Verslas

2020.03.05 05:30

15 metų niekaip nepastojo, o kai pavyko – gavo antausį iš darbdavio: negalėdamas atleisti paskelbė prastovą

Dveji metai įmonėje be dienos atostogų, o informavus apie nėštumą – staiga paskelbta prastova ir dar jai neįsigaliojus atimtos visos darbo priemonės. Tokia istorija dalijasi šiuo metu jau dekrete esanti Solveiga Grybaitė-Bakšienė. Moteris tikina, kad ne tik buvo diskriminuojama dėl nėštumo, bet ir kaltina darbdavį domėjusis jos ligos istorija.

„Dirbdama „SK Impex Service Center“ pristačiau pažymą iš medicinos įstaigos, kad laukiuosi. Tos pažymos nepriėmė nei direktorius, nei buhalterija, nei administracija. Tiesiog visiškai ignoravo. Vėl kreipiausi į Darbo inspekciją pasiteirauti, kaip man tada pristatyti tą pažymą. Man pasakė parašyti elektroninį laišką ir išsiųsti pažymą registruotu paštu. Kito kelio, sakė, nėra“, – pasakoti istoriją pradeda S. Grybaitė-Bakšienė.

Pasielgus taip, kaip patarė Darbo inspekcija, S. Grybaitė-Bakšienė gavo darbdavio elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad ji prašė patvirtinti dokumentų dėl nėštumo faktą, tačiau vadovas esą to patvirtinti negalintis.

Maždaug mėnesį šis klausimas bendrovėje nebuvo aptariamas, tačiau rugsėjo pabaigoje, teigia S. Grybaitė-Bakšienė, pirmadienį atėjus į darbą ji gavo įsakymą, kad nuo kitos dienos jai skelbiama prastova.

Gavusi informaciją apie prastovą, per pietų pertrauką S. Grybaitė-Bakšienė nuvyko į Darbo inspekciją išsiaiškinti, ar jai prastova gali būti skelbiama, kokie įstatymai ją apibrėžia.

„Dar neįsigaliojus prastovai, tik atvykus į Darbo inspekciją, man paskambino direktorius Valdas Jančiauskas, tiesioginis mano vadovas, ir pasakė, kad grąžinčiau darbo priemones, nes automobilis irgi yra darbo priemonė, nors įsakymas turėjo įsigalioti nuo kitos dienos“, – tvirtina S. Grybaitė-Bakšienė.

Moteris pasakoja, kad prastovai nė neįsigaliojus iš jos be priėmimo-perdavimo aktų buvo paimtas ne tik automobilis, bet ir darbo kompiuteris, planšetinis kompiuteris bei kitos darbo priemonės. Be to, buvo užblokuota prieiga prie elektroninio pašto ir kiti medicinine įranga prekiaujančios bendrovės prisijungimai.

Per dvejus metus nė karto neatostogavo

Nors prastovą galima skelbti tada, kai darbuotojui nebelieka darbo, pašnekovė tvirtina vėliau sužinojusi, kad visi projektai, kuriems ji vadovavo, tęsiami ir toliau.

„Mano projektai toliau, man nedirbant, buvo tęsiami. Jau paskui Darbo ginčų komisijoje jie pripažino, kad tęsė tuos darbus. Mane apgynė Darbo ginčų komisija, bet bendrovė mane padavė į teismą, nes neva Darbo ginčų komisija netinkamai padarė sprendimus“, – sako S. Grybaitė-Bakšienė.

Ji pati taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl diskriminavimo ir atostogų nesuteikimo. Kaip pasakoja pašnekovė, per beveik dvejus metus, praleistus įmonėje, ji nė karto neatostogavo.

Sukauptomis atostogomis ji tvirtina bandžiusi pasinaudoti po to, kai buvo paskelbta prastova. S. Grybaitė-Bakšienė sako registruotu paštu siuntusi kelis prašymus, kad ją išleistų atostogų, po kurių ji tiesiog išeitų į dekretą ir į vaiko priežiūros atostogas, tačiau darbdavys tokia galimybe pasinaudoti neleido.

„Parašiau kelis prašymus oficialiai su registruotais laiškais, pašto čekius prisegiau bylose. Vadovas paskui Ginčų komisijai teigė, kad jis išleido 10 įsakymų, jog neva mane buvo išleidęs atostogų pagal įsakymą, nors su tuo nebuvau supažindinta nei raštiškai, nei telefonu, nei jokiu kitu būdu. Čia lygiai tas pats, kad aš išleisčiau dešimt knygų, padėčiau namuose į lentyną ir sakyčiau – kaip čia visas pasaulis nežino“, – tvirtina moteris.

