Verslas

2020.03.03 12:33

Į koronavirusą lietuviai reaguoja adekvačiai – neigiamų tendencijų NT ekspertai nepastebi

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.03 12:33

Nepaisant nuogąstavimų dėl koronaviruso, žmonės Lietuvoje ir toliau perka butus. Nekilnojamojo turto ekspertų (NT) bendrovės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius sako, jog duomenys nerodo, kad būsto rinka reaguotų neigiamai. Tačiau jei viruso mastas Europoje būtų toks, kaip ir Kinijoje, tuomet rinka susidurtų su sunkumais. 

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų įmonės „RealData“ ir jos partnerių organizuotoje spaudos konferencijoje, ekspertai prabilo apie NT rinkos pokyčius ir aptarė galimą koronaviruso poveikį šalies NT rinkai.

NT ekspertų įmonės „RealData“ vadovas A. Antanavičius sako, kad kol kas poveikis NT rinkai nėra pastebimas.

„Dabar būsto rinka nerodo, kad į tai būtų reaguojama. Galbūt yra baimės – pas vienus didesnės, pas kitus mažesnės. Tačiau jei būtų toks scenarijus, kaip Kinijoje, kad visas [įmones ir gamyklas] uždaro mėnesiui, tai faktas, kad būsto įsigijimas būtų mažiausiai įdomus. Turbūt ir techniškai nebūtų įmanoma, nes nebūtų galima atlikti apžiūrių. Faktas, kad būtų pasekmės“, – sako NT ekspertas A. Antanavičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų žvelgti į įvykius ir per ekonominę prizmę. Jei koronavirusas išplistų, bankų finansavimas sutriktų. Tokiu atveju gyventojams įsigyti būstą būtų sunkiau.

Dabartinės situacijos negalima vertinti kaip „force majeure“.

Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ partneris Evaldas Klimas taip pat atkreipia dėmesį, ar dabartinė situacija dėl koronaviruso NT rinkoje gali būti užskaityta kaip „force majeure“.

Pavyzdžiui, jei visi komerciniai pastatai yra uždaromi mėnesiui, kokie tuomet įsipareigojimai tarp nuomotojo ir nuomininko.

„Šitą klausimą mes svarstėme. Tai, kad įvesta nepaprastoji padėtis, dar nereiškia, kad galioja „force majeure“. Bet jeigu prasidėtų karantinavimas, tai jau tikrai galima laikyti „force majeure“. Tai patektų į Vyriausybės apibrėžtas taisykles, esant „force majeure“, – sako teisininkas E. Klimas.

Anot jo, kol nėra priimtų specialiųjų priemonių, kurios paveikia asmenų, prekių ar paslaugų judėjimą, situacijos dar negalima laikyti „force majeure“.

„Tačiau, kaip žinia, nekilnojamasis turtas visada yra lėtesnis. Jei jam atsilieps, tai atsilieps vėliausiai. Iš pradžių lėtėjimas būtų matomas kituose segmentuose ir tik tada nekilnojamojo turto rinkoje“, – teiga E. Klimas.

Būsto kainos sostinėje kopė į viršų

Nekilnojamojo turto ekspertų įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius, apžvelgdamas 2019 NT rinką, teigia, kad NT plėtotojams buvo dėl ko džiaugtis – lyginant su 2018 metais, įspūdingais tempais augo naujų butų pardavimai tiek Vilniuje (+42 proc.), tiek ir Kaune (+38 proc.).

„Turbūt net didžiausias optimistas tokių skaičių nesitikėjo. Tie skaičiai tikrai įspūdingi. Tai leido NT vystytojams sparčiai didinti kainas“, – sako A. Antanavičius.

Šis procesas ypač išryškėjo antroje metų pusėje, kada gana dažnai naujai į rinką paleidžiami projektai pasižymėjo vidutiniškai 5–8 proc. didesne pasiūlos kaina.

„Jeigu pradedi žiūrėti projektus ir jų kainodarą, tai kai kur, pavyzdžiui, Šnipiškėse, įprastai kaina būdavo 1,8–2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą,o dabar jau yra vienas gerai žinomas projektas, kur kaina siekia 2,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Toks skirtumas verčia nustebti“, – retoriškai klausia NT ekspertas.

Jis taip pat pastebi, kad Šnipiškių mikrorajonas Vilniuje buvo pirmoje vietoje pagal parduodamus butus. Pardavimai padvigubėjo. „Kainos artėja prie Naujamiesčio arba Senamiesčio, todėl labai pagalvočiau ar jau tikrai reikia skubėti pirkti Šnipiškėse butą, nebegalvojant ar ta kaina adekvati“, – pastebi A. Antanavičius.

Kaunas – namų sostinė

A. Antanavičius pasakoja, kad Kaune pirmą kartą po ilgos pertraukos neparduotų naujos statybos butų dalis dar tik statomuose namuose aplenkė pasiūlą jau pastatytuose projektuose.

„Tai rodo, kad naujos statybos butų rinka Kaune jau perėjo į kitą aktyvumo lygį, kada vis aktyviau prekyba vyksta „iš brėžinių“, nors anksčiau buvo renkamasi iš jau pastatytų. Pirkėjai jau yra drąsūs pirkti dar nepastatytą objektą“, – sako NT ekspertas.

Jis tai pat pastebi, kad priešingai negu Vilniuje, Kaune nėra daug potencialo didėti butų kainoms.

„Kaune gerokai didesnę nei Vilniuje konkurenciją butams sudaro namų/kotedžų segmentas, tad butui peržengus 80–90 tūkst. eurų kainą, jį parduoti tampa gerokai sudėtingiau. Dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, kad naujos statybos butų kainos laikinojoje sostinėje turi gana ribotą augimo potencialą“, – teigia A. Antanavičius.

Antrinė būsto rinka taip pat augo

Antrinėje būsto rinkoje labiausiai išsiskyrė individualių namų ir kotedžų segmentas. Jame sandorių apimtys didėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose: Vilniuje – 12,7 proc., Vilniaus raj. – 21,8 proc., Kaune – 7,7 proc., Kauno raj. – 16,8 proc., Klaipėdoje – 13,3 proc., Klaipėdos raj. – 34 proc., Šiauliuose – 4 proc., Panevėžyje – 1,1 proc., o likusioje Lietuvoje – 18,6 proc.

„Jei antrinėje butų rinkoje yra miestų, kur pirkimo–pardavimo sandorių skaičius praėjusiais metais traukėsi, tai nuosavų namų segmente augimas fiksuotas praktiškai visur. Tai rodo, kad greičiausiai kartu su augančiomis gyventojų pajamomis ir perkamąją galia, augo ir gyventojų noras įsikurti nuosavų namų/kotedžų segmente“ – pastebi A. Antanavičius.

Praėjusiais metais brangimas fiksuotas tik antrinės butų rinkos segmente – išleidžiamos sumos už butus tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose per metus padidėjo nuo 3 iki 10 proc. Tuo tarpu antrinėje nuosavų namų/ kotedžų rinkoje kainos liko stabilios, todėl šio segmento patrauklumas dar labiau išaugo. Esant tokiam optimizmui ir sandorių augimo statistikai, kainų augimo tendenciją gali pakoreguoti nebent tik globalūs veiksniai ar nenumatyti ekonominiai sukrėtimai.

Prabangų būstą pradėjo pirkti jaunimas

Įmonės „Baltic Sotheby‘s International Realty bendrasavininkas“ Paulius Gebrauskas spaudos konferencijos apžvelgė prabangaus būsto tendencijas Lietuvoje. Jis pastebi, kad pagrindinė prabangaus būsto rinka išlieka Vilniaus mieste. Nedidelė prabangaus būsto rinkos dalis yra Kaune bei šalies pajūryje.

Prabangaus ir kokybiško būsto, kurio vertė viršija 300 tūkst. eurų, pernai Lietuvoje buvo parduota 32 proc. daugiau nei 2018 metais.

P. Gebrauskas tikina, kad net 90 proc. prabangaus būsto parduota Vilniuje. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad vis daugiau prabangaus būsto įsigyja jauni asmenys.

„Pernai atsirado tendencija, kad į šalį grįžo lietuviai, kurie užėmė aukštas pareigas bendrovėse užsienyje, gaudavo labai gerus atlyginimus, todėl dažniausiai rinkosi butus prestižiniame segmente Lietuvoje. Prieš 6–7 metus tradicinis prabrangaus būsto pirkėjas buvo apie 45 metų verslo savininkas arba aukštas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, o per pastaruosius 2–3 metus atsiranda vis daugiau jaunesnių žmonių, kurie jau spėjo uždirbti daug pinigų iš naujos kartos verslų, įvairių startuolių.

Todėl brangaus būsto pirkėjo portretas jaunėja, o sprendimai dėl pirkimo priimami kur kas greičiau. „Mūsų įsitikinimu, artimiausiais metais prabangaus būsto sandorių skaičius augs apie 15–20%“ – teigia P. Gebrauskas.