Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų atsiskaitydami prekybos centruose naudoja tik grynuosius, o daugiau nei pusė neigiamai vertina vietas, kur negalima atsiskaityti grynaisiais, rodo Lietuvos banko duomenys. Nepaisant to, šalyje yra vietų, kur atsiskaityti galima tik banko kortele.
Kavinių tinklo „Huracan coffee“ vadovas Vytautas Kratulis prieš daugiau nei metus priėmė sprendimą, kuris papiktino dalį vyresnio amžiaus klientų: atsiskaityti už prekes kavinėje galima tik banko kortele.
Vadovas atviras, tokį sprendimą priėmė pastebėjęs vagystes iš kasos aparatų: „Turėjome žmonių, kuriuos pagavome už rankos imant iš kasos. Šalia jų dirbo nemažai jaunimo, kuris visa tai matė. Reikėjo kažkaip sureaguoti, kad jaunimas nepagalvotų, kad tai yra normalu. Pradėjome ieškoti išeičių ir nusprendėme, kad geriausia bus atsisakyti grynųjų pinigų“, – motyvus, kodėl kavinėse buvo atsisakyta grynųjų pinigų, vardija V. Kratulis bei priduria, kad, dar prieš pašalinant grynuosius pinigus, apie 70 proc. atsiskaitymų kavinėje būdavo naudojant banko korteles.
Anot V. Kratulio, naujoji atsiskaitymo tvarka džiugino ne visus klientus. Dažniausiai nepatenkinti tokiu sprendimu būdavo 45–55 metų amžiaus žmonės, o pagrindinis jų argumentas – „kodėl mes turime keisti atsiskaitymo įpročius?“
Tačiau tokių klientų, kurie neturi banko kortelių, – labai nedaug. O ir tie patys, kurie anksčiau priekaištaudavo, susitaikė su tuo, jog kavinėje galima atsiskaityti tik kortele.
Vienintelė problema – sutrikus bankinių kortelių skaitytuvų veiklai darbas gali sustoti. V. Kratulis prisimena vieną atvejį, kada apie 10 min. buvo sutrikusi SEB atsiskaitymo kortelėmis sistema. Tuomet klientams buvo pasiūlyta susimokėti vėliau.
Niujorkas draudžia, Lietuva – ne
Tai, kad ne visiems žmonėms patinka atsiskaityti tik bankų kortelėmis, puikiai iliustruoja ir prieš keletą savaičių Niujorko miesto tarybos priimtas sprendimas mieste uždrausti parduotuvėse ar kitose įstaigose atsiskaityti tik bankų kortelėmis, rašoma Niujorko miesto tarybos nutarime. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į socialiai ir finansiškai pažeidžiamus asmenis, kurie neturi banko kortelių.
Grynaisiais pinigais ir toliau neleidžiančioms atsiskaityti parduotuvėms bus skiriamos 1000 JAV dolerių baudos. Už pakartotinį pažeidimą – 1500 JAV dolerių baudos.
Nors Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. šalies gyventojų neigiamai vertina prekybos vietas, kuriose nėra priimami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, o leidžiama atsiskaityti tik mokėjimo kortelėmis, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius LRT.lt teigia, kad Lietuvos bankas grynuosius (banknotus ir monetas) ir negrynuosius (mokėjimo korteles, elektroninius pinigus ir kt.) eurus laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas, neteikia pirmenybės nė vienai iš jų.
„Be abejo, vartotojui idealiausias variantas yra, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas leidžia atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais, pavyzdžiui, kaip didieji prekybos centrai. Tačiau smulkaus ar vidutinio verslo atstovai ne visada turi tokių galimybių, kadangi pinigų, tiek grynųjų, tiek negrynųjų, tvarkymas kainuoja“, – pažymi T. Karpavičius bei priduria, kad svarbiausia, jog pardavėjas aiškiai ir iš anksto informuotų klientą apie atsiskaitymo galimybes.
T. Karpavičius pastebi, kad Lietuva dar nėra pasiekusi euro zonos vidurkio pagal vienam žmogui tenkančius atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, tačiau atsiskaitymo įpročiai keičiasi – atsiskaitymų kortelėmis skaičius pastaraisiais metais auga dviženkliu procentu (pavyzdžiui, 2018 m. ūgtelėjo penktadaliu).
„Tiesa, išsigryninama kortelėmis suma vis dar yra didesnė nei jomis atsiskaitant išleidžiama suma. Viena pagrindinių priežasčių yra gyventojų, ypač vyresnės kartos, įpročiai naudoti grynuosius pinigus. Prie to prisideda ir atsiskaitymo vietų negrynaisiais trūkumas“, – tikina T. Karpavičius.
34 proc. atsiskaito tik grynaisiais
Remiantis Lietuvos banko užsakymu atliktu tyrimu, 34 proc. apklaustųjų 2019 m. prekybos vietose mokėjo tik grynaisiais pinigais, 30 proc. – grynaisiais ir mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu), 16 proc. – tik mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu). Kiti respondentai mokėjimų neatliko.
Didesnė dalis respondentų, turėjusių mokėjimo kortelę, nurodė, kad pirmenybę jie teikia atsiskaitymui mokėjimo kortele (2018 m. – 62 proc., 2019 m. – 65 proc.), o negryniesiems pinigams (2018 m. – 18 proc., 2019 m. – 18 proc.).
„Nepaisant to, gryniesiems pinigams tenka reikšminga rinkos dalis atsiskaitant prekybos vietose. Apklausos duomenimis, atsiskaitymui grynaisiais pinigais prekybos vietose pirmenybę dažniau teikia vyresnio amžiaus, dažniau kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kurie nemoka kortele, mažai naudojasi arba visiškai nesinaudoja internetine bankininkyste, moka įmokas grynaisiais pinigais“, – pastebi T. Karpavičius.
2019 m. 88 proc. Lietuvos gyventojų turėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą pas Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėją. Internetine bankininkyste naudojosi 86 proc. turinčių sąskaitą respondentų, 95 proc. jų turėjo ir mokėjimo kortelę, tai – 84 proc. visų gyventojų.
Tikina, kad vartotojų teisės yra pažeidžiamos
Asociacijos už sąžiningą bankininkystę vadovas Kęstutis Kupšys LRT.lt teigė, kad jų asociacijos netenkina Lietuvos banko pozicija, kada pardavėjas gali rinktis, kokią mokėjimo priemonę naudoti atsiskaitant.
„Jei prekybininkai rinksis jiems patogias atsiskaitymo priemones, tai jos nebus visiškai patogios ir vartotojams. Vartotojams rūpi vieni dalykai, o prekybininkams – kiti. Tačiau čia reikėtų atsigręžti į vartotojų lūkesčius ir problemas. Ne visi turi galimybę naudoti atsiskaitymui negrynuosius pinigus. Daug kur grynieji yra neišvengiami“, – sako K. Kupšys.
Jis tikina, kad nors Lietuvos bankas ir verslininkai mano, kad atsiskaitymo būdas tėra vartotojų ir prekybininkų susitarimo reikalas, o situacijas, kada vartotojams leidžiama atsiskaityti tik banko kortele, vadina vartotojų teisių pažeidimu. Anot jo, tokie sprendimai itin skaudūs tose vietose, kur paslaugų skaičius ribotas.
„Pavyzdžiui, jei kavinėje negalima atsiskaityti grynaisiais, tai yra menkas praradimas, jei šalia yra kita kavinė, kurioje yra priimami grynieji. Tačiau visai kas kita būtų, jei tokia tvarka – atsiskaityti tik banko kortele – įsigaliotų kokiame mažame miestelyje, kur yra tik viena parduotuvė, o kita parduotuvė yra už 20 kilometrų. Toks apribojimas, kur nėra parduotuvių ar kavinių pasirinkimo, labai reikšmingai pažeistų vartotojų interesus“, – teigia bankų klientų interesus ginantis K. Kupšys.
Jis teigia, kad palikti rinkai spręsti, kuri atsiskaitymo priemonė yra patogesnė, nėra teisinga. Todėl, anot jo, visoje Europos Sąjungoje reikia užtikrinti galimybę vartotojams atsiskaityti grynaisiais pinigais bet kurioje vietoje.
