LRT ieško sprendimų
Danijos įmonė „IIH Nordic“

Verslas

2020.03.03 12:01

Kad išlaikytų darbuotojus – 3 dienų savaitgalis: darbdaviai nesitikėjo, kad sprendimas atneš tokį gerą efektą

Saulenė Pečiulytė, LRT RADIJAS, LRT.lt 2020.03.03 12:01

Keturios darbo dienos per savaitę ir trys laisvadieniai. Tokį darbo modelį taikančios Naujosios Zelandijos ir Danijos bendrovės LRT RADIJĄ patikino, kad sprendimas ne tik pradžiugino darbuotojus, o dėl to jie tapo lojalesni ir daugiau motyvuoti, bet ir padidino darbo našumą.

LRT tęsia sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“ ir nagrinėja Naujosios Zelandijos bei Danijos įmonių, sutrumpinusių darbo savaitę iki keturių dienų, praktikas.


Penkiasdešimt darbuotojų turinčios Danijos įmonės „IIH Nordic“, užsiimančios skaitmenine rinkodara, darbuotojai penktadieniais nedirba jau trejus metus. Darbo savaitė joje trunka 30 valandų.

„IIH Nordic“ verslo kompetencijos vadovė Mette Kjolbro Hald, atsakinga už iniciatyvas, padedančias įgyvendinti keturių darbo dienų savaitės idėją, sako, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl siekio pagerinti darbo sąlygas ir išlaikyti darbuotojus.

„Prieš pereinant prie keturių darbo dienų savaitės, mūsų darbuotojai būdavo labai užsiėmę, nuolat jausdavo didelį stresą. Šaka, kurioje dirbame, yra labai konkurencinga, o mūsų srities darbuotojai – ypač populiarūs, tad specialistų medžiotojai vis bando su jais susisiekti ir persivilioti į savo įmonę. Žmogui, nuolat patiriančiam stresą, žinoma, lengviau pereiti pas konkurentus. Taigi mes supratome, jog turime ką nors daryti, kad mūsų darbo vieta taptų patrauklesnė“, – kalba M. Kjolbro Hald.

Specialistų medžiotojai bando susisiekti su mūsų darbuotojais ir persivilioti juos į savo įmonę. Žmogui, nuolat patiriančiam stresą, žinoma, lengviau pereiti pas konkurentus. Taigi mes supratome, jog turime ką nors daryti, kad mūsų darbo vieta taptų patrauklesnė.

Maždaug 200 Naujojoje Zelandijoje esančios „Perpetual Guardian“ įmonės darbuotojų savaitę taip pat pradeda arba baigia anksčiau. Diena, kai darbuotojai gali nedirbti, keičiasi rotacijos principu. 32 valandų darbo savaitė inicijuota jau prieš porą metų.

Nekilnojamojo turto planavimo paslaugų įmonės „Perpetual Guardian“ steigėjas Andrew Barnesas pasakoja, kad iš pradžių siekė sutrumpinti darbo savaitę, kad padidintų darbuotojų produktyvumą.

„Perskaičiau straipsnį, kuriame buvo rašoma, jog žmonės per visą darbo dieną nėra labai produktyvūs. Pavyzdžiui, britai gali produktyviai dirbti tik tris valandas per dieną.

Susimąsčiau, kodėl žmonės biuruose dirba neefektyviai, ir supratau, kad, visų pirma, jie švaisto laiką – žiūrinėja įvairius interneto puslapius, geria kavą, yra trukdomi kolegų ir namiškių. Nutariau suteikti darbuotojams galimybę turėti daugiau laisvo laiko ir pažiūrėti, ar tai pagerins jų darbo našumą“, – teigia A. Barnesas.

Išgirdę darbdavių sprendimą darbuotojai negalėjo patikėti

Sužinoję apie trumpinamą darbo savaitę, Naujosios Zelandijos įmonės darbuotojai iš pradžių negalėjo patikėti.

„Komanda buvo priblokšta, nes neatrodė, kad tai gali būti tiesa. Dabar sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip, nes tai darome ganai ilgai. Tai susitarimas tarp kompanijos ir darbuotojų. Komanda supranta, kad turi išlaikyti našumą ir tokius pat klientų aptarnavimo standartus.

Komandos nariai dabar gali pabūti tėvais, daryti tai, ko anksčiau negalėjo, nes žino, kad tai neigiamai jų karjeros nepaveiks. Žmonėms itin svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Būna, kad, gavęs tokią galimybę, žmogus iš džiaugsmo pravirksta“, – tikina A. Barnesas.

Idėja dirbti keturias dienas per savaitę Danijoje taip pat buvo sutikta palankiai. Turėdami papildomą laisvadienį danai, kaip ir minėtos Naujosios Zelandijos įmonės darbuotojai, dažniausiai praleidžia su šeima. Jie pabrėžia ir kitą svarbų aspektą – laisva diena suteikia galimybę susitvarkyti įvairius reikalus, kurių negali atlikti po darbo, mat dauguma įstaigų jau nebedirba.

