Verslas

2020.03.03 09:36

Nausėdos patarėjas apie koronavirusą: mūsų valdžios institucijos turėtų paruošti ekonomikos skatinimo planus

Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad koronavirusas turės įtakos pasaulio ekonomikos lėtėjimui, tačiau tai neturėtų smarkiai paveikti Lietuvos ekonomikos. Vis dėlto jis paragino valdžios institucijas pasiruošti visiems galimiems scenarijams.

„Akivaizdu, kad tam tikrą poveikį šitas virusas ekonomikai (pasaulio – ELTA) turės, didysis klausimas, koks tas poveikis bus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.

Anot jo, EBPO tikisi, kad siaučiant virusui ekonomikos augimas sulėtės nuo 2,9 iki 2,4 proc.

„Viena vertus, tai yra gana akivaizdus sulėtėjimas, kita vertus, tai nėra kažkokie apokalipsiniai scenarijai, kurie turėtų ypač neigiamą poveikį. Be abejo, viskas priklauso nuo to, kaip toliau vystysis šio viruso plėtra“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidento patarėjo teigimu, Europa taip pat bus paveikta importo iš Kinijos mažėjimo.

„Europa nemažai importuoja įvairių detalių, elektronikos priemonių ir šiek tiek matome tam tikrus uždelsimus šio importo iš Kinijos. Tas poveikis bus. Svarbus pasitikėjimo efektas, kaip rinkos ir gyventojai reaguos į pasaulinę situaciją, kiek atsidės savo vartojimui. Vakar prezidentas pakartojo, kad pasitiki šalies institucijomis, jos teikia informaciją ir valdo padėtį. Tikimės, kad Lietuvos labai smarkiai šios negandos užsienyje nepalies“, – teigė jis.

Pasak S. Krėpštos, koronaviruso išplitimas didžiosiose Lietuvos eksporto partnerėse Europoje galėtų lemti didesnius šalies gamintojų nuostolius, tačiau, pabrėžė jis, toks scenarijus kol kas neplanuojamas.

„Mūsų valdžios institucijos turėtų paruošti ekonomikos skatinimo planus, jei jų prireiktų, padaryti namų darbus įvairiems galimiems scenarijams. Situacija tokia, kad mes daugiau importuojame iš Kinijos nei į ją eksportuojame, tai labiausiai galėtų būti paveiktos tos įmonės, kurios importuoja elektronikos elementus, jų gamyba gali šiek tiek užstrigti, tačiau tokių tiesioginių ryšių su Kinija neturime. Dabar svarbiausia, kad tas virusas neišplistų Europoje, ypač didžiosiose rinkose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur mūsų gamintojai tikrai nemažai eksportuoja ir tas poveikis būtų didesnis“, – teigė S. Krėpšta.

„Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimas turėtų būti mažesnis nei pasaulinis“, – pridūrė jis.

Svarstoma perimti Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaita

S. Krėpšta teigia, kad pirmadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio susitikime buvo aptarti du scenarijai: naujo kandidato paieška į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei ministerijų sujungimo galimybė. Pasak S. Krėpštos, yra svarstoma sujungti Ekonomikos ir inovacijų ir Energetikos ministerijas bei perimti Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaita.

„Buvo aptarti du scenarijai: vienas kelias – surasti patyrusį kandidatą, kuris imtųsi reikiamų pokyčių iki ateinančių rinkimų į ekonomikos ir inovacijų ministro postą, antras variantas – galvoti apie tam tikrą ministerijų pertvarką ir galvoti apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Energetikos ministerijos ir dalies Aplinkos ministerijos funkcijų perkėlimą į naują ministeriją“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Krėpšta.

Prezidento patarėjas akcentuoja, kad siekis nėra prijungti visą Aplinkos ministeriją, pasak S. Krėpštos, būtų tik perimamos ministerijos funkcijos, susijusios su klimato kaita.

„Čia klaba eitų ne apie visas Aplinkos ministerijos funkcijas, bet apie tas funkcijas, kurios yra susijusios su klimato kaita. Tai nauja, svarbi tema tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje ir būtent ši konkreti funkcija galėtų būti integruojama į naują ministeriją“, – kalbėjo S. Krėpšta.

„Dabar Vyriausybė yra pasirengusi susidėlioti savo siūlymus ir pateikti ar visgi bus einama pirmuoju keliu ir ieškoma naujo kandidato ar kandidatės, ar bus teikiami pasiūlymai dėl ministerijų optimizavimo“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.

Visgi S. Krėpšta akcentuoja, kad prieš priimant sprendimą reikia detaliau išanalizuoti ministerijų funkcijas.

„Prieš sujungimą turi būti atlikta detalesnė studija ir detaliau išanalizuotos visos funkcijos. Galbūt yra ir dar daugiau persidengiančių ar papildančių funkcijų, kurios galėtų būti sujungtos tam, kad tas sujungimas duotų efektyvumo, optimizuotų veiklą, sutelktų resursus ir sutaupytų viešuosius išteklius“, – S. Krėpšta.

ELTA primena, kad prezidentas vasario 12 d. nesutiko skirti Luko Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Komentuodamas prezidentūros verdiktą, premjeras S. Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.