Verslas

2020.03.06 17:19

Sostinė pasitinka Kaziuką: prekybininkai džiaugiasi žmonių gausa, o žmonės – verbomis po 2 eurus

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.06 17:19

Vilnius jau 417 kartą pasitiko Kaziuko mugę. Nors dėl koronaviruso grėsmės buvo atšaukti kai kurie renginiai, sostinės gyventojai ir svečiai jau pirmąją mugės dieną plūdo į gatves. Per tris šventės dienas jų čia tikimasi sulaukti net apie pusę milijono. 

Vilniuje vykstančioje kasmetinėje mugėje, rodos, nei amatininkų, nei svečių netrūksta. Mugę organizuojančios bendrovės „Concept Events and Media“ atstovas Renaldas Gražys LRT.lt teigė, kad dalyvauti mugėje iš viso užsiregistravo apie 1500 dalyvių, panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Tikimasi sulaukti ir daugiau nei 100 prekybininkų iš užsienio.

R. Gražys pasakoja, kad šiųmetinės mugės pagrindinis akcentas – 5 šalies regionai. „Visus kviečiame pasinerti į Kaziuką su Lietuvos regionais. Didžioji dalis renginių bus susieta su Lietuvos 5 regionų pristatymu. Visą šeštadienį prie Katedros aikštės vyks koncertai, kur skirtingus regionus pristatys visų 5 šalies regionų kolektyvai“, – pasakoja R. Gražys.

Prekybos vietų kainos, kaip ir praėjusiais metais, lieka nepakitusios. Pavyzdžiui, už prekybos vietą Gedimino prospekte, kurios plotas siekia 6 kvadratinius metrus, prekybininkai už 3 dienas privalės pakloti 180 eurų.

R. Gražys pastebi, kad mugėje, kaip ir kiekvienais metais, nebus laukiami pramoniniu būdų gamintų prekių perpardavėjai. „Faktas, kad atsiranda gudraujančių ir bandančių apeiti taisykles, kurie prisidengia tautinio paveldo sertifikatais arba apsimeta tautodailininkais. Tačiau mes tai stebime. Mugėje dirba daugiau nei 30 koordinatorių, kurie stebi situaciją ir imasi veiksmų“, – tvirtina renginio organizatorius.

Mugėje, anot R. Gražio, per tris dienas tikimasi sulaukti apie 500 tūkst. dalyvių.

Šašlykas už 9 eurus

R. Gražys tikina, kad dėl galimo viruso pavojaus buvo pateiktos papildomos rekomendacijos, ką reikėtų daryti prekybininkams. Papildomų priemonių imtasi siekiant užtikrinti ir žmonių saugumą.

„Visuose biotualetuose užsakėme dezinfekcinio skysčio. Taip pat buvo perspėti mugės dalyviai, ypač tie, kurie prekiauja maistu. Buvo paprašyta, kad prekių asortimentas, kuris nėra ekspozicijoje, būtų pridengtas po plastiku. Taip pat buvo prašoma turėti dezinfekcinio skysčio“, – atsargumo priemones vardija renginio organizatorius.

Pasivaikščiojus po mugę, galima pamatyti, kad kai kurie prekybininkai į rekomendacijas sureagavo – prie maisto palapinių galima išvysti dezinfekcinio skysčio, servetėlių rankoms nusivalyti.

Tiesa, nors virusas gatvėje sutiktų žmonių negąsdino, tai galėjo padaryti kai kurių produktų kainos. LRT.lt kalbinta vilnietė Ona sako, kad prekių kainos, labai panašios kaip ir praėjusiais metais, bet ji skundžiasi, kad pavalgyti gatvės kavinėse brangu.

Vienoje iš maisto prekių palapinių, pažvelgus į meniu, galima pamatyti, kad šašlykų porcija kainuoja 9 eurus. Už rūkytų dešrelių su troškintais kopūstais lėkštę teks pakloti 6 eurus, troškintų daržovių dubenėlį – 5 eurus. Už 1 lietuvišką cepeliną teks sumokėti 3 eurus.

Mugės organizatorius R. Gražys pasakoja, kad šiais metais mugė pasižymi dar viena naujove – beveik niekur nepamatysime plastikinių maišelių. Užkandinėse maistas yra dedamas į vienkartines lėkštes, pagamintas iš kartono, o įrankiai – pagaminti iš medžio.

„Visos lauko kavinės maistą patieks ekologiškuose ir savaime suyrančiuose induose“, – pastebi R. Gražys.

Verbos nuo 2 iki 60 eurų

Gedimino prospekte vietos maža. Geras oras čia pritraukė minias žmonių, o prekybininkai teigia, kad žmonės noriai perka jų pagamintus produktus.

Mugėje medžio dirbiniais prekiaujanti Dalia iš Panevėžio sako, kad šventei tenka ruoštis kone ištisus metus. Tačiau verta – mugę aplanko tūkstančiai žmonių, o moters dirbiniai – populiarūs.

Už nedidelę rankų darbo medinę pjaustymo lentelę sumokėsite 3 eurus, už kiek didesnę – 8 eurus, už pačias didžiausias pjaustymo lenteles teks sumokėti kiek daugiau nei 20 eurų.

„Su praėjusių metų prekyba palyginti dar negalime, lyginsime sekmadienį. Tačiau žmonės domisi, perka“, – sako Dalia.

Amatininkės pasiteiravus, ar Europoje siaučiantis virusus, dėl kurios buvo pakoreguota ir Kaziuko mugės programa, neišgąsdino jos, moteris tikina, kad nerimo buvo, tačiau tai nebuvo priežastis neatvykti.

„Galbūt buvo to neramumo, tačiau pasižiūri, žmonės eina, nė vienos kaukės nėra, visi drąsūs ir mes tokie drąsūs tada tampame“, – pasakoja Dalia.

Tautodalininkas Vytautas Jackūnas ir jo žmona Joana iš Pasvalio mugėje prekiauja rankų darbo verbomis ir drožtais medžio dirbiniais. Moteris pasakoja, kad jei reikėtų susumuoti visas verbai pagaminti skirtas valandas, vieną verbą užtruktų padaryti net 24 valandas.

„Reikia augalą pasėti, išauginti, laistyti, prižiūrėti. Tada jį reikia sudžiovinti. Tada kažkur spalio ar lapkričio mėnesį jau ir piname verbas. Jeigu jau viskas paruošta ir pini visą dieną, tai per ją galima nupinti apie 6 mažas verbas. Jei pinamos didelės, tuomet per dieną galima nupinti 2“, – sako tautodailininkė.

Anot jos, vidutinio dydžio rankų darbo verba kainuoja 7 eurus, o kaina nesikeičia jau daugelį metų. Verbų kainos mugėje įvairios. Už pačias mažiausias sumokėsite nuo 2 eurų, už daugiau nei 1 metro dydžio verbas – apie 60 eurų.

Kiek toliau pintomis verbomis prekiaujančios Onutės iš Kaišiadorių pintų verbų kainos nėra didelės. Už mažą verbą atseikėsite apie 2 eurus. Tiesa, prekiaujant mugėje, anot moters, milijonų neužsidirbsi. Anbot jos, mugei tenka ruoštis apie 3 mėnesius, o uždarbį pavertus į mėnesinį atlyginimą, jis siektų apie 1 minimalų šalies darbo užmokestį (437 eurus į rankas).

Už gerą emociją pinigų negaili

Pasidairius po mugę, galima rasti įvairiausių dirbinių ir maisto produktų. Bene populiariausias mugės maisto produktas – riestainiai.

Pardavėjai ištiesus 1,5 euro ir mainais gausite ant siūlo sumautų riestainių ryšulėlį. Jų kainos svyruoja nuo keliasdešimt euro centų iki kelių eurų. Vieną riestainį galima įsigyti ir už 0,4 euro, o už didelių riestainių ryšulį teks pakloti apie 3 eurus ar daugiau.

Kilogramas duonos mugėje kainuoja apie – 4 eurus. Sūriai nuo 5 iki 10 eurų už kilogramą, rūkyto ungurio kilogramas – 35 eurus, upėtakio – 12,9 euro.

LRT.lt kalbinti prekybinininkai tikina, kad kainos nuo praėjusių metu nepasikeitusios nė centu, tačiau gatvėje sutikti praeiviai tikina, kad kai kas šiais metais kainuoja daugiau.

Kone kiekvienais metais iš Panevėžio į mugę Vilniuje atvažiuojanti Rūta sako, kad kainos kiekvienais metais didesnės, tačiau ji pati mokanti ne už produktą, o už gerą nuotaiką.

„Jei ir kainuoja kažkas keletu eurų daugiau, čia perki ne tik daiktą, bet ir emociją. Juk ir tokios mugės vyksta nedažnai, todėl galima ir išleisti daugiau“, – teigia ji.

Rūta šių metų mugėje iki pokalbio jau buvo spėjusi išleisti apie 15 eurų. Moteris sako, kad pinigų limito nusistačiusi neturi, o pirks viską, kas jai patiks.