Europos Sąjungos vadovai Briuselyje derino kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021–2027 metų biudžeto. Galimą kompromisą Baltijos šalių vadovai penktadienį aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos. Vadinamuoju taupiuoju ketvertu, reikalaujančiu griežčiausiai sumažinti išlaidas.
„Dienos temoje“ pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Lietuvos banko vicepirmininku Raimondu Kuodžiu.
– Pone Kuodi, europarlamentarė Aušra Maldeikienė, pavyzdžiui, nedramatizuoja Europos Sąjungos biudžeto sumažinimo. Kaip jūs vertinate numatomus pokyčius ir Lietuvos gebėjimą prisitaikyti prie tų pokyčių?
R. Kuodis: Europos pinigai yra dviašmenis kardas. Jei juos gauname ir panaudojame, tarkime, nelabai protingai, kokiam žolės dažymui, tai tas irgi turi naudos, didina paklausą ekonomikoje, kai kas užsisuka, kai kurie regionai gražiau gyvena. Tačiau, kaip ne vienus metus akcentuoju, yra kita pusė, kurią pajusime tik po to, kai panaudosime tuos pinigus, kai infrastruktūrą, kurią susikuriame už tuos pinigus, reikės išlaikyti iš principo patiems.
Jei mes priklosime trinkelių kaimuose, prisitiesime ne vieną „Rail Balticą“, kaip dabar bus daroma, tai šituos dalykus reikės išlaikyti patiems. Ir tik tada pasimatys tikroji europinių pinigų kaina. Dabar jos nesimato, tai yra kaip toks lengvas narkotikas, kuris pralinksmina politikus, savivaldybes ir panašiai.
Tai šiuo požiūriu santykinai nedidelį europinių pinigų sumažėjimą – 2 mlrd. per septynerius metus – tai 0,3 procentinio punkto BVP galėtume kompensuoti geriau panaudodami tuos pinigus. Kitaip tariant, mažiau „trinkelindami“ į tuos tuštėjančius regionus, mažiau tampant kažkokius vamzdžius į kaimus, kuriems tikrai nereikia tos mūsų vandentvarkos. Jeigu sugebėtume kompensuoti visus tuos dalykus naudodami daugiau smegenų ir labiau fokusuotai, nukreipdami tas lėšas į sritis, kur jų labiausiai reikia, tų viešųjų investicijų, sakykim, sveikatos apsaugai ir panašiai, tikrai nebūtų didelis šokas Lietuvai ir netgi visa tai išeitų į naudą, kad prarandame tuos pinigus.
O kad juos prarandame, vėlgi tai yra mūsų sėkmės santykinis rezultatas, kai šalis yra atsilikusi, gauna daugiau europinių pinigų, nes jau pasiekėme tą ribą, už kurios tų pinigų mažėja. Natūralu, kad reikia altruistiškai pradėti galvoti apie kitus, kuriems galbūt labiau tų pinigų reikia ir Lietuva jau gali šiek tiek susispausti.
– Pone ministre, ar sutinkate su ponu R. Kuodžiu ir jo vertinimu, kad iš tikrųjų tai yra mažiau tragedija, daugiau netgi Lietuvos galimybė išmokti prasmingai leisti pinigus, įskaitant tuos, kuriuos gauname iš kitų Europos Sąjungos šalių?
V. Šapoka: Manau, čia yra puikus neatsakingo kalbėjimo pavyzdys. Šiuo metu yra įtempta situacija, yra derybų įkarštis ir tikrai ne laikas tam polinkiui į saviplaką realizuoti. Lietuva tarptautiniu mastu pripažįstama kaip viena efektyviausių daugelyje politikos sričių, tarp jų ir sanglaudos politikoje, apie ką kalbėjo ponas R. Kuodis. Dėl to manau, kad turime susikoncentruoti ir susitelkti tam, kad derybose Lietuvai gautume patį geriausią įmanomą rezultatą.
