Verslas

2020.02.24 05:30

Vilniečiai negali susitaikyti su atliekų šachtų uždarymu: vieni jas tiesiog išlaužia, kiti siūlosi mokėti daugiau

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nebeaptarnauti konteinerių, esančių daugiabučių atliekų šachtose, kelia gyventojų sumaištį: vieni nesupranta, ar šachtomis naudotis tebegali, antri jau net ir uždarytas šachtas tiesiog išlupa, treti patys siūlosi kas mėnesį mokėti papildomai, kad šachtomis naudotis galėtų ir toliau.

Šachta buvo uždaryta, bet vieno aukšto gyventojai tiesiog išsuko varžtus. Šachta uždaryta, bet konteineris pastate vis tiek yra, todėl dauguma gyventojų nesivargina paėjėti toliau. Šachtomis nurodyta nesinaudoti, bet jos neuždarytos, o konteineris tebėra. Tokias istorijas pasakoja Vilniaus gyventojai.

Lazdynuose gyvenantis Vygantas LRT.lt tvirtina, kad daugiabutyje, kuriame jis gyvena, atliekų šachtos buvo užsuktos varžtais, tačiau vieno aukšto gyventojai juos atsuko ir šachta toliau naudojosi.

Šachta tą kartą buvo tiesiog užvirinta, o darbų kaina buvo padalyta vieno aukšto gyventojams.

Seni konteineriai – toli, nauji – sunkiai pastebimi

Tačiau pašnekovas nerimauja – konteineris iš daugiabučio taip ir nebuvo patrauktas, todėl gyventojai net nesivargina paėjėti iki lauke esančių konteinerių – nusileidę į pirmą aukštą jie atliekas meta į tą patį konteinerį, į kurį veda šachtos.

„Nuo vasario 1 d. jau neva turėtų šiukšlių nevežti iš daugiabučių. Parašyta, kad, jei žmonės mes šiukšles, jas veš už 50 eurų. Bet niekas konteinerio nepasiėmė. Ir žmonės meta. Tai kam tą sąskaitą pateiks? Tiems, kas meta, ar visiems?“ – teiraujasi Vygantas.

Jis priduria, kad kai kurie namo gyventojai susiduria su sunkumais – dėl prastos sveikatos kai kuriems išnešti šiukšles sudėtinga net ir tada, kai konteineris yra pirmame namo aukšte, o kiti apie lauke esančius konteinerius galbūt net nežino.

„Senutės, kurios sunkiai vaikšto, vos iki apačios išneša šiukšles. O ką jau kalbėti apie tai, kad žali konteineriai lauke – prie kitų namų, o tie nauji – dar toliau ir jų nesimato net. Tik ieškodamas, kur pastatyti automobilį, pamačiau, kad tokie yra. Kiti net nežino, nes ten – elektros pastotė. Už jos pastato nesimato“, – tvirtina Vygantas.

LRT.lt kreipėsi į pastatą administruojančią bendrovę „Mano būstas“, ji patvirtino, kad kreipimasis perduotas atsakingiems asmenims, tačiau atsakymo taip ir nepateikė.

Gyventojai įspėti šiukšlių nebemesti, bet veiksmų nesiimta

„Oficialiai buvo paskelbta, kad „nuo vasario 1 d. prašome nemesti“, bet vis tiek meta. Mačiau, kaimynai išėjo iš vieno buto, mūsų aukšte nemetė, bet žemesniame aukšte išmetė“, – pasakoja Justiniškėse gyvenanti Ugnė.

Ji tvirtina skaičiusi, kad iš daugiabučių namų turėtų būti patraukti ir šiukšlių konteineriai, todėl, toliau metant šiukšles į šachtas, teks užsakyti papildomas paslaugas ir už tai susimokėti.

„Teko skaityti, kad tų konteinerių turėtų nebūti, bet nežinau, ar jis ten yra, ar nėra. Reikėtų pasižiūrėti, bet ten užrakinta, tik valytojas atidaro“, – sako Ugnė.

Pati pašnekovė teigia nežinanti, ar jų name konteineris tebėra, ar kaimynai šiukšles meta į tuščią patalpą: ji užrakinta ir namo gyventojams neprieinama.

„Teko šnekėti su vienu kaimynu, jis sakė, kad buvo nuėjęs į bendriją ir jam ten pasakė, kad dar neaišku, kaip čia bus“, – tvirtina Ugnė.

Ji teigia pati atliekų šachta nebesinaudojanti – namuose susikaupiančias atliekas moteris išneša į netoli namų esančius konteinerius.

Bendrija norėtų šachtas išsaugoti

203-iosios bendrijos, kuriai priklauso namas, pirmininkė Jūratė Babilevičienė patvirtina, kad situacija kebli, tačiau tvirtina – naudotis atliekų šachtomis, kol nėra išplatintas atskiras pranešimas, gyventojai gali.

Pirmininkė paaiškina, kad gyventojams pranešimas buvo išplatintas po to, kai apie pokyčius buvo informuota pati bendrija. Tačiau apie tikslią dieną, kai gyventojai nebegalės naudotis šachtomis, jie bus informuoti papildomai.

J. Babilevičienė taip pat teigia kreipusis į savivaldybę dėl galimybės gyventojams susimokėti papildomai ir šachtomis toliau naudotis, tačiau kol kas tokios galimybės nėra suteikta.

„Gyventojai norėtų pasilikti šiukšlių vamzdžius. Jie yra tvarkingi. Konteinerinės yra užrakintos. Jie sutinka, kad galėtų mokėti ir didesnį mokestį, bet niekas nesuteikia tokios galimybės“, – sako pirmininkė.

Pastačius naujus konteinerius gyventojai turėtų gauti pranešimus

Komentuodama minėtas situacijas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė tvirtina, kad paprastai visuomet, prieš atidarant naujai įrengtą pusiau požeminių konteinerių aikštelę, savivaldybės įmonės „VASA“, kuri ir atsakinga už atliekų išvežimą, darbuotojai informuoja tiek namo administratorių, tiek prie pačios aikštelės ir namuose, kuriuos aptarnauja ta aikštelė, pakabina nuorodas.

„Jeigu daugiabučio namo patalpų savininkams nėra aišku dėl jų namui priskirtos konteinerio vietos, jie apie tai turėtų pranešti namo administratoriui“, – nurodo N. Kolkaitė.

Taip pat, jos teigimu, gyventojai neturėtų nerimauti dėl papildomo mokesčio už šiukšlių išvežimą, kol name tebėra savivaldybės administruojamas mišrių komunalinių atliekų konteineris.

„Antžeminių konteinerių išėmimas ir išvežimas vyksta „VASA“ suderinus tai su vežėju bei daugiabučio namo administratoriumi. Gavus „VASA“ pranešimą, kada planuojama paimti konteinerį iš šiukšlių šalinimo patalpos pastate, daugiabučio namo administratorius turi užtikrinti, kad šachta nustotų būti naudojama, nes joje nebebus konteinerio“, – komentuoja N. Kolkaitė.

Jos tvirtinimu, konteinerį patraukia pats atliekų vežėjas, gavęs nurodymą. Apie patraukimo dieną, likus mėnesiui iki jos, gyventojai bus informuoti. Po to už patalpos tvarkymą bus atsakingas administratorius.

„Jeigu gyventojai po to, kai bus patrauktas konteineris iš šachtos, mes atliekas į naujus pusiau požeminius konteinerius – jokių papildomų mokesčių už atliekų tvarkymą nebus. Jeigu gyventojai mes atliekas į buvusio konteinerio vietą ir namo administratorius turės tvarkyti tokią vietą – tuomet jis gali papildomai apmokestinti tokią paslaugą. Tačiau jeigu konteineris dar stovi ir į jį gyventojai meta atliekas, jokių papildomų mokesčių nėra“, – apibendrina N. Kolkaitė.

Šachtas teks pamiršti

LRT.lt turimame bendrijoms ir administruojančioms įmonėms išplatintame Vilniaus miesto savivaldybės rašte nurodoma, kad „Taisyklėse nėra numatyta galimybė pasilikti šachtų aptarnavimo, taip pat atliekų vežėjui nenumatyta prievolė aptarnauti šachtinėse atliekų šalinimo sistemose savarankiškai paliktus konteinerius. Taisyklėse nėra numatyta ir atskirų sutarčių sudarymo galimybė – Vilniuje galioja savivaldybės tarybos patvirtinta vietinė rinkliava, kurią moka visi savivaldybės atliekų turėtojai.“

Taigi, priešingai nei buvo skelbiama viešojoje erdvėje, gyventojams nebus sudaroma galimybė atliekų šalinimo šachtomis naudotis susimokėjus papildomą aptarnavimo mokestį.

Be to, sveikatos sunkumų turintys gyventojai, kuriems sudėtinga judėti ir dėl to kyla problemų dėl atliekų išmetimo į naujus konteinerius, remiantis minėtu savivaldybės raštu, turėtų kreiptis į Socialinės paramos centro Socialinių paslaugų namuose skyrių.

Mero pavaduotojas Valdas Benkunskas LRT.lt pateiktame savivaldybės atsakyme patvirtina – galimybės naudotis šiukšlių šalinimo šachtomis ir toliau už papildomą mokestį gyventojams nebus.

„Savivaldybė visame mieste įrenginėja didelės talpos pusiau požeminius atliekų konteinerius. Juos pastačius ir pradėjus eksploatuoti, bus nebeeksploatuojami antžeminiai konteineriai pastatų šachtose. Ką daryti su atliekų šachtomis, t. y. jas užvirinti, išardyti, užklijuoti dangčius ar nieko nedaryti, nusprendžia namo gyventojai“, – nurodo V. Benkunskas.

Jis priduria – paliktos atviros šachtos gali paskatinti gyventojus ir toliau ten mesti šiukšles, tačiau šiukšlės kris į niekur: „Jos apačioje smirdės. Tada namo administratorius turės kviesti specialistus, surinkti atliekas ir dezinfekuoti šachtas. O tai kainuos papildomų pinigų.“

Turintiems judėjimo negalią siūlo socialinių darbuotojų pagalbą

Kaip LRT.lt nurodo Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio poskyrio patarėjas Vytautas Budreika, Vilniaus miesto savivaldybės taryba praėjusių metų rugsėjo mėnesį pakeitė atliekų tvarkymo taisykles ir nusprendė palaipsniui atsisakyti aptarnauti konteinerius, esančius daugiabučių šachtose.

Gyventojai patys turi nuspręsti, ką daryti su likusiomis šachtomis daugiabučiuose, kadangi tai – jų turtas.

„Gyventojai, likus mėnesiui iki konteinerių išvežimo, bus įspėti. Taigi, kol laiptinėje nėra iškabintų skelbimų, gyventojai gali toliau naudotis šachtomis. Visas procesas mieste gali trukti net iki metų“, – perspėja V. Budreika.

Anot jo, šachtų nuspręsta atsisakyti dėl higienos, rūšiavimo galimybių stokos ir papildomų tokių šachtų aptarnavimo kaštų.

„Gyventojams, turintiems judėjimo negalią, gali būti suteiktos socialinės paslaugos, į kurias įeina ir atliekų išnešimas. Didžioji dalis vilniečių gyvena daugiabučiuose, kuriuose nėra šachtų“, – sako V. Budreika.