Verslas

2020.02.18 14:05

Jaunos šeimos nebegali pretenduoti į paramą būstui Utenoje, Gargžduose ir dalyje Tauragės

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.02.18 14:05

Nuo šių metų jaunos šeimos, norėjusios pirmąjį būstą pirkti Utenoje, Gargžduose ir dalyje Tauragės, nebegalės pretenduoti į 15 proc. ar didesnę valstybės paramą. Savivaldybės tokį sprendimą kritikuoja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad procentų kartelę būtų galima koreguoti.

Jaunos šeimos bent 15 proc. valstybės paramą savo pirmajam būstui gali gauti regionuose, o regionams didieji miestai, dalis jų priemiesčių, taip pat kurortai, nepriskiriami. Nuo šių metų regionams priskiriamų gyvenviečių sąrašas dar labiau susitraukė. Dėl šios paramos nebegalės kreiptis šeimos, kurios būstų ieško Gargžduose, dalyje Tauragės ir Utenoje. Šio rajono meras Alvydas Katinas tokius pokyčius kritikuoja.

„Blogiausias pavyzdys galėtų būti šis, apie kurį mes kalbame, kai valstybė pasitvirtina Finansinės paskatos programą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, išbraukia tokį regiono centrą kaip Utena, o Utenos savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita finansuoja tuos pačius dalykus, siekia tų pačių tikslų, ko galėtų siekti valstybės programa. Mano galva, turėtų būti atvirkščiai. [...] Jeigu žmones čia traukia, pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas, o ne išbraukti juos“, – akcentuoja A. Katinas.

Utenos rajono meras teigia, kad savivaldybė perkančias būstą šeimas turi remti iš savo biudžeto – joms skiria 20–30 tūkst. eurų paramą. Taip pat finansiškai remia legaliai būstą besinuomojančias šeimas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, šeimos, norinčios gauti šią valstybės paramą, turi rinktis būstą toje teritorijoje, kurioje kvadratinio metro vertė bent 65 proc. mažesnė už didžiausią metro vertę Lietuvoje. Paprasčiau, šiemet kaina negali viršyti 512 eurų už kvadratinį metrą.

„Galbūt skaičių, kuris dabar įrašytas įstatyme, kad 65 proc. nuo nekilnojamojo turto, sakysime, didžiausių verčių Lietuvoje, galima judinti į priešingą pusę“, – svarsto Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad teritorijos, kuriose būtų galima gauti paramą, turėtų būti peržiūrimos ne kasmet, nes dėl dažnų pokyčių dabar šeimoms sunku planuotis būsto pirkimą.

„Kai kurie miestai, kurių nekilnojamojo turto įvykdytų sandorių vertės išaugo, dalinai ar per miesto dalis, kaip Tauragės atveju, iškrito. Mūsų siūlymas buvo toks, kad gal planavimas įsigyti būstą yra gana ilgalaikis sprendimas. [...] Būsto įsigijimas nėra apsipirkimas parduotuvėje – tam reikia ir susikaupti, ir apmąstyti, ir pasiruošti. Tas pasiruošimas nėra atribotas nuo laiko“, – atkreipia dėmesį M. Sinkevičius.

Būsto įsigijimas nėra apsipirkimas parduotuvėje – tam reikia ir susikaupti, ir apmąstyti, ir pasiruošti.

Pritraukia jaunas šeimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad kasmetės teritorijų peržiūros leidžia greitai reaguoti į besikeičiančią regionų situaciją. Visgi procentų kartelę, anot Lino Kukuraičio, būtų galima keisti, tačiau tą daryti turėtų Seimas.

„Tai, ar rodiklis nustatytas tinkamoje vietoje, kai iškrenta Tauragė, Gargždai ir Utena, yra politinės diskusijos klausimas. Kai prieš pusantrų metų keitėme įstatymą, diskusija buvo labai plati, kad galėtų dalyvauti daugiau regionų gyvenviečių, tačiau Seime ta riba buvo sumažinta ir dalis Vilniaus ir Kauno rajonų bei dalis Panevėžio miesto iškrito. Manau, kad ši diskusija gali iš naujo atsidurti Seime ir spręsti, ar ta 65 proc. riba nustatyta toje vietoje“, – komentuoja L. Kukuraitis.

Per pusantrų metų paramą būstui regione įsigyti iš viso gavo per 1000 šeimų.

„Ši priemonė bent jau praėjusiais metais jaunų šeimų buvo labai naudojama. 1000 jaunų šeimų pajudėjimas į regionus arba įsitvirtinimas juose reiškia ne suvažiavimą į miestus. Mano galva, tai yra svaru.

Tiesa, pasiskirstymas yra labai netolygus ir būtent dėl to, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone yra daugiausia naudojamasi šia priemone, tikėtina, kad jaunos šeimos keliasi už miesto. Kai kuriuos statosi namus, kai kurios įsigiję, pavyzdžiui, butus Gargžduose, tuo tarpu darbo vietos nebūtinai yra gražu Gargžduose, o gali būti ir Klaipėdoje. Šia prasme norisi sustiprinti, kad ta priemonė judėtų į tas teritorijas, kuriose ja mažiau naudojamasi“, – sako L. Kukuraitis.

Kad parama padeda į regionus pritraukti jaunų šeimų, sutinka ir M. Sinkevičius, tačiau jis teigia, kad bent 15 proc. valstybės parama galėtų būti suteikiama ir didesniuose miestuose norinčioms gyventi šeimoms. Dabar į paramą gali pretenduoti ne vyresni nei 36-erių sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėtis ar mama.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.