Verslas

2020.03.07 13:13

Dirbti gali vos keturias dienas per savaitę: Lietuvos įmonėje viskas prasidėjo nuo darbo iš namų

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.03.07 13:13

Didelė dalis lietuvių dirba bent penkias darbo dienas. Nors formaliai turėtų tilpti į 40 valandų darbo savaitę, nemažai jų dirba dar ilgiau. Anot LRT RADIJO kalbintų specialistų, trumpesnės darbo savaitės modelis Lietuvoje įmanomas, tačiau priklauso ne tik nuo darbdavio, bet ir nuo darbuotojo požiūrio.

Pasaulyje populiarėja lankstesni darbo organizavimo modeliai, kurie kai kurių ekspertų vadinami veiksmingais bent dalyje ūkio sričių. Kai klausiama, kodėl jų reikia, pirštu bedama į įvairias problemas, pavyzdžiui, darbo našumą. „Eurostat“ duomenimis, pagal darbo našumą Lietuva užima 30 vietą iš 37, todėl akcentuojama, jog reikia ieškoti sprendimų situacijai gerinti.

Personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“, kurioje dalis darbuotojų dirba keturias dienas per savaitę, partnerio Andriaus Franco pasakojimu, lankstesnio darbo grafiko taikymas įmonėje prasidėjo nuo galimybės dukart per mėnesį dirbti iš namų. Po pusmečio, anot jo, buvo nuspręsta taikyti keturių darbo dienų savaitę su sąlyga, jog darbuotojas penktadieniais bus pasiekiamas telefonu.

„Žiemą biure daugiau žmonių, nes lauke šalta, o vasarą pamatysime grubiai iki 30 proc. Darbuotojai džiaugiasi ir tai priima kaip normą“, – sako A. Francas.

LRT RADIJO pašnekovo aiškinimu, darbas iš namų yra lanksčiau reglamentuojamas, todėl keblumų dėl teisinių aspektų nekyla.

A. Franco teigimu, tam tikruose sektoriuose trumpesnės darbo savaitės modelis Lietuvoje galėtų būti taikomas.

„Pavyzdžiui, kūrybinės srities sektoriuose, kurie yra orientuoti į rezultatą, bet ne į išdirbtas valandas. Vaistinės, bankai, parduotuvės ir pan. turi tam tikras darbo valandas, o turint omenyje IT, personalo paieškų įmones, architektus, dizainerius ir t. t. tikrai būtų galima kalbėti apie didesnį lankstumą“, – pabrėžia A. Francas.

Darbuotojai džiaugiasi ir tai priima kaip normą.

Organizacijų konsultavimo įmonės „OVC Consulting“ vyr. konsultantė Mirolanda Trakumaitė pritaria, kad lankstesnė darbo politika priklauso nuo įmonės pobūdžio.

„Reikia žinoti, kad įmonė susideda iš žmonių, todėl svarbu konsultuotis ir su konkrečiais darbuotojais, kas jiems būtų tinkama“, – akcentuoja M. Trakumaitė.

Darbo teisės srities advokatė iš kontoros „Jurex“ Kotryna Jakavičiūtė teigia, kad Darbo kodekse numatyta darbo laiko norma orientuota į ribojimą, jog nebūtų dirbama ilgiau, nei leidžia įstatymai, tačiau dirbti trumpesnį laiką, pasak jos, galima.

Svarbu konsultuotis ir su konkrečiais darbuotojais, kas jiems būtų tinkama.

„Darbo laiko normos ribojimas įmonėje gali būti įvestas visuotinai, o ne tariantis su kiekvienu (darbuotoju – LRT.lt) atskirai. Tokiu atveju susitariama dėl dalies etato. Jeigu įmonė nusistato, kad darbo savaitė yra 35 valandų trukmės, tai taikoma visuotinai“, – aiškina K. Jakavičiūtė.

Kaip bebūtų, tam, kad darbo valandos Lietuvoje būtų lankstesnės, anot M. Trakumaitės, turėtų keistis ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo mentalitetas.

„Lietuviai yra labai darbšti tauta. Labai didelė tikimybė, kad, turėdami papildomą laisvą dieną, jie ją skirs kitiems darbams. Kai kalba eina apie lietuvių laisvalaikį, prioritetas skiriamas laikui su šeima, bet jei vienas šeimos narys dirba keturias, o kitas penkias dienas, laikas su šeima atkrenta ir renkamasi kitus dalykus. Galbūt dalis žmonių šį laiką skirtų savo sveikatai, tačiau, tikėtina, kad dalis pagalvotų padirbti ir užsidirbti papildomai“, – pažymi M. Trakumaitė.

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Taip pat skaitykite