Verslas

2020.02.21 15:52

Išsireikalauti kompensacijos už atšauktą ar vėluojantį skrydį gali būti sunkiau – vėl siūloma keisti taisykles

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.21 15:52

Skrydžiai galės vėluoti daugiau, o vykstant į ar iš kai kurių oro uostų už atšauktus ar vėluojančius skrydžius kompensacijos keleiviai galės nė nesivarginti prašyti. Tokia situacija susiklostys, jeigu Europos Parlamente bus pritarta Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos pasiūlymams.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentą, Europos Sąjungos oro transporto keleivių teisėmis galima naudotis, jeigu skrendama iš vienos ES šalies į kitą, o skrydį vykdo ES arba ne ES oro transporto bendrovė; jeigu skrendama į ES iš ES nepriklausančios šalies, o skrydį vykdo ES oro transporto bendrovė; jeigu skrendama iš ES į ES nepriklausančią šalį, o skrydį vykdo ES arba ne ES oro transporto bendrovė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju galvoje turimos ne tik konkrečios ES narės valstybės, bet ir Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Reunjonas, Majotas, Sen Martenas (Prancūzijos Antilai), Azorų salos, Madeira, Kanarų salos, Islandija, Norvegija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė. ES nepriskiriamos Farerų Salos, Meno Sala ir Normandijos salos.

Taigi keleiviams svarbu žinoti, kad, pagal dabar galiojančias taisykles, skrydžiai pirmyn ir atgal visuomet laikomi dviem atskirais skrydžiais, net jei jie užsakyti kartu, per vieną rezervaciją.

Taigi, jeigu ketinate atostogauti, pavyzdžiui, Graikijoje, kaip atskira kelionė būtų vertinamas tiek skrydis į, tiek iš Graikijos.

Taip pat svarbu žinoti, kad už skrydžio sąlygų įgyvendinimą atsakinga skrydžio bendrovė, net jeigu skrydžio bilietas buvo įsigytas iš kitos bendrovės.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentą, jeigu skrydis atšauktas, keleiviai turi teisę susigrąžinti pinigus, vykti kitu maršrutu arba grįžti, taip pat teisę į pagalbą ir kompensaciją.

Kompensaciją priklauso mokėti, jeigu keleivis buvo informuotas iki numatytos išvykimo dienos likus mažiau kaip 14 dienų. Oro transporto bendrovė privalo įrodyti, kad keleivis buvo asmeniškai informuotas apie skrydžio atšaukimą ir kada tai įvyko.

Tačiau mokėti kompensacijos neprivaloma, jei vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Oro transporto bendrovė turi tai įrodyti, pavyzdžiui, pateikdama registracijos žurnalų arba pranešimų apie incidentus ištraukas.

Jei lėktuvas vėluoja išskristi, keleiviai turi teisę gauti pagalbą, teisę susigrąžinti pinigus ir teisę į skrydį atgal, priklausomai nuo to, kiek laiko vėluojama ir kaip toli skrendama.

Jei į galutinę paskirties vietą atvykstama pavėlavus daugiau kaip 3 valandomis, keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent vėluota dėl išskirtinių aplinkybių. Oro transporto bendrovė turi tai įrodyti, pavyzdžiui, pateikdama registracijos žurnalų arba pranešimų apie incidentus ištraukas.

Jeigu keleivį atsisakyta vežti, skrydis atšauktas, lėktuvas vėlavo išskristi daugiau kaip dviem valandomis arba labai vėluojama atskristi į galutinę paskirties vietą, oro transporto bendrovė privalo keleiviui raštu pranešti apie kompensavimo ir pagalbos taisykles.

Pripažinus, kad keleivis gali gauti kompensaciją, jos išmoka priklauso nuo skrydžio atstumo. Kaip minėta anksčiau, tokiu atveju kiekvienas skrydis vertinamas individualiai ir visos kelionės skrydžių atstumai nesumuojami.

Kroatijos siūlymas: skrendantys iš ar į Kanarus apie kompensacijas gali nė negalvoti

Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Kroatija minėtas taisykles siūlo keisti. Pagal naująjį pasiūlymą, gauti kompensaciją už vėluojančius ar neįvykusius skrydžius keleiviams taptų daug sudėtingiau. Negana to, kad siūloma ilginti galimo vėlavimo laiką, kompensacija priklausytų ir nuo kelionės pradžios ar tikslo vietos.

Nors dabar trumpuose, iki 1 500 km, skrydžiuose kompensacijos galima prašyti tada, kai skrydis vėluoja 3 val., šį laiką siūloma didinti iki 5 val.

Ilgesniems skrydžiams laiko limitas išliktų toks pats: jeigu skrydžio atstumas nuo 1 500 iki 3 500 km, o ES viduje – daugiau kaip 3 500 km, kompensacijos galima reikalauti skrydžiui vėluojant daugiau kaip 9 val.

Jeigu ne ES ribose skrydžio atstumas yra didesnis nei 3 500 km, pavėluot išskristi galima ne daugiau kaip 12 val. Po to keleiviai turi teisę reikalauti kompensacijos.

Be to, pagal kroatų pasiūlymą, kompensacijos keleiviai negalėtų tikėtis, jeigu oro uostas per metus aptarnauja mažiau nei 1 mln. keleivių ar yra toli nuo žemyninės Europos, nors ir priklauso ES valstybei.

Tai reiškia, kad apie kompensacijas galėtų pamiršti keleiviai, skrendantys į ar iš Kanarų salų, Azorų, Madeiros, Martinikos ar Gvadalupės.

Taip pat kroatai siūlo sudaryti nenumatytų išskirtinių aplinkybių sąrašą, kuriuo remiantis būtų vertinamos skrydžių vėlavimo ar atšaukimo aplinkybės.

Šiuo metu tokio detalaus sąrašo nėra, tad jo sudarymas keleiviams galėtų būti naudingas, tačiau pagal siūlymą į jį galėtų patekti ir atvejai, kai skrydžiai atšaukiami ar vėluoja dėl skrydžių saugumo defektų.

Vertinant jungiamuosius skrydžius keleiviai gali tikėtis ir gero pokyčio – vėluojant vienam skrydžiui ir dėl to pavėlavus į jungiamąjį skrydį, keleiviams bet kokiu atveju priklausytų kompensacija. Tiesa, čia yra ir kita medalio pusė – jeigu jungiamojo skrydžio oro uostas nėra ES, kompensacija keleiviui automatiškai nepriklausytų.

Gera žinia ta, kad kroatai nesiūlo keisti kompensacijų sumų. Jos išliktų tokios pačios, tačiau, vertinant kitus siūlomus pakeitimus, jas būtų sunkiau gauti, nes būtų suteiktos minėtos išlygos.

Bendrovės siūlomais pokyčiais džiaugiasi

Bendrovės „AirBaltic“ LRT.lt pateiktame atsakyme tvirtinama, kad tiek oro linijų bendrovės, tiek keleivia turėtų būti suinteresuoti, kad būtų pasiektas geresnis teisinis užtikrintumas.

„Dabartinis reguliavimas per daug laisvai apibrėžia kai kuriuos esminius punktus. Pavyzdžiui, kas yra neįprastos aplinkybės ar netikėti skrydžių saugumo trikdžiai. Tokie neaiškumai paskatina daugybės bylų atsiradimą ES teismuose, kuriuose teisėjai taisykles interpretuoja visiškai skirtingai“, – nurodoma bendrovės atsakyme.

„AirBaltic“ vertinimu, siūlomi pakeitimai paragintų bendroves keleivius į tikslo vietą pristatyti laiku ir suteikti reikiamą pagalbą.

Kaip LRT.lt informavo bendrovės atstovai, 2019 m. „AirBaltic“ skrydžius vykdo į 80 oro uostų, iš kurių tik šeši aptarnauja mažiau nei 1 mln. keleivių per metus.

Kiek kitaip siūlomus pokyčius vertina kita pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“. Kaip nurodoma LRT.lt pateiktame atsakyme, bendrovė yra nusivylusi, kad neketinama peržiūrėti kompensacijų sumų.

