Verslas

2020.03.07 21:16

Kova su klimato kaita: kaip Lietuva sieks daugiau degalų gaminti iš biodujų?

Mažinant oro taršą anglies dvideginiu, vienas iš Lietuvos tikslų iki 2030 metų yra pasiekti, kad dešimtadalis naudojamų transporto degalų būtų pagaminti iš biometano dujų. Todėl reikia statyti naujų biodujų jėgainių, paramos tam žada Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos. Pasak Ūkininkų sąjungos vadovo, pirmenybė gauti paramos turėtų būti tiems, kas turi mėšlo, žemės ir kitų išteklių.

Rimvydo Vasiliausko ūkyje Joniškio rajone vėjas jėgainės sparnus suka jau 8-erius metus. Ją įrengusiam ūkininkui vargais ne galais pavyko gauti paramos alternatyviam verslui kaime.

„Viską, ką pagaminame, atiduodame vartotojams. Mes stengiamės gyventi iš žemės, tai yra mūsų papildomos pajamos, bet tos pajamos – centais“, – sakė R. Vasiliauskas.

„Žaliąją“ vėjo elektrą ūkininkui tenka parduoti tinklams rinkos kaina – tokia pat, kokią gauna ir kūrenantieji elektrines iškastiniu kuru.

Tas pats ir su Vilniaus rajone, kiaulių komplekse veikiančia biodujų jėgaine. Čia deginant iš mėšlo išskirtą metaną, gaminama šiluma bei elektra.

Šiems ūkiams nepavyko patekti tarp gaunančiųjų už elektrą skatinamąjį tarifą – gerokai didesnį nei rinkos kaina. Mat išseko kvotos tokiai valstybės paramai.

Panorama. Kaune į Nerį pasipylė naftos produktai, įtariamas taršos šaltinis – degalinė (su vertimu į gestų k.)

Smulkūs ūkiai ir įmonės gali pretenduoti į Kaimo plėtros programos paramą biodujų gamybai, tačiau norinčiųjų beveik nėra, neapsimoka – žaliavos mažai, o energiją tenka naudoti daugiausia savo reikmėms.

Pasak Ūkininkų sąjungos vadovo, esą iki šiol iš saulės, vėjo energetikos daugiausia naudos – verslininkams, baiminamasi ir dėl biodujų.

„Pinigai didžiuliai, o paramos ten keletas tūkstančių, ir naudoti tą sukurtą elektrą ar biodujas tik savo reikmėms visai neapsimoka. Tie, kurie turi žaliavą, – mėšlo, žemę, stogus, ant ko statyti jėgaines – ir turėtų gauti paramą pirmumo teise“, – teigė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Čia jau, sakykime, yra interesų kovos. Reikalinga tam tikra sistema, kad skatintų ypač mažus ūkius tą mėšlą surinkti ir nuvežti į vieną vietą ir ten gaminti savo biodujas. Yra labai didelis potencialas biodujas valyti ir gaminti ir naudoti bio metaną transporto sektoriuje, ko iš viso nėra iki šiol Lietuvoje“, – kalbėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Anot energetikos viceministro, šiemet numatyta parama jėgainėms įsirengti biodujų valymo įrenginius. Išvalytas metanas būtų tinkami degalai automašinoms. Esą gaminti bio metaną degalams labiau apsimokės nei dabar pardavinėti elektrą rinkos kainomis.

„Bus ir pačių biodujų gamybos skatinimas. Planuojame su Žemės ūkio ministerija spręsti ir tuos klausimus, kad biodujų gamyba būtų prieinama ne tik labai mažiems, bet ir dideliems ūkiams, kurie tų žaliavų biodujų gamybai turi“, – sakė viceministras Rytis Kėvelaitis.

Užsimota iki 2030-ųjų pasiekti, kad Lietuvoje dešimtadalis transporto degalų būtų pagaminti iš bio metano dujų. Kaip tai teks įgyvendinti bus numatyta Alternatyvių degalų įstatyme. Jį rengia Energetikos ministerija.