Verslas

2020.03.05 18:57

Koronavirusas įsisuko į akcijų rinkas – epidemijos padarinius junta visas finansų pasaulis

Akcijų rinkos praėjusią savaitę baigė nuosmukiu, kokio nebuvo 12-ka metų, t. y. nuo paskutinės ekonominės krizės. Smukimas kai kur fiksuotas net dviženklis. Dėl to kaltinamas koronavirusas. Šią savaitę panika akcijų rinkose kiek aprimo. Finansų analitikų asociacijos (FAA) ekspertė Daiva Rakauskaitė LRT RADIJUI sako, kad iš milijono išleistų akcijų, prekiauta viso labo vos penkiais tūkstančiais jų.


Juodžiausia diena – penktadienis

Kiek smarkiai nukraujavo rinkos ir kiek daug prarado investuotojai, pasak FAA ekspertės D. Rakauskaitės, priklauso nuo to, „kada investuotojai pardavė akcijas, kurią konkrečiai dieną praėjusią savaitę, ir kurią konkrečiai dieną investuotojai pirko tas akcijas“.

Juodžiausia diena, anot jos, buvo penktadienis, vasario 28-oji. „Ne 13-ta, ne pilnatis, bet penktadienis. Kažkodėl ši diena buvo juodžiausia. Gal todėl, kad visą savaitę plūdo pranešimai apie įvykius, susijusius su virusu, – spėja D. Rakauskaitė. – Jis (koronavirusas – LRT.lt) tai vienoj, tai kitoj šalyje paplito. O gerų žinių, kaip su juo bus kovojama, ar bus vakcinos, ar ne, dar nebuvo.“

FAA ekspertė sako pastebėjusi, kad investuotojai akcijų rinkose praėjusios savaitės pabaigoje supanikavo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau, anot jos, kai kurie sugebėjo net tą patį penktadienį užsidirbti.

Į koronaviruso naujienas buvo itin jautriai sureaguota dėl to, kad tas poveikis ekonomikai gali būti iš tiesų didelis.

„Net ir tą patį penktadienį, žiūrint kurioj rinkoj, jeigu vidurdienį kas pirko, tai į dienos pabaigą net spėjo ir uždirbti pinigų. Na, o šiomis dienomis rinkos grįžta į savo ankstesnes pozicijas“, – tikina pašnekovė.

Sunkiai protu suvokiamas akcijų vertės kritimas

Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pastebi, kad kritimas rinkose buvo išties labai staigus. Anot jo, dar sausio pradžioje rinkos kilo. „Dar net vasario pradžioje buvo banga, kuomet jos kilo. Ir nuo to aukščiausio taško, per gerą savaitę, jos staiga prarado apie kokį 12-13 proc., priklausomai nuo rinkos pasaulyje, – sako PFDA valdybos pirmininkas. – Jeigu įsivaizduoti sumomis, tai čia yra milžiniški pinigai.“

Anot jo, akcijų vertė pasaulyje sumažėjo, įvairiais skaičiavimais, nuo šešių iki devynių trilijonų JAV dolerių. „Kad pabandyti įsivaizduoti, tai trilijonas yra skaičius su 12-ka nulių – tai yra labai sunkiai protu suvokiami skaičiai, – nuostabos akcijų vertės kritimo mastais neslepia M. Kalesinskas. – Tai didžiulė vertė.“

Palyginti, pasak jo, kad suvokti pinigų mastus, galima paimti JAV centrinio banko ir Europos centrinio bankų pavyzdžius. Šie bankai, anot M. Kalesinsko, yra supirkę labai didelius kiekius obligacijų.

„Tai jų tie balansai yra po kokius keturis trilijonus dolerių arba eurų, atitinkamai. Tai čia didesnis sumažėjimas, negu vienas didžiausių pasaulyje bankų turi visą savo balansą, – teigia pašnekovas. – Tai gi, santykinai tai yra didžiuliai kiekiai. Tai yra rinkos verčių pokyčiai. Nebūtinai žmogus ar kokie investuotojai jau iškart patyrė tuos nuostolius, bet, jeigu, sakykim, vasario viduryje jų investicijų vertė buvo gerokai aukščiau, tai dabar, per gerą savaitę tų didelių kritimų, jinai (investicijų vertė – LRT.lt) tapo ženkliai mažesnė. Maždaug dešimtadaliu mažesnė.“

Virusas pakirto „bulių“ dominavimą

D. Rakauskaitė primena, kad yra išleista milijonas akcijų ir tik 5 tūkst. jų buvo suprekiauta. Dėl tokios vangios prekybos, anot jos, jų kaina nukrito 10 proc. „Tai nereiškia, kad visas milijonas, de facto, patyrė finansinių nuostolių. Tik vertė sumažėjo tą dieną likusioms neparduotoms akcijoms“, – sako FAA ekspertė.

Žmonės mažiau išlaidauja, o tai reiškia, kad ir įmonių pelnai bei pajamos artimiausiu metu augs lėčiau.

Pasak jos, realiai investuotojai patiria nuostolį tada, kuomet jie realizuoja savo investiciją. „Biržose yra tokia prekyba short sell, kai lošia tie, kurie lošia „ant akcijų kritimo“. Tai dar kyla klausimas, kiek tie žaidėjai įsijungė į tą prekybą, juolab kad tiek Amerikos, tiek pasaulio biržose jau senokai yra prasidėjusi kompiuterinė prekyba, kuomet realiai net ne žmonės prekiauja, o mašinos, – primena D. Rakauskaitė. – Tai čia dar vienas klausimas, kaip tie jų algoritmai suveikė.“

Lietuvos banko (LB) vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė atkreipia dėmesį į tai, kad ilgą laiką tęsėsi vadinamasis „bulių“ etapas. „Akcijos rinkos augo kaip ant mielių. Mes pasiekėme tam tikrą tašką, kur rinka ima jautriai reaguoti į visas naujienas“, – pasakoja LB vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, į koronaviruso naujienas buvo itin jautriai sureaguota dėl to, kad „tas poveikis ekonomikai gali būti iš tiesų didelis“. „Ne tik per sutrikdytas tiekimo grandines, bet ir per paklausos efektą – žmonės mažiau išlaidauja, o tai reiškia, kad ir įmonių pelnai bei pajamos artimiausiu metu augs lėčiau“, – pesimizmo neslepia L. Galdikienė.

Plačiau – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius