LRT ieško sprendimų

Verslas

2020.03.02 10:56

Lietuvos įmonė vietoje 8 per dieną dirba 6 valandas: kas pasikeitė

Domantė Platūkytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt 2020.03.02 10:56

Ekonomistai sako, kad 8 valandas išlaikyti dėmesį žmogui sudėtinga, todėl darbuotojai negali susikaupti ir prasčiau dirba. Siekdami kovoti su darbuotojų neproduktyvumu ir vis ilgėjančiomis kavos pertraukėlėmis, vienos įmonės vadovai nusprendė sutrumpinti darbo laiką, tačiau atlyginimų neliesti.

Pusantrų metų įmonė dirba šešias valandas per dieną, o ateityje neatmeta galimybės dar labiau sutrumpinti darbo dieną iki keturių valandų. Ekonomistai svarsto, kad tokia tvarka galėtų padėti dirbti produktyviau, tačiau abejoja, ar šiuo keliu eis ir kitos įmonės.

„LRT ieško sprendimų“ darbo rinkoje: šešios valandos per dieną – ateitis ar utopija?

LRT tęsia sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“ ir šį kartą analizuoja, kaip įmonės dorojasi su iššūkiais darbo rinkoje.

Ateityje – 4 valandų darbo diena?

Beveik devinta valanda ryto – „Engineer“ įmonės darbuotojai renkasi į biurą. Ši įmonė prieš pusantrų metų nusprendė, kad dirbs trumpiau – vietoje įprastos aštuonių valandų darbo dienos biure darbuotojai praleidžia šešias valandas. Tačiau vadovai neatmeta galimybės, kad ateityje pereis prie 4 valandų darbo dienos. Dabar darbo diena prasideda devintą valandą, o laikrodžiui parodžius šešioliktą galima skubėti namo.

Kai negali ilgam susikoncentruoti, reikia sumažinti turimo laiko kiekį – tada suveikia studento sindromas.

„Visą darbo laiką dirbti susikoncentravus neišeina. Vadinasi, dirbi dirbi, kažką intensyviau padarai, kažkokį raštą parašai, brėžinį patvarkai, o tada kažkokia kavos pertaukėlė, galbūt panaršai „Facebook“. O ten pasimeti, užtrunki – užtrunki ilgai – ir vėl grįžti prie darbo.

Kai negali ilgam susikoncentruoti, reikia sumažinti turimo laiko kiekį – tada suveikia studento sindromas“, – apie įmonės sprendimą trumpinti darbo valandas pasakoja „Engineer“ akcininkas Jurij Laneckij.

Trumpesnės kavos pertraukėlės, daugiau laiko su šeima

Sutrumpėjus darbo valandoms darbingumu džiaugiasi ir darbuotojai. Jie sako, kad atsirado daugiau motyvacijos, padidėjo jų produktyvumas, lengviau planuoti savo darbą. „Engineer“ administracijos vadovė Vaiva Laneckienė pasakoja, kad sutrumpinus darbo valandas ji efektyviau išnaudoja savo laisvą laiką.

Papildomą valandą ryte ji sportuoja, nuveža vaikus į mokyklą. V. Laneckienė sako, kad anksčiau baigusi darbą išvengia spūsčių, daugiau laiko praleidžia su šeima.

„Šnekučiavimųsi tikrai sumažėjo, labiau susikoncentravome į darbą. Kavą geriame darbo vietoje, tai kavos gėrimo įpročiai šiek tiek pasikeitė – ne poilsio kambarėlyje 20 minučių plepame, bet kavą atsinešame prie kompiuterio ir sau dirbdami gurkšnojame“, – šypsosi V. Laneckienė.

Jaunesnioji buhalterė Airina Bindokaitė priduria, kad dabar lengviau planuoti savo laiką, o ir darbo pabaiga ateina greičiau.

„Pranyko ar sutrumpėjo kavos pertraukėlės, pašnekesiai sutrumpėjo – tiesiog dirbi. Pastebėjau, kad kai anksčiau darbas būdavo iki penktos valandos, tai skaičiuoji tas paskutines minutes, kada reikės eiti namo, o dabar ta 16 valanda tiesiog ateina. Viskas – pasižiūri į laikrodį, o jau reikia eiti namo“, – sako A. Bindokaitė.

