Verslas

2020.02.19 05:30

Vyriausybė svarsto apie jauką darbdaviams: žada tūkstančius eurų, kurie įdarbins vyresnius nei 45 metų gyventojus

atnaujinta 13.26
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.02.19 05:30

Vyriausybė svarsto didinti vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių užimtumą, suteikdama juos įdarbinusiems darbdaviams tūkstantines išmokas, o susikūrusiems darbo vietą patiems – iki 18,8 tūkst. eurų. Darbdavių atstovas Danas Arlauskas pripažįsta, kad darbdaviai yra linkę rinktis jaunesnius, o dėl to dalis vyresnio amžiaus žmonių, net ir turintys aukštąjį išsilavinimą, – turi dirbti pardavėjais. 

Vyriausybė siūlo keisti tvarką, mat ilgalaikių bedarbių, kurių amžius siekia nuo 45 metų, Užimtumo tarnybos duomenimis, – šalyje net 69 proc. (iš viso ilgalaikių bedarbių registruota 26,8 tūkst.).

Šiuo metu darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi asmenys iki 29 metų arba vyresni kaip 50 metų bedarbiai, o subsidijos taikomos tik ES piliečiams, kurių paskutinio darbdavio buveinė ar savarankiškos veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvoje.

Tačiau Vyriausybė ragina keisti tokią tvarką ir siūlo 5 metais – iki 45 metų ankstinti subsidijoms tinkamą amžių, nepriklausomai nuo asmens paskutinės darbovietės šalies.

Tokiems bedarbiams siūlomos dvi lengvatos. Pirmoji – įdarbinimo subsidijuojant priemonė, mokant darbdaviui negrąžintiną darbo užmokesčio dalies kompensaciją (iki 1,5 MMA dydžio, t.y. 910,5 eurų).

„Tačiau nereikia pamiršti, kad tokia subsidija darbdaviui būtų mokama iki 6 mėnesių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Antroji – savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, suteikiant paramą, kada bedarbis pats sau susikuria darbo vietą (iki 31,03 MMA dydžio, t. y. 18,8 tūkst. eurų). Iki šiol tokia kompensacija taikoma tik jei darbo vietą sau steigia asmenys su negalia (sunkia arba vidutine) arba bedarbiai iki 29 metų.

Manoma, kad pritaikius minėtas priemones, vyresniems kaip 45 metų bedarbiams būtų sudarytos didesnės galimybės įsidarbinti ar pradėti savarankišką veiklą, daugiau darbdavių galėtų rasti tinkamus darbuotojus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė siūlymui 5 metais, iki 45 metų mažinti gyventojų amžių, kurie gali gauti subsidijas įsidarbinant. Toliau klausimas bus svarstomas Seime.

Prireiks keleto milijonų

Verta pažymėti, kad 2019 metais įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikyta 7,2 tūkst. bedarbių, iš kurių 4,4 tūkst. (62 proc.) virš 50 metų.

„Tyrimai rodo, kad augant asmenų amžiui, užimtumo lygis atitinkamai mažėja, vyresnio amžiaus bedarbiams įsidarbinti yra sunkiau (dėl profesinių įgūdžių, kvalifikacijos stokos, menkesnio kompiuterinio raštingumo, sveikatos sutrikimų, žemos motyvacijos ir kt.)“, – rašoma Vyriausybės pažymoje.

Pastebima, kad 2020 sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 150,5 tūkst. bedarbių. Iš jų 80,3 tūkst. (53 proc.), buvo vyresni kaip 45 metų, o 19 tūkst. (13 proc.) iš jų – 45–49 metų. Ilgalaikių bedarbių registruota 26,8 tūkst., iš jų 69 proc. vyresni kaip 45 metų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviams, įdarbinimo subsidijuojant priemonės pagalba įdarbinusiems 3719 vyresnio nei 50 metų amžiaus darbo ieškančius asmenis, 2019 metais išmokėta 6,9 mln. eurų subsidija.

2019 metais savarankiško užimtumo rėmimo priemone pasinaudojo 210 darbo ieškančių asmenų, tam tikslui panaudota 3,9 mln. eurų subsidija.

Skaičiuojama, kad vyresnių kaip 45 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo rėmimui 2020 metais papildomai prireiks – 2,9 mln. eurų (2,1 mln. eurų Europos socialinio fondo ir 0,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų), 2021 m. – 6,4 mln. eurų; 2022 m. – 7,2 mln. eurų.

40–mečiai – nebeturi įgūdžių?

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigiamai vertina tokį siūlymą ir tikina, kad amžių subsidijoms gauti reikėtų ankstinti ne iki 45 metų, o galbūt net iki 40, kadangi jau tada žmonės nebeturi tokių įgūdžių, kokius turi jaunimas.

„Kaip rodo PISA arba EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tyrimai, žmonių, kurių amžius viršija 40 metų, finansinis ir technologinis raštingumas yra labai mažas. Tuomet tokių žmonių vertė darbo rinkoje tampa žemesnė negu jaunimo“, – tikina D. Arlauskas.

Darbdavių atstovas pripažįsta, kad darbdaviai yra labiau linkę įdarbinti jaunesnius, „kurie yra labiau motyvuoti, turi IT įgūdžius“, todėl Vyriausybės subsidija leis darbdaviui į darbą priimti žmones, kurie, anot D. Arlausko, kuria mažesnę pridėtinę vertę.

D. Arlauskas teigia pastebintis tendenciją, jog kone 70 proc. šalies regionuose dirbančių žmonių yra nepatenkinti savo darbu: „Pagrindinis jų motyvas būna, kad mūsų amžius jau nėra tinkamas, mes niekam nereikalingi. Vos ne tokia situacija, kad jiems gyvenimas jau baigiasi“, – pasakoja D. Arlauskas.

Nuostabą jam kelia ir tai, kad žmonės labai greitai susensta, praranda pasitikėjimą, nebesimoko naujų įgūdžių.

„Jie susensta savo dvasia, tikėjimu, kad šiame gyvenime dar galima kažką pasiekti. Įsivaizduokite, žmonės su aukštuoju išsilavinimu dirba pardavėjais. Aš jų klausiu, kodėl, o atsakymas būna toks, kad jų gebėjimai labai silpni. Jie baigę aukštuosius anksčiau, bet jei per tą laiką papildomai nesimokė, jie su savo įgūdžiais darbo rinkai yra nebeįdomūs. Tada jie dirba primityvius darbus “, – tikina D. Arlauskas bei priduria, kad išsilavinimas neretai nesutampa su žmogaus turimais įgūdžiais.

Svarbu, kad pinigai nebūtų tiesiog įsisavinti

SEB banko vyriausiasis ekonomikas Tadas Povilauskas įsitikinęs – minėti siūlymai yra reikalingi, tačiau jam jie panašesni į galimybę įsisavinti Europos socialinio fondo lėšas, nors dalis lėšų bus skirta ir iš šalies biudžeto, pastebi T. Povilauskas.

Jis siūlo atkreipti dėmesį, kad pritartus Vyriausybės siūlymui, paramą įsidarbinant bus galima gauti jei asmeniui bus iki 29 metų arba daugiau nei 45 metai. Todėl kyla klausimas, ar mūsų darbo rinkai yra patrauklūs tik žmonės, kurių amžius yra nuo 29 iki 45 metų.

„Toks sumažinimas,(kada jau nuo 45 metų būtų galima gauti subsidiją įsidarbinimui – LRT), su juo jau šiek tiek einama į kraštutinumus. Reikėtų palikti 50 metų ir žiūrėti į realesnes problemas. Kitas klausimas, ar subsidijų programa veikia. (...) Vyriausybės išvadose rašoma, jeigu kalbėsime apie naujų darbo vietų kūrimą, kad tai leis 100 žmonių gauti paramą. Tai nėra didelės sumos ar dideli žmonių skaičiai“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

Jis taip pat pastebi, kad pagal dabartinę tvarką, asmenys, kuriems yra iki 29 metų, gali gauti subsidiją iki 18,8 tūkst. eurų savo darbo vietai sukurti. Tačiau T. Povilauskas tikina, kad yra tokių atvejų, kada įkuriamos įmonės, gaunamos subsidijos, už kurias perkami automobiliai „taksi“ veiklai vykdyti, įrenginėjami masažo kambariai, kirpyklos. Kyla klausimas, ar nebus tokia situacija ir su asmenimis nuo 45 metų, jiems suteikus tokią galimybę.

„Yra tokių veiklų, kurių produktyvumas kelia abejonių. Kyla klausimas, kiek mes iš viso jas turime remti? Kiek iš jų yra naudojama asmeninėms reikmėms, o kiek yra naudojama teikiant paslaugas. Tai reikia stebėti. Pati programa yra logiška. Pasaulyje skatinamas naujų verslų kūrimas, teikiant subsidijas. Tačiau reikia labai gero monitoringo“, – įspėja SEB ekonomistas.

Jis įsitikinęs – darbuotojai nesirenka pagal amžių, o renkasi pagal įgūdžius.

„Jeigu žmogus gali ir nori dirbti, turi reikiamus sugebėjimus, jis tikrai bus priimtas. Problema yra kitoje pusėje – darbuotojai gyvena arba tame regione, kuriame nėra aktyvaus verslo ir nėra darbdavių, kurie suteiktų tinkamą motyvaciją, arba egzistuoja socialinės problemos, tokios kaip didesnis atstumas, sveikatos problemos, turimas asmens įsiskolinimas, nenoras dirbti kadangi pakanka socialinės paramos. Problema yra struktūrinė – nedirba tie žmonės, kurie turi tam tikrų socialinių problemų“, – svarsto T. Povilauskas bei pažymi, kad tokioms struktūrinėms nedarbo problemoms spręsti yra ir tinkamesnių priemonių.

Ruginienė: nuvarome žmogų kaip arklį

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad siūlymas mažinti subsidijai tinkamą amžių iki 45 metų – reikalingas, nes vyresnio amžiaus darbuotojai yra tiesiog diskriminuojami.

Turime ilginti darbinį žmogaus amžių, kaip tai daro visa Europa. Tik mes vis dar esame sovietinių laikų peripetijose – žmogų greitai kaip arklį nuvarome per 5 metus, kaip nunešiotą kojinę išmetame ir imame naują. Ir visiškai mums neberūpi, kas su tuo žmogumi nutiks ateityje“, – nuogąstauja I. Ruginienė

„Anksčiau kalbėdavome, kad 50 metų ir daugiau. Tačiau susiduriame su tokia situacija, kada 45 metai yra tas amžius, kada darbo paieškos pradeda sunkėti“, – tikina I. Ruginienė.

Anot jos, darbdaviai pradeda diskriminuoti jau ir 45 metų amžiaus žmones. „Neva jei lygintume su jaunimu, tai geriau jau investuoti į jaunimą. Jie yra greitesni, greičiau supranta technologinius dalykus, o pagyvenęs žmogus yra lėtesnis, jam reikia ieškoti jau kitokių užduočių, o darbdavys neturi kantrybės dirbti kitu režimu“, – sako I. Ruginienė.

Ji pabrėžia, kad profsąjungos nuolatos tikina, kad reikia ilginti vidutinį „darbinį amžių“, kadangi šalies darbo rinka susiduria su darbuotojų trūkumu. Anot I. Ruginienės, yra ilginamas pensinis amžius, todėl norėdami išlaikyti save, žmonės privalės dirbti ir dirbti ilgai.

„Tačiau norėtųsi, kad darbdaviai ir be subsidijų įdarbintų vyresnio amžiaus žmones ir jų nediskriminuotų. Juk net ir tyrimai rodo, kad geriausios komandos darbe yra tos, kurios sudaromos iš įvairaus amžiaus žmonių. (...) Turime ilginti darbinį žmogaus amžių, kaip tai daro visa Europa. Tik mes vis dar esame sovietinių laikų peripetijose – žmogų greitai kaip arklį nuvarome per 5 metus, kaip nunešiotą kojinę išmetame ir imame naują. Ir visiškai mums neberūpi, kas su tuo žmogumi nutiks ateityje“, – nuogąstauja I. Ruginienė.

Siūlo taikyti mokestines lengvatas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė–Pikčienė tikina, kad naujasis siūlymas – dviprasmiškas. „Iš vienos pusės, reikia sutikti, kad Lietuvoje yra tokia problema, kaip vyresnio amžiaus žmonių užimtumas. Jeigu lygintume su Vakarų šalimis, Lietuvoje nedarbo lygis vyresnio amžiaus žmonių, yra didesnis nei vidutinis“, – pastebi ekspertė.

Todėl, anot I. Genytė–Pikčienės, valstybės siūlomos subsidijos, galėtų padėti pakoreguoti situaciją. Vis dėlto, siūlymas turi ir tam tikrų neaiškumų. Pavyzdžiui, nėra tinkamai argumentuota, kodėl pasirenkama 45 metų amžiaus riba ir kodėl neužtenka subsidijas taikyti kaip ir iki šiol – nuo 50 metų.

„Kitas aspektas, kiekviena valstybės subsidija sukuria galimybes piktnaudžiavimui. Yra buvę atvejų kada valstybės subsidijomis naudojamasi vien dėl pasipelnymo tikslų. Todėl kyla klausimas, kaip užtikrinti sistemos skaidrumą“, – retoriškai klausia I. Genytė–Pikčienė.

Anot jos, viena iš alternatyvų, siekiant įdarbinti vyresnio amžiaus žmones – taikyti ne subsidijas, o mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, būtų galima taikyti lengvatinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą vyresnio amžiaus žmonėms.