Didžiosios Britanijos vyriausybė šią savaitę pristatė planuojamą griežtą imigracijos sistemos reformą, kuri šalies sienas užvertų nekvalifikuotiems ir angliškai nemokantiems imigrantams. Pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės, nuo kitų metų planuojamų įvesti reikalavimų neatitinka 70 procentų imigrantų iš Europos Sąjungos šalių.
Nors seniau Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiems lietuviams naujoji sistema nebus taikoma, dauguma laimės Jungtinėje Karalystėje ieškoti dar tik planuojančių lietuvių šalyje gyventi ir dirbti negalės.
Galimybių bus mažiau
Edita Klimavičiūtė-Sieradzka su šeima iš Jungtinės Karalystės grįžo vos prieš kelis mėnesius, išgyvenusi ten penkiolika metų.
„Iš tikrųjų tai yra kaip ir antra emigracija, nes tu grįžti po penkiolikos metų į šalį, kuri yra labai smarkiai pasikeitusi“, – sakė moteris.
Taip pat skaitykite
Ją grįžti pastūmėjo „Brexitas“.
„Buvo galima suprasti anglakalbius, kurie jau šiek tiek pavargo nuo imigrantų“, – neslėpė E. Klimavičiūtė-Sieradzka.
Nuo kitų metų pradžios britai planuoja nebeįsileisti žemos kvalifikacijos imigrantų iš Europos Sąjungos.
„Pagrindinis srautas gyventojų, kurie važiuodavo į JK užsidirbti, yra nekvalifikuoti darbuotojai. Esant laisvam darbo jėgos judėjimui, nebuvo jokių problemų, buvo galima nuvažiuoti, apsistoti pas draugus ir ramiai ieškotis darbo.
Dabar visa tai visiškai užsidaro nuo gruodžio 31 dienos, ir žmogus, kuris čia sunkiai gyvena, tos galimybės, kad ai, nuvažiuosiu ten ir pabandysiu, nebeturės“, – kalbėjo ilgus metus JK gyvenusi lietuvė.
Taip pat skaitykite
Didesnė dalis nekalba angliškai
Įdarbinimo bendrovės „Agropraktika“ vadovas Mantas Babelis sakė, kad uždarbiauti svetur per jo kompaniją išvyko apie 15 tūkst. lietuvių.
„Jie dirba daug valandų ir uždirba tikrai nemažus pinigus“, – sakė bendrovės direktorius.
Jis pasakojo, kad dirbti išvykę lietuviai įsikūrė įvairiose šalies vietose, dirba ir obuolius auginančiuose ūkiuose, tarkime, Kento grafystėje, taip pat smidrų, gėlių ūkiuose.
Pagal britų vyriausybės pristatytą imigracijos reformą, šalis nebeįsileis darbuotojų, nemokančių anglų kalbos. Sezoniniam darbui ruošiamos išimtys, tačiau ir šių darbo vietų imigrantams skaičių ketinama riboti iki dešimties tūkstančių. O daugeliui ilgesniam laikui norinčių įsikurti lietuvių sienos turėtų užsiverti.
„Yra nemažai, iš tikrųjų didesnė dalis, žmonių, kurie silpnai kalba angliškai arba išvis nekalba ir neturi kvalifikacijos“, – sakė M. Babelis.
Taip pat skaitykite
Reikalavimų neatitiktų 70 proc. imigrantų
Pagal naująją sistemą, į šalį dirbti bus įleidžiami tik turintieji darbo pasiūlymą už ne mažesnę nei 25 600 svarų algą per metus.
Naujų reikalavimų dabar neatitiktų esą 70 procentų imigrantų iš Europos Sąjungos.
„Yra nurodyta labai abstrakčiai, kokių profesijų žmonės yra reikalingi. Tai sveikatos apsaugos specialistai, žmonės, turintys inžinierių specialybę, psichologai, taip pat statybų sektoriui nuolat trūksta darbuotojų, tačiau visi kiti, ypač aptarnavimo sektorius, nenurodyti kaip prioritetinė sritis“, – kalbėjo JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Gali išgąsdinti mokesčiai
Po dvylikos metų iš Jungtinės Karalystės grįžusi Olga sakė, kad Lietuvoje į akis krinta neproporcingas dirbančiųjų apmokestinimas – tai esą gali atbaidyti dalį emigrantų vietoje Britanijos pasirinkti Lietuvą, o ne kitą Vakarų šalį.
„Pati samdžiau žmones ten. Ir kai paskaičiuoji, kiek reikėtų mokėti, ypač nedidelėms, vidutinėms įmonėms, ne korporacijoms, tai įtakos turi, kiek žmonių samdyti ir kokius atlyginimus mokėti“, – aiškino „British Chamber of Commerce“ valdybos narė Olga Jachimovič.
Tik pristatyta imigracijos reforma sulaukė ir nemažai kritikos kaip per griežta. Tačiau tikimybė, kad valdantieji nusileis, maža: Boriso Johnsono konservatoriai parlamente turi daugumą.
