Statybų inspekcijos patikrinimai parodė, kad daugiabučių renovacija vykdoma pažeidžiant teisės aktus – fasadų tvirtinimo detalės neturi privalomų kokybę ir saugumą užtikrinančių sertifikatų. Pasak statybos ekspertų, tai rodo platesnę problemą – spragas renovacijos darbų priežiūroje.
Daugiabučių projektai šalyje juda lėtai: renovuojant maždaug 500 daugiabučių per metus, kaip dabar, procesas užtruks iki 21 amžiaus pabaigos. Tačiau posakis „neskubėk ir būsi pirmas“ čia negalioja: lėtumas kokybės neužtikrino. Vieną iš renovuotų daugiabučių tikrino statybų inspekcija, dokumentai rodo, kad dalis naudotų medžiagų neturi privalomų kokybės sertifikatų. Tas pats užfiksuota visuose septyniuose šalyje tikrintuose daugiabučiuose. Pasak statybų ekspertų, pažeidimai gali būti masiniai.
Kokybės sertifikatų neturi dalis fasadų plokštes laikančių detalių.
„Turi būti naudojamos saugios, sertifikuotos medžiagos. Yra du būdai: arba ekspertizė įrodo, kad tos medžiagos gali būti naudojamos, arba jos turi būti keičiamos. Tai, matyt, tolimesnė tyrimo eiga parodys, kokia situacija, ir kas ten panaudota“, – pasakoja aplinkos viceministas Marius Narmontas.
Nepaisant įtariamų pažeidimų, viename iš patikrintų daugiabučių Trakuose renovaciją darbus prižiūrinti komisija leido užbaigti. Pasak statybų inspekcijos, po to vis dėlto užsakyta pastato ekspertizė.
Tačiau galimų renovuojamų daugiabučių kokybės kontrolės spragų įtariama ir daugiau.
„Kai mes neturime gale proceso užtikrintos kontrolės, tada visi proceso veikėjai gali daryti, ką nori. Jeigu komisija gali priimti pastatą, kur statybos darbų žurnalas neužpildytas, nėra parašų statybos techninio prižiūrėtojo už tam tikrus statybos etapus atliktus ir patikrintus, tai tada kyla klausimas, kaip ta sistema iš viso veikia?“ – sako „Kiwi inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigia, kad tokio neatsakingo požiūrio neturėtų būti.
„Tokio neatsakingo požiūrio tikrai neturėtų būti, tai yra netoleruotina, negalima apie tai diskutuoti atsakomybė turi būti ir pačių statytojų, ir, be abejo, kontrolės institucijų statybai“, – tikina Seimo narė.
Statybų inspekcija situacijos prieš kamerą nekomentuoja, sako, tyrimas nebaigtas.
Ar kokybės sertifikatų neturinčios fasadų detalės neatitinka ir realių saugumo kriterijų – kol kas nežino ir ekspertai.
„Atsiradus stipresniam vėjui reikia, kad laikantys elementai būtų pakankamai tvirti, kad tos apdailos plokštės nenukristų ir neužmuštų žmogaus, kuris eina šalia pastato. Mes turime begalę ir dar kitų reikalavimų. Turbūt vienas iš jų skaudžiausias buvo, bet labai iliustravo tų reikalavimų nesilaikymą, tai tas gaisras, kai žuvo daug žmonių (gaisras Londone daugiabutyje – LRT.lt)“, – sako M. Andriuškevičius.
Po daugiabučio Londone gaisro Lietuvoje surengti patikrinimai parodė, kad dažnas renovuotas fasadas neatitinka ir atsparumo liepsnoms reikalavimų.
