Verslas

2020.02.25 22:37

Ūkininkai skundžiasi Lietuvos įsipareigojimu sumažinti išmetamųjų dujų kiekį – tai žlugdys ūkius

Salomėja Pranaitienė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.25 22:37

Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų beveik dešimtadaliu sumažinti išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skaičiuojama, kad šalyje tokių dujų daugiausia išmeta transportas, energetika ir žemės ūkis. Pasak žemdirbių, kovos su klimato kaita plane numatyti reikalavimai žemės ūkiui neproporcingai dideli, taip pat turėtų būti tobulinama ir šių dujų emisijų nustatymo metodika.

Lazerio spindulys, nukreiptas karvei į nosį, matuoja, kiek atrajojantis gyvulys iškvepia metano. Šis, kaip ir anglies dvideginis (CO2), yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Mokslininkai tiria, kiek šiltnamio dujų išskiria gyvuliai. Duomenys pateikiami Aplinkos ministerijai.

Tačiau Gyvulininkystės instituto vadovė Violeta Juškienė sako, kad dabar pagal tarptautinę metodiką, skaičiavimai būtų tikslesni, jeigu kai kurie rodikliai būtų peržiūrėti.

Panorama. Kol koronavirusas plinta Europoje, lietuviai susirūpinę: išpirktos apsauginės kaukės, trūksta savanorių bendrauti su grįžusiais

„Reikia pašarų virškinamumą iš naujo nusistatyti, nes mes turėjome duomenis, kurie buvo jau labai seniai tirti, o vis dėl to labai pakito racionai ir kokybė pašarų, tai juos reikia iš naujo įvertinti“, – teigia ji.

Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tokių tyrimų nelaiko moksliniais ir nefinansuoja. Skirti lėšų, kad būtų patobulinta emisijų žemės ūkyje nustatymo metodika, kol kas nežada ir Aplinkos ministras.

„Pačios metodikos arba priemonių efektyvumui didinti, tam ir yra pačių žemdirbių asociacijos ir projektinės lėšos. Tačiau mes nekalbame apie tai, kad turėtumėme finansuoti tai, kieno rezultatų nežinome, kas galėtų pasikeisti“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis pasakoja, kad buvo prašoma tokius tyrimus įtraukti į mokslo tiriamuosius darbus, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.

„Mes prieš porą metų buvome prašę, kad būtų įtraukta tai į mokslo tiriamuosius darbus, bet mūsų siūlymą atmetė. Prie to reikia grįžti. Tas metodikas turime nusistatyti čia, Lietuvoje. Kodėl nepasinaudoti, kaip ir kitos šalys naudojasi sava metodika, tas yra leidžiama“, – tikina jis.

Skaičiuojama, kad žemės ūkis išmeta penktadalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pastaruoju metu, labai susitraukus gyvulių ūkiams, daugiau nei pusė šių dujų išsiskiria iš dirvožemių, daugiausia dėl naudojamų trąšų.

Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030-ųjų žemės ūkis turės beveik dešimtadaliu sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pasak žemdirbių, reikalavimai neproporcingai dideli ir žlugdys ūkius.

„Iš Aplinkos ministerijos pozicijos bandoma įrodyti, kad dyzelino akcizo lengvatos panaikinimas ir degalų kainos pakėlimas reiškia, kad CO2 išmetimas sumažėtų. Čia aš labai abejoju.“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Tad žemdirbiai siūlo taisyti planą – pakeisti kai kurias priemones: kalkinti dirvas, taikyti sėjomainą, auginti tarpines kultūras, intensyviai naudoti pievas, keisti gyvulių pašarus. Taip esą būtų išmesta mažiau šiltnamio dujų.

Europos Komisija iki birželio turi įvertinti Lietuvos pateiktą kovos su klimato kaita planą.