Verslas

2020.03.15 21:27

Kovoje su augančiu skurdu pritrūkstame fantazijos: kodėl susiklosto tokia situacija

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.15 21:27

„Mokestiniai didinimai nėra kelias išsigelbėti iš skurdo. Vienintelis kelias išsigelbėti iš skurdo yra labai nuoseklus ir sunkus darbas su žmonėmis. Čia, visų pirma, yra švietimo klausimas. Išsilavinęs žmogus, greičiausiai, skurde nebus. Yra visos galimybės žmogui pakilti, tačiau tam, kad pakiltų, reikia išsilavinimo“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos (LVKMK) pirmininkas Marius Dubnikovas.

Dešimt metų – tiek Vyriausybė sau duoda reikšmingai sumažinti skurdą šalyje. Kokiomis priemonėmis, kol kas neaišku.

Vieta užleidžiama socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Šios savaitės pradžioje nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) kreipėsi į prezidentą ir premjerą, apgailestaudamas, kad nacionaliniame pažangos plane (NPP) už pajamų nelygybę atsakinga institucija būtų paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri neturi įgaliojimų vykdyti mokestinių pakeitimų, reikalingų mažinti skurdą. Atvirkščiai nei finansų ministerija. Tačiau, kažkodėl, ji nebuvo paskirta pirmąja atsakinga institucija.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad „svarbu pažymėti, jog finansų ministerija, nepaisant to, kad nėra atsakinga, ji nurodyta kaip dalyvaujanti institucija, sprendžianti pajamų nelygybės ir skurdo mažinimą“.

„Kitas svarbus aspektas yra tas, kad tiek pajamų nelygybei, tiek skurdui įtakos turi ne tik mokestinė, bet ir socialinės apsaugos sistema, arba, kitaip sakant, socialinės išmokos. Ir jeigu vertintume tiek situaciją Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tai mokesčių vaidmuo, perskirstymo procese, yra ženkliai mažesnis negu socialinių išmokų vaidmuo.

Todėl, manau, yra visiškai logiška, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra siūloma kaip atsakinga už būtent pajamų nelygybės ir skurdo mažinimą. Jeigu žiūrėtume ES kontekstą, tai tame priemonių arsenale, kaip ir minėjau, mokestinių ir socialinių išmokų srityje, mokestinės priemonės sudaro vidutiniškai apie 20 proc. poveikio pajamų nelygybei. Likusią dalį, apie 80 proc., sudaro socialinės išmokos, kurios turi tą didžiausią įtaką pajamų nelygybei“, – kodėl finansų ministerija nėra pirmoji atsakinga institucija už pajamų nelygybę, aiškina finansų viceministras D. Sadeckas.

Našlaitės pozicijoje

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė yra siuntusi laišką su išreikštu rūpesčiu, kad problema pradedama spręsti ne nuo to galo.

Pasak jos, „dabar ir buvo tas pirmas viešas atsakymas“. „Tai yra tokia standartinė finansų ministerijos pozicija, kad, na taip, mes dalyvausim, bet būsime kažkur greta socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ministerija, kaip visada, yra našlaitės ir prašytojo pozicijoje“, – situaciją komentuoja NSMOT vadovė. – Čia jau yra tokia tradicija. Deja.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė tikina, kad ministerija nesikrato prisiimtos atsakomybės. „Tokie klausimai kaip skurdas, pajamų nelygybė, smurtas ir panašūs yra kompleksiniai. Tai reiškia, kad visa Vyriausybė, visos ministerijos arba didžioji jų dalis turi dirbti ties šiais klausimais, – įsitikinusi E. Samoškaitė. – Mes tikrai galime būti tie pirmieji, tačiau visuomet tikimės kitų pagalbos.“

Fantazijos stoka

E. Samoškaitė įsitikinusi, kad dabar vykstantis „karštos bulvės“ mėtymas pykdo visuomenę. „Mes neturėtume taip daryti, – sako ji. – Mes turėtume natūraliai visi susėsti kartu ir apsitarti, kur mokestinė yra dalis, kur galima sumažinti pajamų nelygybę, ir kur yra išmokų dalis.“

Anot jos, paslaugų dalyje reikia ne tik pinigų, bet ir fantazijos. „Kai kurios paslaugos yra vystomos savivaldybėse. Šios, beje, yra atsakingos už paslaugas, bet prisidedama ir iš valstybės biudžeto, ir iš europinių lėšų. Išvystyti kompleksines paslaugas šeimai visose savivaldybėse prireikia 2,5 metų“, – tikina E. Samoškaitė.

Pinigai yra, jie ateina, bet tarsi nėra fantazijos, sako ji.

„O kaip padaryti, kaip padėti šeimoms, kad įsisuktų tas ratukas, kad pritrauktume žmonių, kurie eitų į pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas ir visokių kitokių paslaugų norėtų ir kad mes galėtume teigti, jog tai turi prasmės, – kasdienių situacijų realijas apnuogina SADM ministro patarėja ryšiams su visuomene. – Tai to prasmės suvokimo prieš kokius trejus metus net nebuvo. Ir tik dabar jis vystosi.“

Išsilavinimas – vaistas nuo skurdo

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos (LVKMK) pirmininkas Marius Dubnikovas nacionalinį pažangos planą, kalbant apie skurdo mažinimo kontekstą, vertina kaip paviršutinišką. „Labai daug prioritetų keliama – dešimt. Kaip sakoma, kuomet dešimt prioritetų turi, greičiausiai nepasieki nei vieno“, – tvirtina M. Dubnikovas.

LVKMK pirmininkas įsitikinęs, kad dabartinė diskusija skurdo tema yra gąsdinanti. „Ji (diskusija – LRT.lt) papuola į meinstrymą, kurį mes girdime – tai yra atimti ir padalinti, ir tada visiems bus gerai. Reikia turėti omenyje, kad paskutinis 2020 metų biudžetas iki galo išsunkė visas galimybes biudžete perskirstyti lėšas, ir tai, ką matėme, – pjautynes, biudžeto priėmimo metu, ir neadekvačius siūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo, bandant surinkti kelis milijonus eurų, rodo, kad yra persunktas biudžetas“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, „kažkokių labai didesnių poslinkių biudžete tikrai nebus“. „Kitais metais, atsižvelgiant į ekonominį lėtėjimą ir tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, apskritai kyla rizika, kad kažkokias išmokas didinti bus sudėtinga arba labai sudėtinga, – sako M. Dubnikovas. – Tai yra šiek tiek gąsdinantis dalykas. Ir susidaro toks įspūdis, kad vienintelis svarstomas variantas yra tiesiog atimti iš tų, kurie turi daugiau ir padalinti.“

Tačiau reikia suprasti, kad, visų pirma, tų daug turinčiųjų Lietuvoje nėra, sako jis.

„Antra, mokestiniai didinimai nėra kelias išsigelbėti iš skurdo, – teigia M. Dbnikovas. – Vienintelis kelias išsigelbėti iš skurdo yra labai nuoseklus ir sunkus darbas su žmonėmis. Čia, visų pirma, yra švietimo klausimas. Išsilavinęs žmogus, greičiausiai, skurde nebus. Yra visos galimybės žmogui pakilti, tačiau tam, kad būtų pakilimas, reikia išsilavinimo.“

Plačiau – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius