Verslas

2020.03.06 14:52

Europos Komisija įspėjo Lietuvą dėl įsisenėjusių bėdų: jeigu reikėtų vertinti kaip mokykloje, šalies pažanga ribota

atnaujinta 15.04

Jeigu reikėtų Lietuvą įvertinti kaip mokykloje, būtų galima pasakyti, kad padaryta ribota pažanga. Taip Lietuvos padėtį apibūdino Europos Komisijos atstovas Heinzas Jansenas. Anot EK atstovų, problemos Lietuvoje jau metų metus išlieka tos pačios ir greitu laiku turbūt niekur nedings.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius EK surengtoje konferencojoje džiaugėsi, kad EK analizėje nurodoma daugybė sričių, kurios galiausiai pasiekė prieškrizinį lygį.

„Tai užtruko labai ilgai (...) Tai dar kartą primena mums, kokius rimtus iššūkius tada turėjome įveikti“, – sakė V. Sinkevičius.

EK Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Andriana Sukova atkreipė dėmesį, kad analizė nustato aiškias gaires, tarp kurių visai Europai šiuo metu yra itin svarbus ir žaliasis kursas. Deja, matoma, kad ne į viskas ankstesnių metų gaires Lietuva atkreipė pakankamą dėmesį.

„Reformos reikalingos, kad būtų padidinta atskirtis tarp žemo apmokėjimo industrijų ir aukšto apmokestinimo industrijų, kuriose vyksta spartūs inovaciniai pokyčiai“, – sakė A. Sukova.

Išskiria keturias ilgalaikes Lietuvos tendencijas

EK Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktorato atstovas H. Jansenas konferencijoje teigė, kad Lietuvoje pastebimo keturios problematiškos Lietuvos tendencijos, kurios stebimos jau kurį laiką, ir tikėtina, greitai niekur nedings.

„Keturios ilgalaikės tendencijos, kurios jau daug laiko pastebimos ir dar bus pastebimos Lietuvoje yra: ES lygio pasivijimas, demografija (senėjimas šią šalį veikia stipriau ir greičiau nei kitas), visapusiškas augimas, (nors dalis žmonių yra turtingesni, nei buvo anksčiau, tai palietė ne visus) ir žaliasis kursas“, – nurodė H. Jansenas.

Jo teigimu, nedarbo lygis Lietuvos stabiliai mažėja, ekonomika auga, tačiau yra aspektų, kurie EK nedžiugina. Tai fiskalinė Lietuvos politika 2019 m., neefektyvi mokesčių sistema, kuri neleidžia mažinti atskirties ir skurdo, bei produktyvumas, kuris, kaip pastebi H. Jansenas, auga, bet lėčiau nei prieškriziniu laikotarpiu.

„Mus ne visai džiugina, kad Lietuva turėjo ekspansinę fiskalinę politiką 2019 m. (...), kai pasaulio ekonomika auga. Tai reiškia, kad jūsų ekonomika prociklinė, o šiuo metu jūs to nenorite“, – sakė H. Jensenas.

Jo aiškinimu, augant pasaulio ekonomikai, derėtų taikyti visai kitokią praktiką.

Vienos srities problemų išspręsti neužteks

Vis dėlto H. Jansenas akcentuoja, kad nėra vienos konkrečios srities, kurią sutvarkius Lietuvos padėtis staiga pagerėtų.

EK atstovas taip pat atkreipia dėmesį į bankų sektoriaus Lietuvoje padėtį. Nors bankų sektoriui, anot H. Janseno, sekasi puikiai, tai lemia maža konkurencija.

Taip pat H. Jansenas išskiria ir nekilnojamojo turto rinką, tačiau pabrėžia, kad kol kas situacija šioje rinkoje stabili ir nerodo jokių neigiamų signalų.

Jo teigimu, jeigu reikėtų Lietuvą įvertinti kaip mokykloje, „būtų galima sakyti, kad „šalis padarė ribotą pažanga“.

H. Jansenas taip pat atkreipia dėmesį, kad ES šalys tarsi dalijasi į dvi grupes – vienos grupės valstybės pasižymi kokybiškų paslaugų ir produktų gamyba, inovacijomis ir aukšresnių pragyvenimo lygiu, kitos – pigia darbo jėga ir konkurencija mažomis kainomis.

Kaip akcentuoja H. Jansenas, Europoje dar nė vienai šaliai nepavyko perieiti iš antrosios grupės į pirmąją. Vis dėlto, norint tai padaryti, pirmiausia dėmesį reikėtų skirti švietimui – būtent jis užtikrintų, kad valstybė turi aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų diegti inovacijas ir kurti aukštos vertės produktus ir paslaugas.

A. Sukova antrino, kad kebliomis sritimis Lietuvoje išlieka švietimo sistema, sveikatos sistema, didelis skurdas ir atskirtis, neefektyviai veikianti mokesčių sistema.

A. Sukovos aiškinimu, statistika rodo ir teigiamus aspektus. Pavzdžiui, anksti iš mokyklos pasitraukančių žmonių Lietuvoje nėra duag. Vis dėlto specialistė tvirtina, kad Lietuvos mokinių rezultatai jau daugelį metų negerėja. Be to, pastebima itin didelė atskirtis tarp didesnių miestų ir kitų vietovių mokinių.

Vertindama sveikatos sistema A. Sukova akcentavo, kad sistemai reikalinga revizija ir reformos. Pirmiausia, norint efektyvinti sveikatos paslaugų tinklą, dalis paslaugų turėtų būti perkeliama iš ligoninių į poliklinikas.

Kalbėdama apie atskirtį, A. Sukova pabrėžė, kad problemos šioje srityje taip pat išlieka tokios, kokios buvo ir anksčiau, tačiau teigiami aspektai pastebimi darbo rinkoje – įdarbinimo rodikliai auga, atskirtis taro moterų ir vyrų įdarbinimo Lietuvoje yra viena žemiausių Europoje.

A. Pranckevičius: Lietuvos fronte nieko naujo

LRT.lt primena, kad Europos Komisija Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami iššūkiai šalies ekonomikai pristatė vasario 26-ąją.

Ataskaitoje buvo išskiriama, kad Lietuvoje ir toliau vyrauja tos pačios problemos: skurdas ir atskirtis tebėra itin dideli, o švietimo ir sveikatos sistemos, nepaisant visų paslaugų, nerodo trokštamų rezultatų ir pagal kai kuriuos aspektus Lietuva rikiuojasi ES reitingų žemumose.

„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos – skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos – nesitraukia. Jei bus uždelsta, jos gali turėti ir ilgalaikių pasekmių“, – tada Lietuvos situaciją apibūdino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Anot jo, situaciją lėmė neefektyvios sveikatos sistemos ir švietimo reformos, mažas mokesčių progresyvumas, neefektyviai surenkamas PVM bei kitos bėdos.

Dar ankstesniais metais dėmesys EK analizėje buvo skiriamos toms pačioms problemoms. EK atstovai Lietuvoje pabrėžė, kad situacija per 2019 m. nepablogėjo, bet daugumoje sričių ji pagerėjo labai nežymiai.