Laisva diena suteikia galimybę susitvarkyti įvairius reikalus, kurių negali atlikti po darbo, mat dauguma įstaigų jau nebedirba.

„Daug mūsų darbuotojų turi mažų vaikų, dauguma jų džiaugiasi, galėdami pabūti namie su šeima. Kai kurie kolegos savanoriauja, kiti tiesiog nori susitvarkyti įvairius reikalus – eina pas odontologą ar kitą gydytoją, susitvarko namus, kad pasiruoštų savaitgaliui su šeima“, – sako M. Kjolbro Hald.

Pereinamasis laikotarpis kėlė stresą

Nors iš pradžių kai kuriems Danijos įmonės „IIH Nordic“ darbuotojams kilo sunkumų, prisitaikant prie naujos tvarkos, po kelerių metų išanalizavus įmonės rodiklius rezultatai vadovus gerokai nustebino.

„Produktyvumas padidėjo 43 proc., be to, mūsų darbuotojų streso lygis dar niekada nebuvo toks žemas. Nebeliko nė vieno, kuriam streso lygis būtų padidėjęs. Sergamumas sumažėjo perpus, taip pat pakilo mūsų pajamos ir pelnas.

Tačiau turėjome gerokai pakeisti savo verslą. Pakeitėme kai kuriuos darbo metodus, todėl darbuotojai turėjo naudoti kitokius įrankius ir dirbti šiek tiek kitaip, nei buvo įpratę. Žmonėms tai gali sukelti papildomą stresą, taigi kai kuriems taip ir nutiko. Tas laikotarpis buvo gana sunkus, bet dabar, kai matome rezultatus, nebelieka abejonių, kad sprendimas buvo geras ir tinkamas“, – pabrėžia M. Kjolbro Hald.

Įmonės Naujojoje Zelandijoje steigėjas A. Barnesas nusprendė, kad tam, jog nebūtų piktnaudžiaujama, jie remsis taisykle, kurią pavadino „100–80–100“.

„Mūsų politikos pagrindas – „100–80–100“. Tai reiškia, kad paliekamas 100 proc. atlygis, darbo valandų skaičius sumažinamas iki 80 proc. ir tikimasi 100 proc. produktyvumo. Komandos įsipareigojimas, įgalinimas, praturtinimas – visi šie rezultatai pakilo 40 proc., o streso lygis nukrito 15 proc. Daugiau žmonių sako, kad per keturias dienas jie nuveikia daugiau nei per penkias. Mūsų produktyvumas pakilo apie 25 proc.“, – pažymi A. Barnesas.

Mūsų politikos pagrindas – „100–80–100“. Tai reiškia, kad paliekamas 100 proc. atlygis, darbo valandų skaičius sumažinamas iki 80 proc. ir tikimasi 100 proc. produktyvumo.

A. Barnesas sako, kad vienas pagrindinių aspektų, pagerinančių efektyvumą, yra gebėjimas dirbti netrukdomai.

„Dabar nebešvaistome laiko, atskiriame žmones, galinčius trukdyti, nes, tyrimų duomenimis, vidutiniškai kas 11 minučių žmogus sutrukdomas, o tada prireikia 20 minučių, kad vėl galėtum susitelkti į darbą. Jei nori pabūti niekieno netrukdomas, galima turėti užrašą „Prašau netrukdyti“. Tokia tylos valanda lygi trims valandoms nepertraukiamo darbo, nors dirbi tik vieną valandą“, – aiškina A. Barnesas.

Darbuotojai rotuojami

Siekdama efektyvumo, Danijos įmonė laisva diena paskelbė penktadienį, nes būtent šią dieną darbuotojai būna mažiausiai produktyvūs. Tačiau kilus neaiškumų dėl klientų aptarnavimo, buvo nuspręsta, kad rotaciniu principu darbuotojai turi dirbti ir keletą penktadienių per metus.

Tyrimų duomenimis, vidutiniškai kas 11 minučių žmogus sutrukdomas. Tada reikia 20 minučių, kad vėl galėtum susitelkti į darbą. Jei nori pabūti niekieno netrukdomas, galima turėti užrašą „Prašau netrukdyti“. Tokia tylos valanda lygi trims valandoms nepertraukiamo darbo, nors dirbi tik vieną valandą.

„Mes nutarėme, kad penktadienis būtų laisvas, nes manome, kad daugiau naudos duoda trijų dienų savaitgalis, nei dirbti penkias dienas kiek trumpiau kiekvieną dieną. Nedirbant tris dienas iš eilės, cholesterolio ir streso hormono lygis mažėja. Po trijų laisvadienių pirmadienį į darbą ateinate energingesnis“, – kalba M. Kjolbro Hald.

Danų įmonė „IIH Nordic“ kol kas neplanuoja atsisakyti keturių darbo dienų savaitės, tačiau, jei matytų, kad efektyvumo rodikliai krenta, galėtų keisti darbo savaitės trukmę.

„Dabar neplanuojame. Mes nuolat vertiname, kaip mums patiems sekasi pasirinkus keturių darbo dienų savaitę. Kiekvieną ketvirtį įsivertiname, ar mūsų rodikliai ir verslas eina tinkama linkme, nes visi žinome, kad, jei dėl tam tikrų priežasčių nebepavyks išlaikyti produktyvumo ar finansinio lygio, keturių darbo dienų savaitės galėsime atsisakyti.

Danijos įmonė laisva diena paskelbė penktadienį, nes būtent šią dieną darbuotojai būna mažiausiai produktyvūs.

Tai taip pat padeda išlaikyti komandos motyvaciją ir ieškoti būdų, kaip didinti produktyvumą. Nežinau, ar tai visiems tinka, bet, jei naudojate bandymo metodą ir nusistatote aiškius tikslus, ką planuojate pasiekti, tereikia tik pabandyti“, – akcentuoja M. Kjolbro Hald.

Dirbti penkias dienas neplanuoja

Naujosios Zelandijos įmonės steigėjas vėl dirbti penkias dienas per savaitę neplanuoja, nes mano, kad būtent toks darbo modelis labiausiai džiugina darbuotojus.

„Tai pats geriausias sprendimas mano gyvenime. Dabar mano žmonės yra labai geri darbuotojai, jais patenkinti ir jų šeimos nariai. Jie gali pabūti su šeima, mankštintis, skaityti, lankyti kursus ar bet kokia kita veikla užsiimti. Nuo to jie tik dar laimingesni ir labiau pailsėję. Ir aš tą džiaugsmą jaučiu, kai jie ateina į darbą“, – teigia A. Barnesas.

Naujosios Zelandijos įmonės steigėjas pasakoja, kad, trumpindamas darbo savaitę, daugiausia stengėsi kuo efektyviau išnaudoti laiką.

„Ribojame susirinkimų ir dalyvių juose skaičių. Sudarome sąlygas ramybės laikui. Tad, jei norite pabūti netrukdomas, galite užsirašyti „Prašau netrukdyti“ ir valandą pabūti ramiai. Taip pat vadovaujamės taisykle, kad negalima valgyti pietų prie darbo stalo. Mes įrengėme didesnę valgyklą biure. Taigi, galima nueiti ir ten bendrauti, kalbėtis telefonu, o ne prie savo darbo stalo, nes tai trukdo kolegoms.

Vadovaujamės taisykle, kad negalima valgyti pietų prie darbo stalo. Mes įrengėme didesnę valgyklą biure. Taigi, galima nueiti ir ten bendrauti, kalbėtis telefonu, o ne prie savo darbo stalo, nes tai trukdo kolegoms.

Taip pat atlikome mažų pakeitimų: stalus, kurie buvo tarp mūsų darbo vietų ir prie kurių vyko vidiniai susitikimai, pakeitėme mažomis kabinomis. Taigi, jeigu reikia susitikti su kolega, netrukdai aplinkiniams“, – kalba A. Barnesas.

Naujos taisyklės

Danijos įmonės vadovė pritaria, kad, keičiant darbo savaitės trukmę, organizuojant susitikimus, užduotis ir tvarkantis su elektroniniais laiškais, buvo įtvirtintos kelios naujos darbo taisyklės.

„Pirmąsias dienos valandas stengiamės produktyviai dirbti. Susitikimų trukmę sumažinome iki 45 arba 20 minučių. Tam, kad geriau susikauptume, nutarėme keisti atvirą patalpą biure, kurioje daug kas gali blaškyti dėmesį. Mes įgyvendinome „Pomodoro“ techniką, daugelis studentų ją naudoja.

Dirbi 25 minutes, per jas negali būti blaškomas, turi bandyti atlikti užduotį. Tada galima penkių minučių pertrauka. Paskutinis dalykas – elektroniniai laiškai. Mes labai daug laiko praleidžiame elektroniniame pašte, bet beveik nė vienas nesimokėme, kaip reikia produktyviai jį tvarkyti. Vienas dalykas, kurio buvome išmokyti, „nulinė elektroninio pašto dėžutė“. Tai yra būdas, kai panaikinami gauti laiškai“, – pasakoja pašnekovas.

Mes labai daug laiko praleidžiame elektroniniame pašte, bet beveik nė vienas nesimokėme, kaip reikia produktyviai jį tvarkyti.

Pasak pašnekovų, nors keturių darbo dienų savaitės idėja pradėjo plisti tik prieš keletą metų, jau daugiau nei keli šimtai įmonių visame pasaulyje bando arba jau nusprendė visą laiką dirbti trumpiau.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Turite įžvalgų arba norite pasidalinti jums žinomu sprendimu, kaip į atitinkamą problemą reagavo jūsų bendruomenė? Rašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt