Verslas

2020.02.26 12:50

EK įvertino Lietuvos padėtį: skurdas aukštumose, sveikatos ir švietimo sistemos – žemumose

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.26 12:50

Europos Komisija trečiadienį pristatė kiekvienai Europos Sąjungos šaliai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami iššūkiai šalies ekonomikai. Anot ataskaitos, Lietuvoje ir toliau vyrauja tos pačios problemos: skurdas ir atskirtis tebėra itin dideli, o švietimo ir sveikatos sistemos, nepaisant visų paslaugų, nerodo trokštamų rezultatų ir pagal kai kuriuos aspektus Lietuva rikiuojasi ES reitingų žemumose.

„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos – skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos – nesitraukia. Jei bus uždelsta, jos gali turėti ir ilgalaikių pasekmių“, – taip Lietuvos situaciją apibūdina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Kaip rodo praėjusių metų analizė, 2019 m. Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis.

Vis dėlto toliau analizėje Lietuvos mokesčių sistemai negailima kritikos. Kaip rodo EK ataskaita, nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos.

Be to, mokesčių surinkimas išlieka gana žemas, o tam skirtų priemonių efektyvumas – nedidelis. PVM surinkimo atotrūkis, anot EK, Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje.

Kaip dėmesį atkreipia A. Pranckevičius, nesurenkamas net ketvirtadalis šio mokesčio, o tai – daugiau kaip 1 mlrd. eurų kasmet.

Nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, tvirtina analizėje.

„Lietuvos mokesčių sistema išlieka mažai efektyvi. (...) Labai įvairios lengvatos neigiamai atsiliepia ir taip nedidelio biudžeto pajamoms ir daro sistemą mažiau teisingą“, – sako A. Pranckevičius.

Pagal skurdą ir atskirtį Lietuvoje situacija vertinama kaip kritinė

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama prie tų ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Matome tam tikrą pažangą arba nedidelę pažangą kai kuriose srityse. Išplečiant mokesčių bazę ir kovoje su skurdu ir nelygybe, ypač kalbant apie vaiko išmoką, bet ne tik. Tos giluminės problemos išlieka labai didelės. (...) Matome teigiamus mažus žingsnius į priekį, bet jie reikšmingai atskirties nemažino“, – sakė A. Pranckevičius.

Remiantis analize, skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač didelė keliose socialinėse grupėse: bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus žmonių bei tėvų, kurie vieni augina vaikus.

Be to, riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių.

„Ekonominio augimo vaisiais dalinasi netolygiai skirtingi regionai ir žmonės. (...) Lietuvos situacija išlieka kritinė, bent trimis aspektais. Pirma, visuomenės dalis, kuri yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje. (...) Antra, pajamų nelygybė. Penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių nelygybė. (...) Trečia, išmokų vaidmuo, mažinant skurdą“, – apibendrina A. Pranckevičius.

Akcentuojama ir tai, kad, didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusiųjų emigracija tęsiasi. Ilgalaikiai bedarbiai ir minėtų pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai vis dar sunkiai integruojami į darbo rinką.

Analizėje negailima kritikos ir Lietuvos švietimo reformai. Anot EK, ji vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

Lietuvoje mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse, pabrėžiama ataskaitoje. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas.

Pagal mirštamumą nuo išgydomų ar išvengiamų ligų pirmaujame

Lietuvoje taikomos priemonės, skirtos sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti norimo rezultato, rodos, taip pat neduoda. Lietuvoje žmonių sveikata tebėra viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES.

Žemą sveikatos priežiūros kokybę lemia mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas. Tai turi įtakos ir tam, kad pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai skiriamas nepakankamas dėmesys, o regionuose matomi dideli skirtumai.

Anot EK analizės, Lietuvai norint išlaikyti augimo potencialą, ypač svarbi išlieka mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant taikomų priemonių ir pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu.

Bendras Lietuvos ekonomikos augimas, atskleidė analizė, slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų galimybes.

Regionui neskiriamas reikiamas dėmesys – nėra regioninio vystymosi strategijos, efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje.

Be minėtų aspektų, šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui. Jis Lietuvoje išlieka žemas. Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

Praėjusiais metais dėmesys skirtas toms pačioms problemoms

Analizės pristatymas – vienas iš Europos semestro ciklo etapų. Aptarus jas su valstybėmis narėmis, analizės pagrindu kiekvienai šaliai bus pateiktos konkrečios rekomendacijos.

Praėjusių metų analizėje buvo prognozuojama, kad 2019 ir 2020 m. Lietuvos ekonomika ir toliau augs, tačiau augimas bus lėtesnis ir atitinkamai sieks 2,7 proc. ir 2,4 proc.

Ankstesnė analizė rodė, kad 2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio buvo tikimasi ir 2019 m. Be to, buvo prognozuojama, kad valstybės skola turėtų mažėti.

Praėjusiais metais buvo taip pat nurodoma, kad spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą.

Buvo atkreiptas dėmesys į didelę emigraciją, kuri lemia neigiamas demografines tendencijas. Padėtį taip pat blogino ir prasti sveikatos priežiūrų rezultatai. Taip pat ankstesniais metais EK akcentavo didelę nelygybę ir skurdą.

Ypač daug dėmesio buvo skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau arba visai neauga, prieš metus akcentavo EK ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio.

Buvo akcentuojama, kad Lietuvai didžiausiais iššūkiais ir toliau išlieka užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą.

Ataskaitoje buvo pastebėta, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.