiulis.

Į darbo rinką reikia įtraukti vyresnius

Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu vyresnio amžiaus 50–64 m. žmonių nedarbo lygis Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį, jų aktyvumas po truputį auga. Vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus ateityje gali vis labiau lemti ir finansiniai motyvai.

N. Mačiulis prognozuoja, kad dėl sparčiai augančio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus, valstybės bus priverstos vėlinti pensinį amžių.

Visos valstybės bus priverstos vėlinti pensinį amžių. Tai susiję su darbo jėgos trūkumu, įtampa socialinėje sistemoje, senėjančia visuomene, sveikatos sistema.

„Visos valstybės bus priverstos vėlinti pensinį amžių. Tai susiję su darbo jėgos trūkumu, įtampa socialinėje sistemoje, senėjančia visuomene, sveikatos sistema. Tačiau tas priverstinis pensinio amžiaus vėlinimas yra labai sudėtingas. Politikai nenori, o ir patys irgi žmonės nenori dirbti senatvėje“, – sako N. Mačiulis.

Jis pažymi, kad kitas senėjančios visuomenės problemos sprendimo būdas – taikyti lengvatas dirbantiems vyresnio amžiaus asmenimis.

Įtraukti pensininkus į darbo rinką svarbu, anot N. Mačiulio, nes pragyventi nedirbant tokiam asmeniui yra sudėtinga. „Senatvės pensijos pakeitimo norma Lietuvoje siekia tik apie 40 proc. Tai yra vienas prasčiausių rezultatų Europos Sąjungoje. Tai yra stipri paskata senjorams likti darbo rinkoje“, – mano N. Mačiulis.