Verslas

2020.03.29 06:30

Paradoksų Varėna: trūksta ir darbo, ir dirbančių, o būstas dažnai kainuoja kaip šalia Vilniaus

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.03.29 06:30

Darbo vietų stinga, galinčių dirbti – ne per daugiausia, o būsto kainos kartais pasiveja sostinės priemiestį. Tokia situacija susiklosčiusi Varėnoje, kur nedarbas viršija šalies vidurkį, o atlyginimai auga bene lėčiausiai.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai ir Varėnos valdžios atstovai pastebi, kad panaši padėtis susidariusi daugelyje mažųjų savivaldybių. O Varėnai, pasak jų, koja kiša ir jos išskirtinis kraštovaizdis – daugiau nei dviejuose trečdaliuose rajono teritorijos plyti miškai.

Aišku, atlyginimai nėra dideli, bet jei neturi darbo, galima būtų eiti ir už tai, kiek moka, bent kurį laiką padirbti. Tačiau pasirodo, kad nedomina.

Problemos – ir nedarbas, ir atlyginimai

Varėnos savivaldybė, kaip ir ne viena kita Lietuvos savivaldybė, susiduria su nedarbo ir mažo vidutinio darbo užmokesčio problemomis. Užimtumo tarnybos duomenimis, nors per pastaruosius keletą metų nedarbas Varėnos rajone sumažėjo, jis vis dar viršija šalies vidurkį. Nedarbas Varėnoje 2019-aisiais siekė 8,9 proc., kai tuo metu Lietuvos vidurkis buvo 8,4.

„Aukštesnį nedarbą Varėnos savivaldybėje lemia palyginti žemas ekonominis aktyvumas. Tą iliustruoja žemi tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų santykiniai rodikliai, be to, veikiančių ūkio subjektų, išduotų verslo ir statybos liudijimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai“, – komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, teigiamai vertinti galima tai, kad savivaldybė stengiasi tokias tendencijas keisti, nes verslo liudijimai per pastaruosius porą metų pigo ir kainavo mažiau nei vidutiniškai kainuoja mažose savivaldybėse – Varėnoje kaina siekė apie 39 eurus, palyginti su 96 eurų vidurkiu. Žemesni nei vidurkis nustatyti žemės ir pagrindinio nekilnojamojo turto mokesčių tarifai.

Visgi problemų kyla kalbant apie vidutinį varėniškių darbo užmokestį. Praėjusių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis čia siekė 620 eurų. Mažesnes vidutines algas nei Varėnoje gauna tik Skuodo, Vilkaviškio, Zarasų, Šalčininkų ir Kalvarijos rajonų savivaldybių gyventojai.

Anot I. Genytės-Pikčienės, Varėnos rajono problema yra ne tik žemas vidutinis atlyginimas, bet ir lėtesnis nei vidutinis jo augimas: „Per penkerius metus atlyginimai šioje savivaldybėje išaugo pusantro karto. Vis tik šis rezultatas papuola į lėčiausią atlyginimų augimą demonstravusių mažųjų savivaldybių dešimtuką. Tai reiškia, kad Varėnos rajono atlyginimų lygio atotrūkis nuo kitų savivaldybių tik didėja.“

Jei savivaldybė sugeba išskirti, pabrėžti turimus konkurencinius pranašumus ir sukurti sąlygas juos išnaudoti privačiai iniciatyvai, tuomet ekonominės paskatos emigracijai būna pastebimai mažesnės.

Turbūt nedarbą ir lėtai kylantį vidutinį darbo užmokestį galima kaltinti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. 2014-aisiais Varėnos gyventojų skaičius siekė 23,8 tūkst. Kaip informavo LLRI, per pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius šioje savivaldybėje sumažėjo 11 proc.

Kaip komentavo LLRI vyr. ekspertė, nors gyventojų skaičiaus mažėjimas būdingas daugeliui šalies mažųjų savivaldybių, visgi Varėnos savivaldybėje gyventojų skaičius susitraukė daugiau nei vidutiniškai, palyginti su kitomis panašioje situacijoje esančiomis savivaldybėmis.

„Šios tendencijos priežastys – urbanizacija, telkimasis į ekonominius centrus, tarptautinė migracija – būdingos ne tik Lietuvos mažosioms savivaldybėms, bet ir daugeliui didžiųjų miestų ir, apskritai, tai visame pasaulyje stebimas reiškinys. Tiesa, savivaldos lygmenyje šias tendencijas įmanoma paveikti ekonominę ir verslo aplinką gerinančiais instrumentais.

Jei savivaldybė sugeba išskirti, pabrėžti turimus konkurencinius pranašumus ir sukurti sąlygas juos išnaudoti privačiai iniciatyvai, tuomet ekonominės paskatos emigracijai būna pastebimai mažesnės“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Reikėtų skatinti, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, pritraukti, sudaryti sąlygas verslui.

Darbo būtų, bet norinčių dirbti trūksta

Vienmandatėje Varėnos-Trakų apygardoje rinktas parlamentaras Juozas Baublys portalui LRT.lt kalbėjo, kad varėniškiai kreipiasi su įvairiais rūpesčiais – pradedant šiukšlių išvežimu ir baigiant kelių asfaltavimu ar sveikatos priežiūros klausimais.

„Reikėtų skatinti, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, pritraukti, sudaryti sąlygas verslui“, – paklaustas, kaip reikėtų spręsti Varėnos nedarbingumo problemą, sakė Seimo narys.

Kalbėdamas apie tokios situacijos priežastis, J. Baublys įvardijo ir Varėnos geografinę padėtį – rajonas pasienyje ir apsuptas miškų. Anot politiko, norint kurti verslą reikalingi žemės sklypai, o laisvos žemės rajone stinga, kaip sakė J. Baublys, tuomet statyti verslui reikalingas patalpas galima tik miško paskirties žemėje.

„Norint tą daryti miško žemėje, reikia mokėti trigubo dydžio mokestį už mišką ir už tą dalį, kur jis užaugtų iki tam tikros brandos. Kai su tuo susiduria verslininkai, jie pasirenka geriau kitą savivaldybę“, – kalbėjo J. Baublys, pridurdamas, kad teikė įstatymo pataisas, kurios galėtų spręsti situaciją.

Kalbėdamas apie nedarbą rajone J. Baublys svarstė, kad kaip ir daugelyje kitų rajonų, taip ir Varėnoje – darbo vietų yra, tačiau jos nėra gerai apmokamos. Be to, jis sakė, kad darbo vietų būtų galima sukurti, tačiau mokami atlyginimai yra per maži, o ir ne visi darbai žmones traukia.

„Ne taip seniai teko bendrauti su Varėnos gamyklos savininkais. Jie sakė, kad galėtų įkurti apie 100 papildomų darbo vietų, bet nėra norinčių dirbti. Aišku, atlyginimai nėra dideli, bet jei neturi darbo, galima būtų eiti ir už tai, kiek moka, bent kurį laiką padirbti. Tačiau pasirodo, kad nedomina“, – komentavo J. Baublys.

Seimo narys taip pat kalbėjo, kad į rajoną sunku pritraukti jaunimo, nes būstas Varėnoje yra vienas brangiausių, lyginant su kitomis mažosiomis savivaldybėmis. Politikas kalbėjo, kad būstas Varėnoje ir būstas greta Vilniaus kartais kainuoja praktiškai tiek pat. Tiesa, J. Baublys pastebėjo, kad varėniškiams sėkmingai užtikrinamos tokios viešosios paslaugos, kaip sveikatos priežiūra ar švietimas.

Nėra įmonių, mokančių didelius atlyginimus

Portalas LRT.lt kreipėsi ir į Varėnos rajono savivaldybę, prašydami mero komentaro, tačiau į laišką raštu atsakė savivaldybės atstovai. Atsakymuose jie rašė, kad nors Varėnos rajone nedarbas kiek aukštesnis už šalies vidurkį, jis čia mažesnis už Alytaus regiono. Be to, jie pastebėjo, kad nedarbas 0,6 proc. mažesnis nei 2018-aisiais.

„Situaciją dėl nedarbo lygio lemia išorinės ir vidinės priežastys. Varėnos rajono savivaldybėje nėra pakankamos darbo pasiūlos. Nėra didelių įmonių, kuriose būtų įsteigta daug darbo vietų. Rajono teritorijoje veikia daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Didelių pramonės įmonių beveik nebuvo ir anksčiau, o ir tas pačias privatizavus, kai kurios subankrutavo ir nebeliko darbo vietų“, – komentavo savivaldybės atstovai.

Be to, jie nurodė, kad nedarbo lygį lemia ir rajono specifika – tai didžiausias plotu ir rečiausiai apgyvendintas rajonas Lietuvoje. Dėl didelių atstumų tarp miesto bei didesnių gyvenviečių, kuriose įsikūrusios įmonės ir įstaigos, ir kaimų, žmonėms nepatogu važinėti į darbą.

Komentuodami ne itin aukštą vidutinį darbo užmokestį, Varėnos savivaldybės atstovai akcentavo smulkų ir nekonkurencingą verslą bei tai, kad didžiąją dalį darbo vietų turi biudžetinės įstaigos: „Varėnos rajone nėra įmonių, mokančių didelius atlyginimus. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad beveik nėra tinkamų sklypų formuoti pramonines zonas, nes 67 proc. rajono teritorijos – miškai. Miškų įstatymas savivaldybė labai varžo, nėra sklypų, kurių paskirtį būtų galima keisti ir padaryti juos patrauklius verslui.“

Kad į Varėnos rajoną atvyktų gyventi daugiau žmonių, pirmiausia jiems reikia pasiūlyti, kur gyventi.

Anot savivaldybės atstovų, didelis dėmesys skiriamas verslumo skatinimui, todėl veikia programa, kuria remiamas smulkus ir vidutinis verslas. Skatinamas ir verslo asociacijų steigimas, organizuojami susitikimai su bendruomene. Daugiau verslo subjektų pritraukti siekiama ir įveiklinant savivaldybei priklausančius pastatus.

„Kad į Varėnos rajoną atvyktų gyventi daugiau žmonių, pirmiausia jiems reikia pasiūlyti, kur gyventi“, – teigiama savivaldybės atstovų atsakyme ir priduriama, kad projektuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, vykdomos kitos programos.

Ne vienos savivaldybės problema

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentavo, kad su panašiomis problemomis kaip Varėna, susiduria daugelis Lietuvos mažųjų savivaldybių.

„Yra mažų savivaldybių, kurios sugeba pritraukti ir vietinių, ir užsienio investicijų. Tai yra ne tik tos savivaldybės, kurios yra kurortinės. Sunku pasakyti, dėl kokių veiksnių kai kurios mažesnės savivaldybės yra aplenkiamos. Kartais tai susiję su savivaldos problema, jei, pavyzdžiui, meras ar taryba nerodo iniciatyvos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Veiksnių, dėl kurių į mažąsias savivaldybės sunkiau pritraukti investicijų, anot N. Mačiulio, gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, logistika – ar geras susisiekimas, ar lengva pasiekti geležinkeliais ir t.t. Be to, tiesioginių investicijų į mažesnius rajonus pritraukimą gali apsunkinti ir darbo jėgos trūkumas.

„Dažniausiai, jauni žmonės įgiję išsilavinimą ir lieka didesniuose miestuose, o ne grįžta į mažesnius miestelius, kur nėra darbo vietų. Taip gaunasi užburtas ratas, kurį nutraukti yra gana sudėtinga, nes investicijų nėra dėl to, kad trūksta darbuotojų, o darbuotojai ten nevažiuoja dėl to, kad trūksta investicijų.

Tokiu atveju reikia gana stiprios valstybės intervencijos, politikos, kurios pagalba būtų galima paskatinti investicijas į tuos mažesnius regionus. Tokių užuominų, bandymų yra, pavyzdžiui, lengvatos įsigyti būstą jaunoms šeimoms mažesniuose miesteliuose – jos kažkiek gali padėti, nors tai tokia simbolinė pagalba“, – kalbėjo N. Mačiulis.