Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė LRT RADIJUI sako, kad europinės paramos apkarpymas yra neišvengiamas, tačiau bus siekiama, kad Lietuvai skiriama dalis būtų kiek įmanoma didesnė.
Jos teigimu, Lietuva yra pasiruošusi mokėti daugiau į bendrą Europos Sąjungos (ES).
Paklausta, kokie yra esminiai Lietuvos prioritetai derantis dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, A. Skaisgirytė sako, kad naujas biudžetas turi du aspektus: išlaidas ir pajamas. Anot jos, dėl pajamų dar nėra sutarta.
„Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš ES, atsiveria maždaug 60 mlrd. eurų dydžio skylė. Likusios ES šalys turi arba mokėti į biudžetą daugiau ir užpildyti šią spragą, arba mažinti bendrą biudžeto dydį ir tada išlaidos būtų mažesnės.
Sutarimo tarp ES kol kas nėra. Vienos šalys mano, kad užtenka mokėti 1 proc. nuo bendrų nacionalinių pajamų, kitos laikosi minties, tarp jų ir Lietuva, kad biudžetas turėtų būti ambicingesnis ir mes esame pasiruošę mokėti daugiau į bendrą biudžetą – 1,11 proc. nuo bendrų nacionalinių pajamų“, – komentuoja A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėjos manymu, greičiausiai bus susitarta dėl konkretaus tarpinio skaičiaus. Kai bus pasiektas susitarimas, anot jos, reikės kalbėtis apie išlaidas.
„Šioje vietoje Lietuva turi kelis prioritetus. Vienas iš jų yra Sanglaudos fondas, kita – bendra žemės ūkio politika, ypač tiesioginės išmokos žemdirbiams. [...] Taip pat Ignalinos atominės elektrinė uždarymas ir Kaliningrado tranzito schema. Sanglauda ir tiesioginės išmokos yra prioritetinės ir šioms temoms prezidentas skirs didžiausią dėmesį“, – pabrėžia pašnekovė.
Jos tikinimu, kiek anksčiau pateiktame biudžeto projekte įžvelgiamas tendencijų gerėjimas.
„Pajudėjimas nėra toks geras, kad būtume patenkinti, tačiau jis yra ir tai yra labai gerai. Norime, kad pajudėjimas būtų ir žemė sūkio srityje, kurio turėtume siekti“, – pažymi A. Skaisgirytė.
Anot prezidento patarėjos, Lietuva sieks išsaugoti kiek įmanoma didesnį ES finansavimą.
„Neišvengiama, kad sumažėjimas bus, nes bendras biudžetas bus mažesnis. Tačiau norėtume, kad mūsų dalis būtų kiek įmanoma didesnė“, – LRT RADIJUI sako A. Skaisgirytė.
