Verslas

2020.02.27 05:30

Detektyvas sostinės širdyje: vilnietis antrus metus ieško teisybės dėl tvoros, nugriautos jam šarvojant tėvą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.27 05:30

Bendro sklypo viena iš savininkių esanti bendrovė sumanė nugriauti kitam sklypo nuosavybės bendrininkui priklausančią tvorą, kol šis šarvojo mirusį tėvą. Tokią istoriją tvoros savininkas Ronaldas Račinskas LRT.lt pasakojo daugiau nei prieš metus. Tačiau teisybės vyras ieško iki šiol – dėl turto sugadinimo pradėtas tyrimas buvo nutrauktas dėl vieno argumento – tvoros griovimą užsakiusi bendrovė, nepaisydama pateiktų dokumentų, manė, kad tvora – jų.

R. Račinskas teigia norintis pasidalinti savo istorija, nes mano, kad į panašią situaciją gali patekti ne vienas. Jo manymu, bendrovė, su kuria ir kitais kaimynais jis dalijasi sklypą, tikėjosi, jog tvorą pavyks nugriauti, atlyginti nuostolius, o nauja tvora toje pačioje vietoje nebeatsiras.

R. Račinsko aiškinimu, tvoros galėjo iš tiesų nebelikti, jeigu jis su šeima tada nebūtų sustabdęs griovimo darbų ir nebūtų užsibrėžęs išsiaiškinti teisybės.

Po daugiau nei metų su LRT.lt susisiekęs vyras pasakoja, kad istorija kreipimusi į policiją nesibaigė. Tyrimą dėl turto sugadinimo ir pasisavinimo, kaip teigia R. Račinskas, neatsižvelgusi į objektyvius nurodymus, nutraukė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė.

Tačiau po skundo Vilniaus apygardos teismui buvo nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime iš tiesų nebuvo atsižvelgta į visas objektyvias aplinkybes ir įrodymus. Kaip sako R. Račinskas, teisinę sistemą prasčiau išmanantis žmogus būtų jau seniai nuleidęs rankas.

Dėl tvoros kilo muštynės

Anksčiau LRT.lt R. Račinskas pasakojo, kad jo tėvo sklypo bendraturtė įmonė „Tarptautinė statybos korporacija“ bandė griauti jam priklausančią tvorą.

Vyras pasakoja, kad netikėtumai jį užklupo sunkiu metu, kada jis šarvojo savo tėvą. Jis svarsto, kad griauti tvorą būtent tuo metu galėjo būti nuspręsta sąmoningai. Vis dėlto, nepaisant jį užgriuvusių laidojimo reikalų, jis pamatė, kaip už lango griaunama jo tvora.

„Aptikau grupę asmenų, ardančių man priklausančią tvorą, esančią Tilto g. 29. Minėti asmenys atsisakė prisistatyti ir paaiškinti, kokiu pagrindu griauna tvorą, tačiau tarp jų pažinau asmenis, su kuriais teko susidurti anksčiau kaip su bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atstovais.

Taip pat skaitykite

Pareikalavau nutraukti neteisėtus veiksmus ir informavau, kad jie pažeidžia mano privačią nuosavybę bei vykdo nusikalstamą veiklą. Bandžiau ginti savo privačią nuosavybę, tačiau buvau grubiai apstumdytas, apmėtytas žemėmis, man prieš veidą pavojingai buvo dirbama metalo pjovimo disku“, – dar 2018 m. pasakojo į LRT kreipęsis R. Račinskas.

Tada vyras dalijosi, kad į perspėjimus ir reikalavimus nutraukti darbus nei darbuotojai, nei darbus užsakiusios bendrovės atstovė Česlava Vasilevskaja dėmesio nekreipė. Sulaukti pagalbos iš policijos taip pat pavyko ne iškart.

Pirmą kartą atvykę policijos pareigūnai pasiūlė kreiptis į komisariatą ir parašyti skundą, tačiau stabdyti griovimo darbų, net ir pateikus tvoros nuosavybę patvirtinančius Registrų centro išrašus, jie nesiryžo.

Tie patys dokumentai buvo pristatyti ir į įvykio vietą atvykusiam antstoliui, kuris visą situaciją fiksavo ir patvirtino, kad dokumentuose nurodoma, jog R. Račinskui nuosavybės teise priklauso tvora, vartai, broma.

Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat konstatavo, kad R. Račinskas, „informavęs visus, kad vyksta videofiksacija ir rankoje laikydamas nuosavybės dokumentus daug kartų aiškiai ir garsiai visus tvorą griovusius asmenis informavo, kad tvora yra jo privati nuosavybė, pateikė jiems susipažinti nuosavybės dokumentus ir pareikalavo nutraukti privačios nuosavybės gadinimą.“

Protokole taip pat nurodoma, kad darbininkų buvo prašoma prisistatyti ir paaiškinti, kokiu pagrindu griaunama nuosavybė. Šiuos pašymus darbininkai ignoravo. Taip pat antstolis užfiksavo, kad R. Račinskas savo turtą bandė ginti nenaudodamas jokių smurtinių priemonių.

Tik dar kartą iškvietus policiją atvykę pareigūnai peržvelgė minėtus dokumentus ir darbuotojams nurodė nutraukti griovimo darbus.

Per tą laiką dalis tvoros buvo nugriauta. Darbus stabdyti bandęs R. Račinsko žmonos brolis, užstojęs tvorą prieš darbininkus ir karpęs jų įrangos laidus, buvo apstumdytas ir talžomas. Mušamas bendrovės atstovės, vyras sugriebė jai už rankų.

Kaip minėta, visa tai nutraukė tik dar kartą atvykusi policija. Tačiau po daugiau nei metų į LRT.lt kreipęsis R. Račinskas tvirtina, kad situacija, parašius pareiškimus, nebuvo išspręsta ir istorija nesibaigė. Po minėtų įvykių į policiją kreipėsi tiek viena, tiek kita pusė.

Pats R. Račinskas tada pateikė pareiškimą dėl turto sugadinimo ir pasisavinimo. Jo žmonos brolis į policiją kreipėsi dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tvoros griovimą užsakiusi bendrovė – dėl trukdymo atlikti griovimo darbus ir technikos sugadinimo.

Tikėjosi, kad bus raginama susitarti gražiuoju, bet situacija pasisuko kita linkme

R. Račinsko nuomone, 2018 m. tiek vienai, tiek kitai pusei parašius pareiškimus policijoje galėjo būti siekiama, kad galiausiai visos pusės savo kaltinimų atsisakytų ir susitartų gražiuoju. Tačiau, teigia pašnekovas, vėliau paaiškėjo, kad praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykių buvo pateiktas ir dar vienas skundas – bendrovės atstovė kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo. Tuo kaltinamas R. Račinsko žmonos brolis, trukdęs tęsti tvoros griovimo darbus ir sugriebęs už rankų, kai buvo mušamas.

„To skundo, kad ją sužalojo, ji iš karto nepateikė. Jie pateikė skundą dėl to, kad trukdė jų darbams, sugadino jų įrangą ir t. t. Dėl to, kad jai buvo sukeltas skausmas, skundas atsirado tik po kokių dviejų savaičių“, – tvirtina R. Račinskas.

Net ir atsiradus šiam skundui, tvirtina pašnekovas, jis tikėjosi, kad galiausiai bus siekiama susitarti gražiuoju, tačiau situaciją kita linkme pasuko visas šias bylas nagrinėjusios prokurorės sprendimai.

„Visas bylas kontroliuoja ta pati prokurorė. Ta pati prokurorė kontroliavo ir ankstesnius, dar nepradėtus tyrimus, kur irgi buvo bandoma tą tvorą užvaldyti, kažką pakeisti, kažką padaryti. Bylą, kurioje nukentėjusysis yra mano žmonos brolis, nutraukė“, – pasakoja R. Račinskas.

Taip pat buvo nutraukta byla dėl turto sugadinimo ir pasisavinimo. Bylą dėl bendrovės atstovės Č. Vasilevskajos sveikatos sutrikdymo prokurorė nusprendė nagrinėti toliau.

Anot R. Račinsko, pagrindu nutraukti bylą dėl turto sugadinimo ar pasisavinimo tapo argumentas, kad tvoros griovimo darbus užsakiusi bendrovė buvo įsitikinusi, jog tvora – jų.

„Pripažįstama, kad nusikaltimas padarytas, tai yra objektyvioji pusė. Čia – baudžiamosios teisės niuansai. Subjektyvioji pusė – kaip suvokė ir ką galvojo tas asmuo, kuris tai darė, ar jis siekė ir norėjo to rezultato. Daroma išvada, kad jie nuoširdžiai klydo, nes jie manė, kad tai – jų tvora“, – sako R. Račinskas.

Vis dėlto pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jis pats tiek įmonės atstovus, tiek tvorą ardžiusius darbininkus individualiai informavo, pateikdamas dokumentus, jog tvora yra jo nuosavybė. Tai buvo užfiksuota vaizdo medžiagoje ir tai patvirtino į įvykio vietą atvykęs antstolis.

Galimybės susipažinti su byla ilgai negavo

Vilnietis įsitikinęs, kad prokurorė neatsižvelgė į minėtus, kaip pats sako, įrodymus, pagrindžiančius, kad tiek tvorą griovę darbuotojai, tiek šias paslaugas užsakiusios bendrovės atstovė Č. Vasilevskaja žinojo, jog tvora – R. Račinsko nuosavybė.

Be to, baigusi griovimo darbus, bendrovė sugriautos tvoros segmentus išsivežė. R. Račinskas bandė juos susigrąžinti, bet buvo informuotas, kad tai – svarbus bylos įrodymas, kuris dar nebuvo išanalizuotas.

Paprašius įrodymus išanalizuoti ir tuomet segmentus grąžinti savininkui, jis buvo informuotas, kad prašymas grąžinti tvoros dalis jau anksčiau buvo atmestas.

Negana to, R. Račinskas teigia ilgai negalėjęs susipažinti su vykstančia byla. Pateikęs dėl to prašymą policijai, jis buvo informuotas, kad byla prokuratūroje. Kai kreipėsi į prokuratūrą – kad byla policijoje.

„Fiziškai neturėjau galimybių susipažinti su byla. Kai susipažįsti su byla, matai, kad yra kažkokie sprendimai, gali juos skųsti, bet, kol nematai bylos, negali savo teisėmis vadovautis“, – sako R. Račinskas.

Anot jo, norint susipažinti su byla, nuo prašymo pateikimo iki galutinio patvirtinimo prireikė sugaišti net dvi savaites. Kitos pusės advokatų toks pats prašymas buvo patenkintas per tris dienas.

Būdamas įsitikinęs, kad prokurorė atvejį neva išnagrinėjo neatsižvelgdama į objektyvius įrodymus, R. Račinskas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, šis priėmė sprendimą, kad įrodymai buvo išnagrinėti nevisapusiškai, todėl ikiteisminis tyrimas buvo grąžintas nagrinėti tai pačiai prokurorei.

LRT.lt bandė susisiekti ir su atsakinga bendrove „Tarptautinė statybų korporacija“ bei jos atstove Č. Vasilevskaja, tačiau į laiškus bendrovė kelis mėnesius neatsakė. Su Č. Vasilevskaja taip pat buvo bandyta susisiekti ir per kitą bendrovę, kurios vadove ji yra, tačiau niekas žurnalistams neatsakė.

Advokatas: jei policija būtų veikusi ryžtingiau, situacija būtų kitokia

Portalas LRT.lt, prašydamas pakomentuoti situaciją, kreipėsi į advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai LAW&SUIT“ advokatą Renaldą Baliūtį. Pažymėtina, kad jis R. Račinskui neatstovauja. Advokato teigimu, pirmiausia šioje istorijoje užkliūva policijos pareigūnų elgesys. Anot jo, nagrinėjamu atveju, iškvietus policijos pareigūnus dėl tvoros griovimo, šie privalėjo įsitikinti, kad tvorą užsakę nugriauti asmenys ir yra tikrieji tvoros savininkai.

„Nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, [pareigūnai privalėjo] iš karto sustabdyti tvoros griovimą. Tokiu atveju būtų buvę galima išvengti tolimesnių teisinių procesų bei nuostolių dėl tvoros griovimo. Šioje situacijoje atvykę policijos pareigūnai privalėjo greičiau išsiaiškinti visą situaciją ir ryžtingiau priimti sprendimus dėl tvoros griovimo“, – tvirtina R. Baliūtis.

Jo aiškinimu, tokiose ar panašiose situacijose iš karto reikia kviesti policijos pareigūnus ir reikalauti, kad jie stabdytų neteisėtai atliekamus veiksmus, jeigu asmenys neturi teisėtumo pagrindžiančių dokumentų. Taip pat, pataria R. Baliūtis, derėtų fiksuoti ir filmuoti neteisėtai atliekamus veiksmus, siekiant vėliau pagrįsti neteisėtus veiksmus.

Vis dėlto, kadangi situacija susiklostė kitaip, dabar, advokato tvirtinimu, belieka laukti pakartotinio ikiteisminio tyrimo rezultatų, nes Vilniaus apygardos teismas jau nustatė, kad pirmą kartą nebuvo atsižvelgta į visus objektyvius įrodymus.

„Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad vis dėlto tos aplinkybės, susijusios su žalos atsiradimu ir būtent nukentėjusiojo interesais, turi būti vertinamos iš naujo. Būtent šioje situacijoje manome, kad prokuroras turėjo objektyviai įvertinti aplinkybes ir tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turėjo tęstis toliau. Kaip ir teismas konstatavo, manome, kad jis buvo nepagrįstai nutrauktas“, – komentuoja R. Baliūtis.

Vėl nutraukus tyrimą galima prašyti prokuroro nušalinimo

Advokato aiškinimu, jeigu ikiteisminis tyrimas bus ir vėl nutrauktas, o nukentėjusysis manys, kad jo pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės vėl nebus vertinamos objektyviai, R. Račinskas turės galimybę vėl skųsti prokuroro nutarimą.

„Tačiau šioje situacijoje reikia sulaukti atitinkamai galutinio prokuroro sprendimo, ar jis tą ikiteisminį tyrimą toliau tęs ir baigs patekus tai bylai į teismą, ar priims sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, pagal jį, nebus padaryta jokia nusikalstama veika“, – sako R. Baliūtis.

Negana to, jeigu ikiteisminis tyrimas vėl bus nutrauktas, nukentėjusiojo vertinimu, nepagrįstai, jis turės galimybę prašyti prokuroro nušalinimo. Jo vietą turėtų užimti kitas.

Advokato vertinimu, Vilniaus apygardos teismas jau nustatė, kad pirmą kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, todėl ikiteisminis tyrimas turėtų būti tęsiamas.

Paklaustas, ar šiuo atveju R. Račinskas turėtų laimėti bylą teisme, R. Baliūtis teigia, kad sunku pasakyti, kokia ikiteisminio tyrimo perspektyva, tačiau, turint pakankamus įrodymus, teisme iš tiesų turėtų pasisekti.

„Kaip minėta, prokuroras vertina ir sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo perspektyvos ir perdavimo teismui, tačiau, jeigu nukentėjusysis turi pakankamus įrodymus, kad tikrai jam priklausė ta tvora ir ji buvo nugriauta be jokio teisinio pagrindo, tai tokiu atveju taip, jis turi teisę į nuostolių ir žalos atlyginimą iš kaltųjų asmenų“, – LRT.lt sako R. Baliūtis.