– O ką paskui veikti su kuo įmanoma geriausiu gautu rezultatu? Ar visiškai nesutinkate su ponu R. Kuodžiu, kai jis kalba apie tai, kad nebūtinai prasmingiausiai yra išleidžiami pinigai?
V. Šapoka: Tai ir sakau, kad Europos Sąjungos šalių narių kontekste Lietuva yra viena iš lyderių, laikoma kaip viena efektyviausių šalių. Žinoma, atsiranda situacijų, kai ir šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę, ir tuos pavyzdžius ponas R. Kuodis vardija. Tačiau šiuo metu tikrai ne laikas tokiems samprotavimams, nes tai tiesiog kenkia Lietuvai.
– Manote, niekas nepastebės, jeigu nekalbėsime apie tai?
V. Šapoka: Ne, kalbu ne apie tai, aš kalbu apie Lietuvos interesą, mes turime labai aiškią ir tvirtą poziciją, turime aiškius prioritetus. Tai ta pati sanglaudos politika, tai yra žemės ūkio politika, Ignalinos elektrinės uždarymas, tai yra sklandus Kaliningrado tranzito finansavimas. Manau, šiuo metu svarbiausia yra tai, kad Lietuva derybose gautų tai, ko iš tikrųjų sąžiningai nusipelnė.
– Pone Kuodi, noriu paklausti dar vieno vertinimo. Tas vadinamasis depopuliacijos fondas, ar laikote realia Lietuvos galimybę gauti pinigų už didelę emigraciją arba jeigu pažiūrėsime kitaip – už tai, ko ji siekė įstodama į Europos Sąjungą, tai yra laisvo žmonių judėjimo?
R. Kuodis: Žinote, derybos yra derybomis, visi turi sugrįžti iš tų derybų su nesutvarkytais veidais, įskaitant ir mūsų politikus. Natūralu, kad derybos startuoja nuo paprastesnių dalykų, o po to grįžę politikai papasakojo, kiek išmušė papildomai pinigų. Kaip suprantu, ministrui rūpi iš esmės tik tas, ką jis šneka apie tai, kad čia mes efektyviai panaudojame, greičiausiai turi omeny, kad mes įsisavinome viską arba beveik viską.
Kada kalbu apie kitą aspektą, kad protingai „trinkeliname“ šalį, nekvestionuodamas, kad mums sėkmingai sekasi kloti trinkeles, nes visi tuos pinigus panaudoja. Tas depopuliacijos fondas, manau, bus toks gražus saldainis, kuris ir taip gal būtų duotas. Sunku dabar pasakyti, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę. Dėl šių aspektų, ką mes čia dabar šnekame ir kenkiame Lietuvai, ir, kaip sakant, Europos vadovai dabar sustingę žiūri „Panoramą“ ir sako: kažkoks R. Kuodis kažką blogai pasakė ir dabar neduosime Lietuvai pinigų. Tai čia humoro jausmo reiktų, ne tiek sveiko proto...
Natūralu, kitose šalyse žmonės irgi mąsto apie šituos dalykus, apie tai, kaip mes panaudojame tuos pinigus ir kokie yra to naudojimo ilgalaikiai kaštai. Bet politiškai visi žiūri tik kaip čia dabartiniu momentu gauti tų pinigų, nes nuo to pagražėja viskas – ir žolė pažaliuoja, ir biudžetas papilnėja, ir vietoje rinkti politikai turi kuo pasigirti, nes „ištrinkelino“ kažką. Akivaizdu, kad mes visi taip šnekėsime, tai save apgaudinėsime šitame procese.
– Eikime prie to, dėl ko yra deramasi šiuo metu Briuselyje, Europos Komisijos siūlymas, kad 2027 m. Lietuvos žemdirbiai gautų 78 proc. išmokų vidurkio to, ką gauna kitų šalių žemdirbiai. Kaip jūs vertinate perspektyvą, kad būtų galima pasiekti daugiau?
V. Šapoka: Kalbant apie žemės ūkio politiką, tai Lietuvos reikalavimas ir dėl ko mes deramės, tai yra labai sąžiningas dėl to, kad reikia turėti sąžiningas konkurencines sąlygas. Kurioje vietoje susitiks abi pusės, derybininkai, žinoma, kol kas anksti prognozuoti, bet Lietuvos pozicija šiuo požiūriu turėtų būti tvirta. Manau, kad Lietuva garsėja kaip tikrai tvirta ir kieta derybininkė, manau, kad tikrai bus pasiektas geriausias įmanomas rezultatas ir išnaudotos visos galimybės.
– Ar siekdama to rezultato Lietuva turi kažkokių svertų, pavyzdžiui, Kaliningrado tranzito, kad galėtų reikalauti didesnių pinigų kitose srityse ir sakyti: žiūrėkite, jeigu mažinate čia, tai kentės ir ta sritis, ne tik mes?
V. Šapoka: Aišku, pačią derybinę taktiką būtų per anksti atskleisti, būtų neapdairu. Kalbant apie Kaliningrado tranzitą, manau, puikiai turės išgirsti Europos Sąjungos vadovai, tai paprastas faktas, tai nėra vien Lietuvos projektas, tai yra bendras Europos Sąjungos projektas, tai yra tranzitas per Europos Sąjungos teritoriją. Jis turi būti padengiamas adekvačiais finansiniais ištekliais.
Tas pats yra su Ignalina. Yra aiškūs įsipareigojimai, stojant į Europos Sąjungą sutartyje turi būti užtikrintas adekvatus finansavimas lygiagrečiai su reikalavimu uždaryti. Manau, yra pagrįsta reikalauti tų sumų, kurios yra reikalingos sėkmingai užbaigti šitos Černobylio tipo elektrinės uždarymą.
– Pone Kuodi, kaip jūs vertinate perspektyvas sėkmingai susitarti dėl pakankamo finansavimo Ignalinai uždaryti, kam Lietuva jau yra gavusi apie pusę milijardo?
R. Kuodis: Tai dar kartą parodo, kad sprendimas klausyti Europos Sąjungos buvo teisingas, nes jeigu būtume neklausę to sprendimo, apskritai uždarinėtume dabar patys iš savų pinigų ir čia būtų rimtas akmuo po kaklu Lietuvai. Taip pat argumentas tiems karštakošiams, kurie norėjo statyti naują atominę elektrinę, nors energetikos ekonomika sako, kad tai yra visiškas kosmosas ekonomine prasme.
Ačiū Dievui, Europa kai kada už mus padaro gerus sprendimus ir išgelbėjo mus nuo tam tikrų nemalonumų, į kuriuos patys galėtume įbristi su savo karštakošiškumu.
– Kaip manote, kada gali baigtis derybos?
V. Šapoka: Iš tikrųjų labai sudėtinga prognozuoti, nes derybos gali tęstis paromis. Tikimasi, kad kitas raundas bus jau pavasarį, kovo mėnesį. Pozicijos išties yra labai skirtingos, šalys yra labai susiskaldžiusios. Nekalbant jau apie tai, kad yra labai skirtingos pozicijos ne tik tarp Europos Komisijos, bet ir tarp Vadovų Tarybos, tiek paties Europos Parlamento.
Manau, tų pozicijų gludinimas tikrai užtruks, bet, tikėkimės, bus susitarta, nes priešingu atveju nukentėtų tiek svarbūs Europos Sąjungos projektai, tiek pagrindinės politikos ir nauji iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga – tiek klimato kaita, tiek ir bendra gynybos ir saugumo politika, migracija. Ceitnotas iš tikrųjų yra. Tikrai tikiu, kad Europos Sąjungos derybininkai sugebės rasti sprendimą.
