„Vilniuje sukuriame apie 70 proc. visos vertės IT sektoriuje. Taigi Vilnius yra atsakingas praktiškai už didžiąją dalį tokių paslaugų eksporto. Kažkiek dabar jau ir Kaunas prisideda. Jei mes norime mažinti regioninę atskirtį, pramonė yra būtent ta kryptis, kuria turi Lietuva eiti“, – LRT RADIJUI sako ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Žygimantas Mauricas.
Augome, tačiau ne tiek, kiek norėta
Finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) yra itin svarbus Lietuvos ekonomikai, tačiau panašu, kad jis neišvengiamai mažės, sako ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu toks faktas mūsų šaliai atsilieps labiau blogai nei gerai.
„Vertinant mūsų patirtį, kaip mes prieš tai įsisavinome ir panaudojome ES paramą, tai gal tos ilgalaikės naudos ne visada buvo tiek, kiek buvo norėta, nes buvo vykdomi arba projektai, kurie ir taip būtų vykdomi, arba projektai, kurie niekada nebūtų vykdomi, jei nebūtų duota ES parama, – pastebi ekonomistas. – Tai įvairiais vertinimais, kažkiek (ES parama – LRT.lt) vis tiek prisidėjo prie ilgalaikio (Lietuvos – LRT.lt) bendrojo turto kūrimo, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi.“
Ekonomistas sako čia matantis galimybes Lietuvai. „Jeigu mes efektyviau išnaudosime tą paramą, kuri vis mums bus duodama ir santykis, kiek mes įmokėsime į biudžetą ir kiek gausime, vis dar liks trys prie vieno – triskart daugiau gausime, nei kad sumokėsime – jei tuos finansus efektyviai išnaudosime, tai mes tikrai galime pasiekti galbūt net ne mažiau, nei kad pasiekėme su ta pirmąja (ES paramos – LRT.lt) banga ar esama antrąja“, – tikina Ž. Mauricas.
„Pravalgyti milijonai“
Norint pasiekti tokių rezultatų, pirmas prioritetas, pasak socialinių mokslų daktaro, turėtų būti kokybės didinimas. „Antras dalykas yra tas, kad vis dar išmokos žemdirbiams yra mažesnės nei ES vidurkis, kas šiek tiek prieštarauja bendrai ES idėjai, nes jei jau nediskriminuoji, tai ir nediskriminuok – būk mielas ir visiems mokėk vienodas (išmokas – LRT.lt). Taigi, niuansų visokių yra, tačiau aš labai nedramatizuočiau šios situacijos, paramos sumažėjimo, juolab, bet kuriuo atveju tas sumažėjimas buvo lauktas“, – pabrėžia ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat primena, kad ES parama mažės ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. „Aišku, bus dar ir papildomas sumažėjimas, nes britai išstojo iš ES, o senosios šalys nenori didinti finansavimo, – teigia pašnekovas. – Iššūkių, be abejo, bus, tačiau aš labiau akcentuočiau pasiruošimą, nes, bet kokiu atveju, jei ir pratempsime tuos septynis metus, dar po septynių metų mes gausime dar mažiau tos paramos – kitaip, manau, nebus.“
Labai svarbus protingas ES paramos panaudojimas nuo nacionalinio iki savivaldybių lygmens. Tam yra labai svarbi politikų valia. „ES lėšos turėtų būti naudojamos struktūriniams pokyčiams, tačiau labai dažnai jos panaudojamos tiesiog „pravalgymui“: nekokybiškiems, pasenusio dizaino gatvių projektams, miestų „trinkelizavimui“, brandžių medžių kirtimui“, – piktinasi LRT RADIJO klausytojas Justas.
Vilniui – didžiausia atsakomybė
Taip pat ne vieną piktina mažų mokyklų renovacijos, po kurių jos yra uždaromos. Tokiais projektais ES pinigai yra tiesiog švaistomi. Buvęs ūkio ministras, Seimo narys, ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu mes susiduriame su dviem iššūkiais. „Vienas jų yra gebėti efektyviai panaudoti ES lėšas. Antras iššūkis yra tas, kad Lietuva yra suskaldoma į du regionus: Vilniaus ir visos kitos Lietuvos regioną“, – sako D. Krievys.
Pasak jo, Vilniaus regionas jau nebegaus ES lėšų, išskyrus fiksuotus 40 milijonų eurų. „Dar gali būti perskirstyta iš kitų fondų – apie pusę milijardo. Bet čia dar yra tam tikros sąlygos“, – sako buvęs ūkio ministras.
„Vilniuje sukuriame apie 70 proc. visos vertės IT sektoriuje. Taigi Vilnius yra atsakingas praktiškai už didžiąją dalį tokių paslaugų eksporto. Kažkiek dabar jau ir Kaunas prisideda. Jei mes norime mažinti regioninę atskirtį, pramonė yra būtent ta kryptis, kuria turi Lietuva eiti“, – sako Ž. Mauricas.
D. Kreivys tvirtina, kad Lietuva, žiūrint bendrai europiniame kontekste, ES paramą panaudodavo neblogai. „ES lėšų panaudojimas mūsų ekonomikos augimą padidindavo 1,4 proc BVP, – gerą šalies ekonominį pasiekimą pristato Seimo ekonomikos komiteto narys. – Tačiau, žinoma, tas lėšas buvo galima žymiai efektyviau naudoti, nei kad minėtai „trinkelizacijai“. Yra naujiena iš Europos Komisijos, kad tų pinigų negalėsime naudoti neefektyviems dalykams – negalėsime investuoti ten, kur pinigai neduos grąžos, nekurs pridėtinės vertės. Taigi, „trinkelizacija“ užsibaigia automatiškai.“
Plačiau – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