Inžinierius Šarūnas Dakanis pasakoja, kad darbą pradėjus 9 valandą gali ilgiau pamiegoti, daugiau laiko praleisti su šeima.

„Anksčiau žinodavau, kad reikia 8 valandas atidirbti, tai eidavau kokios kavos (atsigerti – LRT.lt). Dabar darbą dėliojiesi į trumpesnį laiką, kartais reikia pasispausti, tačiau ne visada. Kaip ir visur, būna dienų, kurios laisvesnės, o būna dienų, kai reikia pasispausti“, – pasakoja Š. Dakanis.

Įmonės pelnas nesumažėjo

Vadovai tikina, kad sutrumpinus darbo laiką produktyvumas bei pelningumas nesumažėjo, atvirkščiai – įmonės pelnas tik didėjo. Vis dėlto vadovai pripažįsta, kad tokiems rodikliams įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai. Grįžti prie aštuonių valandų darbo dienos neplanuojama, tačiau vadovai sutinka, kad trumpinant darbo valandas buvo ir iššūkių.

„Labiausiai bijojome, kad nesusiderinsime savo darbo laiko su užsakovais, nes pas juos dauguma dirba nuo 8 iki 17 valandos. Kai susitrumpinome darbo valandas, galvojome, kad užsakovams bus papildomų problemų su mumis dirbti. Iš pradžių iš mūsų šiek tiek juokėsi, bet dabar viskas susidėliojo į savo vietas“, – tikina „Engineer“ direktorius Edgaras Čižikas.

Anot įmonės akcininko J. Laneckij, iš pradžių šiek tiek kritiškiau į naują idėją žiūrėjo padalinių vadovai. Tačiau tai – natūralu, priduria įmonės akcininkas, jo teigimu, toks nerimas kyla dėl baimės nepasiekti reikiamo rezultato.

Svarstant apie darbo valandų trumpinimą, buvo idėja tai padaryti drastiškai – iš karto iki keturių valandų darbo dienos. Vis dėlto vadovai suprato, kad toks trumpinimas vėliau gali atsigręžti kita puse ir padaryti žalos.

Taip, prisitaikyti ir iš karto išmesti tą laiką, per kurį galbūt nedirbai, o tik stūmei, ir staiga pradėti dirbti visą laiką yra tam tikras iššūkis.

„Taip, prisitaikyti ir iš karto išmesti tą laiką, per kurį galbūt nedirbai, o tik stūmei, ir staiga pradėti dirbti visą laiką yra tam tikras iššūkis. Vidutinės grandies vadovai svarstė, kad galbūt reikėtų šiek tiek lėčiau (trumpinti darbo laiką – LRT.lt), nes vėliau nespėsime ataskaitų pateikti, kitų darbų padaryti“, – prisimena J. Laneckij.

Vaizdo kameros įmonėje fiksuoja darbuotojų judėjimą prie biuro durų. Matyti, kad daugiausia darbuotojų atvyksta tarp pusės dešimtos ar dešimtos valandos ryto. J. Laneckij komentuoja, kad remiantis tokiais duomenimis galima svarstyti darbo valandas trumpinti dar viena valanda.

Toks modelis nebus pritaikomas visuotinai

Pasak ekonomistų, kai kurie tyrimai rodo, kad 8 valandas išlaikyti dėmesį žmogui sudėtinga, todėl darbo valandų trumpinimas galėtų būti vienas šios problemos sprendimo būdų. Tačiau specialistai pabrėžia, kad toks metodas tiktų ne visoms įmonėms – sutrumpinus darbo valandas galėtų sutrikti kai kurių jų veikla.

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka svarsto, kad jau prieš šimtą metų buvo kalbėta, jog ateityje per savaitę žmonėms pakaks dirbti 15 valandų. Vis dėlto per šimtmetį darbo valandų skaičius nepasikeitė – nors pagaminama daug daugiau, žmonės daugiau ir suvartoja, kalba ekonomistas.

R. Lazutka teigia, kad prieš trumpinant darbo valandas svarbu išanalizuoti įmonės darbo pobūdį, ir svarsto, kad kol kas toks darbo modelis nebus pritaikomas visuotinai. Kelias link trumpesnių darbo valandų – per kolektyvinius ar nacionalinius susitarimus tarp profesinių sąjungų, tikina R. Lazutka.

Jei darbo laiką sutrumpins viena įmonė, o jos našumas sparčiai neaugs, ją gali nukonkuruoti kitos įmonės, kurios sugebės pagaminti daugiau ir tokiu būdu užimti rinką.

Ekonomisto manymu, jei darbo laiką sutrumpins viena įmonė, o jos našumas sparčiai neaugs, ją gali nukonkuruoti kitos įmonės, kurios sugebės pagaminti daugiau ir tokiu būdu užimti rinką.

Trumpiau dirbantieji gali prie to priprasti

Panašios nuomonės laikosi ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis pabrėžia tiesioginę priklausomybę – kuo ilgiau ir efektyviau dirbame, tuo mūsų ekonomika auga greičiau. Vis dėlto, akcentuoja T. Povilauskas, trumpesnės darbo valandos galėtų pasiteisinti tam tikruose sektoriuose, todėl negalime atmesti tokių pavyzdžių.

„Tas pats buvo su 40 darbo valandų savaite – anksčiau tam tikros įmonės pradėjo diegti šią metodiką, trumpinti darbo laiką, o galiausiai tai priėmė visas pasaulis. Džiugu, kad įmonės bando“, – kalba ekonomistas.

Ar prie trumpesnių darbo valandų pereis ir kitos įmonės, priklausys nuo šios sėkmės, tvirtina T. Povilauskas.

„Geri pavyzdžiai yra užkrečiami, bet manau, kad kitos įmonės šio modelio greitai nepriims, nes mes esame eksportuojanti valstybė. (...) Tikriausiai pagrindiniai mūsų įmonių savininkai yra Šiaurės valstybės, JAV, todėl vargu, ar tol, kol nesikeis darbo sąlygos motininėse įmonėse tose šalyse, jos sutiks, kad darbas būtų trumpinamas dukterinėse įmonėse“, – svarsto ekonomistas.

T. Povilauskas nusišypso, kad trumpiau dirbantys žmonės gali prie to priprasti: „Jei oficialus darbo laikas bus 4 valandos, tai gali būti, kad žmonės įpras ir vėliau, kai reikės daugiau dirbti, kas mums, dirbantiems 8 valandas, bus optimalus darbas, dirbantys 4 arba 6 valandas sakys, kad septintos nebedirbs.“

16 valandą – namo

Beveik 16 valanda vakaro. Darbuotojai ruošiasi eiti namo, tarp jų – ir administracijos direktorė V. Laneckienė. Ji sako, kad anksčiau nespėdavo apsilankyti pas odontologą ar kitą gydytoją, o dabar, darbą pabaigusi 16 valandą, spėja ir pabūti su šeima, ir daugiau laiko skirti savo pomėgiams.

„Dirbdama 6 valandas aš žymiai mažiau pavargstu. Dabar atvažiuoju visą likusią energiją išlieti į sporto klubą, o anksčiau būdavo taip, kad grįžti po darbo – vaikai, vakarienė, visi kiti šeimyniniai, buitiniai dalykai... Nebelieka noro ar jėgų dar kažką daryti sau. Tas sportas būdavo toks, kad nueisi arba nenueisi – greičiau nenueisi“, – šypsosi V. Laneckienė.

Specialistai abejoja, ar toks pavyzdys greitai paplis – kol nesikeis darbo sąlygos užsienyje įsikūrusiose motininėse įmonėse, to neturėtume tikėtis ir Lietuvoje.

Ekonomistai sako, kad kitų įmonių sprendimai pereiti prie trumpesnės darbo dienos priklausys nuo tokių įmonių sėkmės. Tačiau specialistai abejoja, ar toks pavyzdys greitai paplis – kol nesikeis darbo sąlygos užsienyje įsikūrusiose motininėse įmonėse, to neturėtume tikėtis ir Lietuvoje.

Turite įžvalgų arba norite pasidalinti jums žinomu sprendimu, kaip į atitinkamą problemą reagavo jūsų bendruomenė? Rašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt