Verslas

2020.03.04 12:19

Koronavirusas sausio mėnesį augino Lietuvos pramonę, tačiau smogė elektronikos gamintojams

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.04 12:19

Pasaulyje didėjant išgąsčiui dėl koronaviruso, „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad, vertinant pirmuosius sausio mėnesio gamybos rodiklius Lietuvoje, pastebimas 6,5 proc. pramonės produkcijos augimas. 

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų „Realdata“ ir jos partnerių organizuotoje spaudos konferencijoje finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pristatė koronaviruso poveikį šalies ekonomikai. Jis teigia, kad, jei vertintume naujausius sausio mėnesio gamybos rodiklius, galima teigti, kad koronavirusas šalies pramonės nenužudė.

„Kalbant apie sausio mėnesį, visa Lietuvos pramonės produkcija išaugo 6,5 proc. Koronavirusas tikrai nepražudė ir neparklupdė šalies verslo“, – sako A. Izgorodinas.

Labiausiai Lietuvoje, anot A. Izgorodino, nukentėjo elektros prekių gamintojai. Dėl sutrikusio dalių tiekimo iš Kinijos sutriko gamyba. Elektronikos komponentų gamyba sausio mėnesį, lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu, sumažėjo 6,9 proc.

Vis dėlto, vertinant bendrai, pirmieji duomenys apie koronaviruso poveikį Lietuvos ekonomikai – pozityvūs.

Koronaviruso pavojai šalies ekonomikai

Ekonomistas vardija, kad neigiamą įtaką koronavirusas daro eksportui iš Kinijos. Eksportas yra pabrangęs (Kinija užima 10 vietą Lietuvos importo struktūroje).

„Išaugusios importo kainos lemia didesnį spaudimą Lietuvos įmonių nuosavam kapitalui: didėja žaliavų užpirkimo kaštai ir gamybos kaštai. Tuo pat metu mažėja bankų paskolų portfelis verslui“, – sako A. Izgorodinas.

Vertinant netiesioginį poveikį Lietuvos eksportui (eksportas į ES rinką), A. Izgorodinas sako, kad gali sutrikti gamyba Europoje. Tai gali lemti, kad šalies įmonės gaus mažiau užsakymų.

Vis dėlto ekspertas teigia, kad tiesioginis poveikis šalies ekonomikai yra itin nedidelis. „Kinija užima tik 20 vietą Lietuvos eksporto rinkų sąraše. Daugiau nei pusę Lietuvos prekių eksporto į Kiniją struktūroje sudaro mediena, baldai, javai“, – sako A. Izgorodinas.

Prie koronaviruso grėsmių šalies ekonomikai A. Izgorodinas išskiria šiuos aspektus: galimas griežtesnis tradicinių finansuotojų (bankų) požiūris į klientus, kurie turi verslo santykių su Kinija, prastesni Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir vartotojų fokusas į pirmo būtinumo prekių vartojimą (ne pirmo būtinumo prekių įsigijimo atidėjimas), mažesni turizmo srautai (išvykstamasis ir atvykstamasis), atidėti ar atšaukti renginiai ir su tuo susijusios sąnaudos.

Gamyba gali persikelti į Lietuvą

Tačiau A. Izgorodinas teigia, kad koronavirusas gali turėti ir teigiamų veiksnių šalies ekonomikai.

„Sutrikus gamybai Kinijoje, ES gamintojai pradėjo aktyviau ieškoti komponentų gamintojų kitur ir dalį užsakymų davė Lietuvos gamintojams“, – sako ekspertas.

Tačiau čia atsiranda ir dar viena rizika: mažėjant bankų paskolų verslui portfeliui, Lietuvos verslas užsakymų vykdymą turės finansuoti iš nuosavo kapitalo arba ieškoti finansavimo alternatyvų.

Ilgalaikis teigiamas koronaviruso efektas šalies ekonomikai – dalis ES gamintojų gali peržiūrėti tiekimo grandinę ir dalį gamybos funkcijų atkelti atgal į Europą. Tokiu būdu Lietuvos gamintojai gali gauti daugiau užsakymų.

Pakartoti 2019 metų rezultatus bus sunku

A. Izgorodinas pastebi, kad 2019 m. pasaulio ekonomika augo lėčiausiai nuo krizės pabaigos, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas 2019 m. (+3,9 proc.) buvo kiek spartesnis nei 2018 m. (+3,7 proc.), o prie Lietuvos BVP augimo prisidėjo tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimo komponentai. „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas tvarus – keletą metų iš eilės generuojamas solidus prekybos perteklius (teigiamas eksporto ir importo skirtumas).

2019 m. Lietuvos prekių eksportas pademonstravo 7 proc. prieaugį, o vidaus vartojimo apimtys Lietuvoje išaugo 5,4 proc. Tačiau, kaip ir eksporto atveju, 2019 m. pabaigoje vidaus vartojimo augimo tempas pastebimai sulėtėjo. Didelis negatyvių naujienų apie situaciją pasaulio ekonomikoje srautas paskatino dalį Lietuvos vartotojų mažiau vartoti ir daugiau taupyti.

Lietuvos transporto sektorius 2019 m. pademonstravo įspūdingą plėtrą: 2019 m. pirmą–trečią ketvirtį krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo 13,2 proc. ir pasiekė rekordinį dydį. 2019 m. Lietuvoje atliktų statybos darbų apimtys išaugo 13 proc. ir buvo tik 6 proc. mažesnės nei prieš krizę. Pernai išaugo tiek pastatų, tiek ir inžinerinių statinių statybos apimtys: atitinkamai +9,3 proc. ir +7,1 proc.

„2020 m. Lietuvos ekonomikai bus sunku pakartoti įspūdingą 2019-ųjų m. BVP plėtrą, tačiau yra pagrindo kalbėti apie ties 2,5 proc. svyruojantį BVP augimo tempą. Lyginant su 2019 m., lėčiau turėtų augti tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas. Įspūdingi 2019 m. transporto sektoriaus rezultatai bei tokie faktoriai, kaip planuojamas Mobilumo paketo įvedimas, turėtų pastebimai apriboti Lietuvos transporto sektoriaus rezultatus 2020 m.“, – teigia A. Izgorodinas.