„Esame nusivylę, kad kompensacijų sumos gali būti neperžiūrėtos. Mažiausia mokama suma – 250 eurų – yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei vidutinė „Ryanair“ skrydžio kaina. Be to, tiek keleiviams, tiek oro linijų bendrovėms būtų naudinga, jeigu reglamentas tiksliau apibrėžtų „neįprastas aplinkybes“ ir „racionalios priemonės“. Abi šios sąvokos vartojamos reglamente, nustatant, ar kompensacija keleiviui priklauso“, – atkreipiamas dėmesys „Ryanair“ atsakyme.

Bendrovė „Wizz Air“ vertinti siūlomų pakeitimų nesiryžo. „Wizz Air“ oficialiai nėra informuota apie galimus pasikeitimus, todėl jokių komentarų suteikti negali. Mes mielai pasidalinsime savo nuomone, kai kuri nors iš siūlomų pataisų bus oficialiai patvirtinta”, – oro skrydžių bendrovė nurodo savo atsakyme LRT.lt.

Įžvelgia priežastį, kodėl pakeitimais susirūpino būtent krotai

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos transporto saugos administracija, ginanti keleivių teises. Kaip LRT.lt informavo administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja komunikacijai Eglė Kučinskaitė, „šiuo metu dar diskutuojama apie tvarką ir pokyčius, todėl kalbėti būti ankstoka.“

Bendrovės „Skycop“ rinkodaros vadovas Julius Areška atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 15 metų jau trečią kartą atsinaujina bandymai pakeisti egzistuojantį reglamentą ir tai dažniausiai iniciuoja valstybės, valdančios kontrolinius akcijų paketus savo nacionalinėse oro linijose.

„Tai buvo Latvija, Suomija, o dabar ir Kroatija. Paskutinį kartą tokį pasiūlymą nesėkmingai bandė teikti Latvija. Šis, Kroatijos, kuri valdo apie 97 proc. nacionalinių oro linijų „Croatia Airlines“ akcijų, teikiamas pasiūlymas, gali būti interpretuojamas kaip gelbėjimosi ratas šios šalies oro linijoms, kurių finansinė situacija yra ganėtinai prasta“, – svarsto J. Areška.

Jo vertinimu, siūlomi reglamento pakeitimai stipriai apribotų keleivių teises ir leistų oro linijoms dar lengviau piktnaudžiauti savosiomis. „Tai būtų didelis žingsnis atgal. Per 15 metų, kuriuos galioja reglamentas, buvo priimta reikšmingų ES Teisingumo Teismo sprendimų ir išplėsta oro keleivių teisių apsauga. Siūlomo reguliavimo įsigaliojimas sustabdytų progresą neribotam laikui”, – sako J. Areška.

Jis daro prielaidą, kad siūlymas didinti galimą vėlavimo laiko gali būti susijęs su tiksliais skaičiavimais, kokios tendencijos vyrauja dabar. Tokiu būdu, svarsto J. Areška, siekiama kiek įmanoma sumažinti kompensacijų skaičių, kad būtų mažinamos oro linijų išlaidos.

Kritiškai pašnekovas vertina ir siūlymą keleiviams nemokėti kompensacijos, jeigu atšaukiamas jungiamasis skrydis ne ES valstybėje ar skrydis vykdomas į ar iš oro uosto, kuris per metus aptarnauja mažiau nei 1 mln. keleivių.

„Toks pakeitimas suteiktų konkurencinį pranašumą pigioms oro linijoms, kurios dažnu atveju skrenda į mažesnius oro uostus, bet tuo pačiu diskriminuotų gana didelę dalį oro keleivių“, – teigia J. Areška.

Jo aiškinimu, diskriminuojami būtų ir keleiviai, kurie vyksta iš tolimų ES regionų: „Manau, kad tai kontroversiškas pasiūlymas, kadangi tokiu atveju teritorijos, priklausančios ES, dėl neaiškių priežasčių turėtų išimtinį reguliavimą. Akivaizdu, kad toks pakeitimas stipriai apribotų teises tų keleivių, kurie dažnai skrenda į tokius ES regionus, kaip Kanarų salos ar Madeira.“

Dėl pateiktų pasiūlymų ES Taryba turi priimti bendrą poziciją. Po to projektas keliaus į Europos Parlamentą, kur jį svarstys EP Transporto ir turizmo komitetas. Po balsavimo dėl šio projekto balsuos visas EP.

Dabartinis reglamentas galioja nuo 2004 m.