Verslas

2020.02.27 10:46

Seime siūloma didinti baudas už pažeidimus darbdaviams: susimokėti kelių dešimčių eurų nebeužteks

atnaujinta 10.53
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.27 10:46

Seime ketvirtadienį užregistruotas siūlymas didinti baudas, skiriamas už Darbo kodekso nepaisymą. Priėmus šį projektą baudos darbdaviams didėtų net kelis kartus.

Tokį siūlymą įregistravo Seimo narys, „valstietis“ Tomas Tomilinas. Anot jo, parengti projektą padėjo ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

„Bendras kontekstas yra toks, kad mes esame pakilę visose įmanomose visose įmanomose verslo reitinguose. (...) Tai idealiausias kontekstas, idealiausia proga pakalbėti apie gana seniai nekeistas administracines atsakomybes ir baudas“, – po pasiūlymo įregistravimo spaudos konferencijoje kalbėjo T. Tomilinas.

Anot jo, dabar verslo priežiūra remiasi prielaida, kad verslu derėtų pasitikėti, tačiau iš tiesų šiuo metu taikomos nuobaudos neskatino paties verslo laikytis kodekso.

T. Tomilino pastebėjimu, šiuo metu daugelis darbdaviams skiriamų baudų siekia vos 40–70 eurų net ir už reikšmingus teisės pažeidimus.

Pagal naująjį pasiūlymą baudos už darbo saugos ir sveikatos normų pažeidimus didėtų dvigubai. Minimalios baudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus – trigubai,.

Bauda už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus užtrauktų bauda nuo 240 iki 880 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų skirta bauda, siekianti nuo 1400 iki 3000 eurų.

Jeigu darbuotojas darbo vietoje būtų neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam būtų skiriama 60–90 eurų bauda.

Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviai turėtų susimokėti 300–1400 eurų baudą.

Už darbo apskaitos žiniaraščio pažeidimus tektų susimokėti nuo 300 iki 1450 eurų.

Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų.

Jeigu vykdoma nedeklaruota savarankiška veikla, asmuo turėtų susimokėti 780 iki 1100 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju bauda didėtų ir siektų 1100 iki 1950 eurų.

Jeigu pasiūlymas būtų priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo 2020 m. liepos 1 d.

L. Kukuraitis: smulkių nelaimingų atsitikimų Lietuvoje daugėja

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiu pasiūlymu džiaugiasi. Anot jo, pastebima tendencija, kad Užimtumo tarnyboje registruojasi gana nemažai bedarbių, tačiau darbdaviai jų neįdarbina arba įdarbina ne tiek, kiek galėtų.

Anot L. Kukuraičio pastebima, kad darbdaviai problemą sprendžia kiek kitaip ir tai rodo didelė trečiųjų šalių darbuotojų imigracija. Ministras priduria, kad dalis darbuotojų pasirenka dirbti savarankiškai.

Tačiau dar viena pastebima tendencija – statistika, rodanti darbo saugos pažeidimus, pastaraisiais metais negerėja, o kai kuriose srityse net ir blogėja.

„Skaičiai rodo, kad tas rūpestis tiek darbdavių, tiek darbuotojų yra sustojęs. Skaičiai trejus metus iš eilės nerodo gerėjančių tendencijų darbuotojų saugos ir sveikatos rodikliuose“, – sako L. Kukuraitis.

Ministro tvirtinimu, netgi fiksuojama daugiau smulkių nelaimingų atsitikimų, taigi kai kurie rodikliai prastėja.

Jo pastebėjimu, dabar kontroliuoti situaciją galima tik skiriant baudas, tačiau jos neskatina nusižengimų vengti. Kaip nurodo ministras, už neblaivumą darbo vietoje darbuotojui skiriama 15 eurų bauda.

Profesinės sąjungos pasisako už dar griežtesnę tvarką

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad situaciją derėtų vertinti dar griežčiau.

„Kalbant apie pačią situaciją, kas liečia darbų saugą ir pažeidimus įmonėse, negali kalbėti švelniu tonu. Norėčiau pradėti nuo to, kad vien tik šiais metais, per nepilnus du mėnesius, darbo vietose žuvo septyni žmonės. Manau, tai yra tas rodiklis, kuris turėtų priversti mus visus pasižiūrėti į šią situaciją kiek kitaip“, – sakė I. Ruginienė.

Ji priminė ir darbuotojų iš Turkijos, stačiusių stadioną Kauną, atvejį, kai darbuotojams net penkis mėnesius nebuvo mokami atlyginimai, nebuvo paisoma darbo saugos reikalavimų ir buvo užfiksuota daugiau smulkių pažeidimų. Už visa tai darbdaviui skirta 150 eurų bauda.

„Ar Lietuvoje įmonėms apsimoka vykdyti teisės aktų reikalavimus, kai jie gali gauti kelių eurų baudą? (...) Turėjome ir stambių įmonių, kurios akivaizdžiai nesilaiko darbo ir poilsio režimo (...), nemato reikalo dėl viršvalandžių sąlygų susitarti su profesinėmis sąjungomis, nes už šį pažeidimą jie moka 40–70 eurų baudą“, – teigė I. Ruginienė.

Jos vertinimu, nustačius didelius pažeidimus reikėtų svarstyti ne apie baudos skyrimą, o pasinaudoti švedų praktika ir skirti įmonės veiklos stabdymą. Jeigu skiriama bauda, įsitikinusi I. Ruginienė, bauda turėtų būti ne konkreti suma, o sudaryti 1 proc. nuo įmonės apyvartos.