Konfliktų anksčiau nepasitaikė

S. Grybaitės-Bakšienės teigimu, iki šio įvykio jokių konfliktų su vadovu ar kitais kolegomis ji neturėjo. Pats vadovas V. Jančiauskas ją netgi pasikvietė dirbti į bendrovę, nors tuo metu ji turėjusi darbą kitur.

„Mane kvietėsi į pokalbį, aš iš pradžių nesutikau, jis mane perviliojo iš kitos įmonės. Išeina, kad galėjau savo sename darbe dirbti, man tikrai gerai sekėsi, bet persiviliojo, o paskui paėmė... Tuo labiau kad aš 15 metų negalėjau pastoti, susilaukti vaikelio.

Sausio mėnesį pastojau, vasario mėnesį įvyko persileidimas. Kaip tik tuo metu darbe buvo dideli pristatymai, prezentacijos, dideli darbo krūviai. Jis sako, kad aš seniai jau visiems paskelbiau, kad bandau pastoti ir kad laukiuosi, ir jis neva nediskriminuoja manęs. Taip nėra“, – teigia S. Grybaitė-Bakšienė.

Ji tvirtina apie nėštumą ir anksčiau patirtus sunkumus niekam nepasakojusi. „Tai mano šeimos asmeninis reikalas – kaip, kas ir kur. Paskui V. Jančiauskas man dar vėliau sakė – aš viską žinau, kada ir kur jūs buvote, pas kokius daktarus. Jis dirba su daug medicinos institucijų, turi labai daug pažįstamų, todėl yra galimybės prieiti ir pasižiūrėti, koks man buvo skirtas gydymas, pas kokį daktarą aš lankiausi. Tai labai privatu ir individualu. Tai – duomenų apsaugos pažeidimas“, – sako S. Grybaitė-Bakšienė.

Dėl to moteris teigia ketinanti kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, prašydama išsiaiškinti, kokie medicininiai duomenys apie ją buvo tikrinami ir kas tai galėjo daryti.

Taikos sutartyje siūlo išeiti iš darbo

Dėl prastovos paskelbimo S. Grybaitė-Bakšienė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, šios sprendimas jai buvo palankus.

Vis dėlto, nors Darbo ginčų komisijoje bendrovės atstovai pripažino, kad S. Grybaitės-Bakšienės projektai buvo tęsiami, bendrovė dėl tokio sprendimo kreipėsi į teismą.

S. Grybaitė-Bakšienė tvirtina, kad po patirtų nesutarimų su darbdaviu ji tą patį vakarą, kai jai buvo paskelbta prastova, privalėjo vykti į ligoninę dėl prasidėjusių pilvo skausmų. Vėliau moteris ilgą laiką turėjo nedarbingumą dėl gresiančio persileidimo.

Šiuo metu S. Grybaitė-Bakšienė laukiasi aštuntą mėnesį, todėl yra gimdymo ir motinystės atostogose. Kaip nurodo jos advokatas Mantas Arasimavičius, kadangi S. Grybaitė-Bakšienė po prastovos paskelbimo turėjo nedarbingumą, vėliau Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo išleista į atostogų, o po jų išėjo į gimdymo atostogas, prastovos poveikio ji nepajuto.

„Jie man siūlė taikos sutartį, o joje nurodo, kad aš išeičiau iš darbo. Jie manęs to prašo. Bet aš nesutinku“, – sako S. Grybaitė-Bakšienė.

Advokatas M. Arasimavičius LRT.lt nurodė tik per trečiadienį vykusį teismo posėdį, kuriame buvo sujungtos visos bylos, sužinojęs, jog bendrovė į teismą kreipėsi ne tik dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl prastovos, bet ir dėl įpareigojimo suteikti atostogas, kurios S. Grybaitei-Bakšienei buvo suteiktos prieš gimdymo ir motinystės atostogas.

LRT.lt kreipėsi ir į V. Jančiauską, kad šis pakomentuotų situaciją, tačiau jis atsakyti į klausimus nesutiko.

„Yra atitinkamos institucijos, kurios tuo rūpinasi. Nemanau, kad tai yra jūsų klausimas“, – nurodė V. Jančiauskas.

Kreiptis į teismą gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, komentuodama situaciją, tvirtina, kad bendrovė turi teisę kreiptis į teismą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo.

„Tai yra visiškai normalu ir tai neprieštarauja įstatymui, nes Darbo kodeksas nustato, kad privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija yra Darbo ginčų komisija prie VDI, tačiau Darbo kodeksas numato – jeigu viena ar kita šalis nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą. Tokią teisę turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys“, – paaiškina I. Janukevičienė.

Jos tvirtinimu, atvejų, kai viena iš pusių kreipiasi į teismą, pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Iš 7,5 tūkst. per metus nagrinėjamų ginčų Darbo ginčų komisijoje mažiau nei 10 proc. galiausiai nukeliauja į teismą. Dar maždaug tokios pačios dalies – mažiau nei 10 proc. – ginčų sprendimas pakeičiamas.

Vis dėlto I. Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad tai nėra visiškai tikslu, nes teismai pagal įstatymą nėra įpareigoti informuoti Darbo ginčų komisijos, kad buvo nagrinėta byla ir koks sprendimas buvo priimtas.

Darbo ginčų komisija apie tokius atvejus sužino tik tada, kai teismas paprašo nagrinėtos bylos.

„Mes prašome bendros statistikos iš teismų, kiek darbo bylų ten buvo nagrinėta, bet tai nereiškia, kad visos bylos buvo nagrinėjamos ir Darbo ginčų komisijoje, nes būna išimčių, kai komisija atsisako priimti sprendimą, pavyzdžiui, jeigu praleistas kreipimosi į komisiją laikas“, – sako I. Janukevičienė.

Ekspertės: tokios bylos itin retos

Komentuodama konkrečią S. Grybaitės-Bakšienės situaciją, ekspertė teigia, kad tokios bylos – itin retos, nes darbdaviai puikiai žino, kokias teises turi nėščiosios ir jas atleisti ar kitaip pažeisti jų teisių nesiryžta.

„Arba jau darbdaviai nelinkę pažeisti nėščiųjų teisių, arba dėl kitų priežasčių taip nesielgia, bet iš tikrųjų tokių ginčų yra labai mažai. Kaip matote ir pagal šią situaciją, vis tiek Komisija priėmė moteriai palankų sprendimą, nes visada atsižvelgiama į tokią padėtį ir nėščiosios turi daugiau garantijų, papildomų garantijų pagal Darbo kodeksą“, – tvirtina I. Janukevičienė.

Paprašyta paaiškinti, kokiu atveju darbuotojui gali būti skelbiama prastova, VDI specialistė nurodo, kad prastova yra tokia padėtis įmonėje, kai dėl objektyvių, svarbių nuo darbdavio ir nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių darbdavys neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

„Konkretus pavyzdys – dažniausiai prastovos skelbiamos dėl oro sąlygų. Jeigu vyksta statybos ir negalima atlikti tam tikrų darbų dėl ne nuo šalių priklausančių aplinkybių, darbdavys tada skelbia prastovą. Arba, pavyzdžiui, mokyklose dėl oro sąlygų, kai labai šalta, nevyksta pamokos. Būna tokių situacijų. Taip pat jau darbdavys gali skelbti prastovą, nes nuo niekieno nepriklausančių aplinkybių negalima atlikti darbo“, – sako I. Janukevičienė.

Kilus abejonėms siūlo visada pasikonsultuoti

Jos vertinimu, S. Grybaitės-Bakšienės atveju akivaizdu, kad prastova negalėjo būti skelbiama, nes jos kuruojami projektai, kaip sako pati S. Grybaitė-Bakšienė ir kaip, anot jos, Darbo ginčų komisijoje pripažino darbdavys, buvo tęsiami toliau.

„Kyla įtarimas, kad nebuvo objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų skirti prastovą. Svarbu akcentuoti, kad prastova negali būti skiriama dėl kažkokių asmeninių darbuotojų savybių, konflikto, nesutarimo su darbuotoju. Tai nėra pagrindas skelbti prastovą“, – akcentuoja I. Janukevičienė.

Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pasielgė neteisingai jo atžvilgiu, pažeidė jo teises, dėl to jis pirmiausia gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl konsultacijos.

Jei pasikonsultavus paaiškėja, kad darbuotojo teisės buvo iš tiesų pažeistos, jis su konkrečiais reikalavimais gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Bendras kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminas yra trys mėnesiai, jeigu vyksta nušalinimas nuo darbo ar atleidimas. Šis laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistas savo teises.