Verslas

2020.02.19 19:23

Nausėda: sprendimai dėl valstybinio banko – po Seimo rinkimų

atnaujinta 19.48
Dainora Karklytė, Kornelija Mykolaitytė, ELTA, BNS2020.02.19 19:23

Valstybinis komercinis bankas Lietuvoje įmanomas, tačiau sprendimas dėl jo įsteigimo galėtų būti tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Manau, kad dabar, kai liko nedaug laiko iki rinkimų, tai būtų sudėtinga šitą procesą pajudinti tiek, kad jis taptų negrįžtamu, bet, atsižvelgiant į tai, kokią valdančiąją koaliciją turėsime ir koks bus jos požiūris į valstybinio komercinio banko idėją, iš karto jai pradėjus savo veiklą prie tų klausimų grįšime ir vertinsime visas minėtas alternatyvas ir apsispręsime, ar reikalinga tai Lietuvai, ar ne“, – trečiadienį transliuotame interviu LNK televizijai sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas be kita ko pabrėžė, kad tokio banko, kuris paskatintų konkurenciją, bet būtų brangus malonumas, idėja turi būti plačiai aptariama, o taip pat analizuojamos ir kitos alternatyvos.

„Nenoriu, kad susidarytų įspūdis, kad turėtume judėti vėl link smulkių ir pakankamai nestabilių bankų, bet tikrai nesame išnaudoję viso savo potencialo, kad konkurencijos Lietuvos bankų sistemoje būtų daugiau. Taip, čia nėra vienos panacėjos, nebūtinai turi būti papildomai bankų, kurie čia netrukus ateitų, nors mes ir čia dedame tam tikras pastangas, kad Lenkijos bankai susidomėtų mūsų rinka. Iškėliau valstybinio komercinio banko idėją, bet ji turi būti labai plačiai diskutuojama, įvertinant visas galimas alternatyvas“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Kol kas, matau, kad šita diskusija truputį plokščia, nes kažkas truputį pakalbėjo, ar čia reikėtų paštų skyrius pritaikyti, padaryta išvada, kad gal nereikėtų, nes paštas nepasiruošęs tapti banku. Yra daug alternatyvų: ir veikiančių bankų įsigijimas arba kontrolinių paketų veikiančiuose bankuose įsigijimas, arba naujo banko steigimas, kas, aišku, būtų brangus malonumas. Taip, naujo – valstybinio, arba kuriame valstybė vaidintų didesnį vaidmenį. Tai gali būti ir mišraus kapitalo bankas su valstybės dalyvavimu, pavyzdžiui, Lenkijos kapitalo dalyvavimu“, – pridūrė G. Nausėda.

Nagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką Vyriausybei yra pasiūlęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pernai atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą.

Praėjusį lapkritį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad norint, jog toks bankas konkuruotų su didžiaisiais rinkos žaidėjais, reikėtų apie 1 mlrd. eurų.

Kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.

BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ pernai gruodį atliktoje apklausoje didesnė dalis šalies gyventojų sakė pritariantys, kad būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas. Už tai pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Aplinkosaugos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai

G. Nausėda sako, kad aplinkos apsaugos sistemos problemos turės būti sprendžiamos kompleksiniu būdu.

„Problemas reikės spręsti kompleksiškai. Vien tik galvų kapojimo, nors tai, deja, bus neišvengiama šito proceso dalis, nepakaks. Reikės sukurti visiškai kitą sistemą. (...) Būtent kalbu apie Aplinkos apsaugos departamento (AAD) veiklą“, – LNK televizijai sakė G. Nausėda.

Prezidentas sakė besitikintis, kad pilietinė visuomenė „sudarys spaudimą, kad valdžia kažką darytų“.

„Ne tik kalbant apie nuotekas, gamtos taršą, bet ir apie miškų, atskirų medžių kirtimą. Šiandien matau, kad piliečiai buriasi į tam tikras bendruomenes ir tikiu, kad tiek savivaldos, tiek centrinės valdžios lygiu jie pradės labai radikaliai, labai aiškiai kelti šituos klausimus, nes valdžia atrodo pernelyg ilgai miegojo arba žiūrėjo į tą procesą pro pirštus“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, tai, kad aplinkosaugos problemos kyla į viešumą, yra būtina prielaida sistemai apsivalyti.

„Kai kurie nusikaltimai buvo daromi metų metus, dešimtmečius, ir mes gyvenome kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje sakėme, kad viskas iš išorės lyg ir neblogai. (...) Šiandien visa tai tampa vieša ir tai yra pirmas žingsnis į ekologinių problemų sprendimą“, – sakė G. Nausėda.

Pastaruoju metu Lietuvoje į viešumą iškilo nemažai aplinkos apsaugos problemų. Naujausias atvejis susijęs su tuo, kad Klaipėdoje į Smeltalės upelį iš daugiabučių namų galėjo tekėti nevalytos nuotekos.

Taip pat Panevėžio rajone sausio pradžioje per varyminę medžioklę galimai „valstiečio“ Jono Slapšinsko buvo sumedžiota stumbro patelė.

Vasario 14 dieną pranešta, kad Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbryne nugaišo sausio pradžioje priglaustas stumbriukas. Antradienį paaiškėjo, kad stumbriukas yra sumedžiotos stumbro patelės jauniklis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt