Verslas

2020.03.12 05:30

Būna ir taip: nepastatytam namui įmonė savavališkai pastatė konteinerį ir pavertė ten negyvenančiuosius skolininkais

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.03.12 05:30

Sienos, langai ir stogas. Pasirodo, tokį namą užtenka turėti, kad gautum sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą. Su tokia situacija susidūrusi alytiškė Darja pasakoja, kad gauti sąskaitą nesukliudė nei tai, kad namas nebaigtas, nei tai, kad prie jo nėra pašto dėžutės – pranešimas apie sąskaitą paliktas tiesiog maišelyje ant tvoros.

„Laišką radome ant tvoros pakabintame maišelyje. Atplėšėm. Ten buvo įdėta sąskaita, kurioje nurodyta skola už 2019 ir 2020 m. ir prašoma sumokėti į priekį. Rodos, visa suma buvo 118 eurų“, – teigia Darja.

Moteris dėl to kreipėsi į savivaldybę, ši nukreipė į atliekas tvarkančią bendrovę. „Ten man pasakė, kad mano namas yra registruotas, nesvarbu, kad tuo metu baigtumas 55 proc. 2019 m. pagal juos, tokiame name, matyt, gyventi galima.“

Darjai buvo rekomenduota kreiptis į seniūniją ir pateikti pažymą, kad namas nėra baigtas. Tokiu atveju sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą būtų anuliuota.

„Aš nesuprantu, jeigu Registrų centro duomenis mato ir mato, koks namo baigtumas, nesuprantu, kodėl jie siunčia sąskaitas“, – piktinasi alytiškė.

Jos aiškinimu, tuo metu, kai buvo pradėtos siųsti sąskaitos, namas priminė dėžutę – buvo tik sienos ir stogas, o viduje net grindų nebuvo, vietoj jų – smėlis.

Darja pasakoja dar 2019 m. prie statomo namo tvoros pamatė atliekų konteinerį. Tada moteris pasiskambino į atliekas tvarkančią bendrovę, norėdama išsiaiškinti, kodėl konteineris buvo pastatytas.

„Jie pasakė, kad „viskas gerai, mes sutvarkysime“. Paprašiau konteinerį pasiimti ir paaiškinau, kad už jį neatsakau, nes jokių sutarčių nepasirašiau, namas net nebaigtas, jokių grindų net nėra. Pažadėjo viską sutvarkyti, bet po gerų metų gavau sąskaitą, kad esu skolinga ir kad dar reikia į priekį susimokėti“, – sako pašnekovė.

Beje, konteineris nuo statomo namo tvoros iš tiesų dingo, tačiau tai atliekų tvarkymo bendrovei nesukliudė atsiųsti sąskaitos.

Darjos teigimu, nors namas šiemet jau arčiau baigtumo, bet jis vis dar nėra baigtas. Moteris abejoja, ar tokiame name netgi būtų leista registruoti gyventojus.

Jos teigimu, bene didžiausią nerimą kelia tai, kad šiuo metu šeima dėl namo statybų finansavimo tariasi su bankais, o skola už paslaugas, kurių jie iš tiesų negavo, gali pakoreguoti paskolos palūkanas.

„Tvarkomės dalykus su bankais. Kai ateina sąskaita, kad vyras skolingas, nes tas bendras turtas kol kas registruotas jo vardu, tai aš galvoju, ar tai nepakiš mums kojos, jeigu bankas matys, kad yra įsiskolinimas. Mes kaip ir sakome, kad tų skolų nėra, nes mes esame tvarkingi piliečiai – pasiskambinome pamatę konteinerį, pasiteiravome, ar tai padaryta ne per klaidą. Mums sakė, kad viską sutvarkys, paims ir t. t.“, – pasakoja Darja.

Iš Registrų centro gauna ne visą informaciją

Komunalines atliekas tvarkančios bendrovės Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro rinkliavų administravimo specialistė Dalia Staniulienė LRT.lt tvirtina, kad taip nutiko todėl, kad bendrovė nemato visų Registro centro duomenų – ji gauna tik atnaujintus duomenis.

Taigi visi registre buvę namai automatiškai buvo įtraukti į rinkliavą, nepaisant to, ar juose buvo registruoti gyventojai, ar namas buvo baigtas statyti.

D. Staniulienės aiškinimu, jeigu namas iš tiesų nėra baigtas statyti, tokia sąskaita gali būti tiesiog anuliuota, jei gyventojai pateiktų seniūnijos išrašą.

„Žmogus, jei objektas, kaip teigiate, dar nebaigtas statyti, turi kreiptis į atitinkamą seniūniją. Seniūnija rašo pažymą, kad tas objektas yra netinkamas gyventi, dar yra nepabaigta statyba, ir visi priskaičiuoti mokesčiai yra anuliuojami. Atitinkamai pagal savivaldybės sprendimą dar vieniems metams į priekį taikoma šimtaprocentinė lengvata“, – nurodo D. Staniulienė.

Ji irgi stebisi, kad pranešimą namo savininkai gavo.

„Labai keista, kodėl, jei nėra pašto dėžutės, buvo paliktas pranešimas. To nežinome. Paštas labai apibrėžia savo taisykles, ir, jeigu nėra pašto dėžutės, jokia informacija žmogui nėra paliekama. Nežinome, kodėl taip nutiko.“

Pati D. Staniulienė patvirtina, kad anksčiau siųsti pranešimai būdavo grąžinami bendrovei, jei prie namo nėra įrengtos pašto dėžutės.

„Tie laiškai buvo sugrąžinti, o dabar žmogus pranešimą gavo. Nežinome, kokiu stebuklingu būdu“, – LRT.lt teigia D. Staniulienė.

Ar turės įtakos paskolai, priklausys nuo paties banko

Kaip LRT.lt nurodo Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė, atsakingo skolinimo nuostatai numato, kad kiekvienas kredito davėjas privalo atlikti idividualų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą.

Kitaip tariant, kredito davėjas, pavyzdžiui, bankas, privalo patikrinti, ar paskolos prašantis žmogus, pavyzdžiui, neturi skolų ar kitų finansinių įsipareigojimų.

„Tai darydamas jis turi įvertinti įvairius kriterijus ir veiksnius: pajamas, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje, kredito gavėjo skolinius įsipareigojimus pagal kredito ir kitas sutartis, kredito gavėjo kredito istoriją, kredito gavėjo pradelstus finansinius įsipareigojimus ir kitą informaciją, kredito gavėjo nurodytų arba kredito davėjui žinomų aplinkybių įtaką kredito gavėjo ekonominei ir finansinei būklei", – vardija J. Tarasevičienė.

Kredito gavėjas privalo atsižvelgti į viską, kas galėtų paveikti kredito gavėjo galimybes tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus, sukeltų nepagrįstų finansinių sunkumų ar lemtų per didelį kredito gavėjo įsiskolinimą.

Vis dėlto įstatymas neapibrėžia, kaip turėtų būti atliekamas individualus kreditingumo vertinimas. Taigi kiekvienas bankas turi teisę situaciją vertinti individualiai.

Komentuodama konkrečią alytiškių situaciją, J. Tarasevičienė tvirtina, kad vis dėlto bankas turėtų atsižvelgti į faktą, kad skola iš tiesų atsirado ne dėl šeimos kaltės.

„Kredito davėjas turi teisę atsižvelgti į bet kokius susidariusius skolinius įsipareigojimus ar kitokio pobūdžio skolas. Tačiau įrodžius, kad skola atsirado ne dėl šeimos kaltės, manytina, kad kiekvienas kredito davėjas vadovautųsi protingumo principu priimant tolimesnius sprendimus“, – LRT.lt tvirtina Lietuvos banko atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt