Verslas

2020.02.14 18:57

Laisvosios rinkos instituto vadovė Leontjeva: valdžia kišasi į sritis, kurios turėtų būti žmonių susitarimo reikalas

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2020.02.14 18:57

„Mes nuolat ėjome suvaržymų didinimo keliu ir mūsų teisėkūra yra su dideliu priekaištu. Sakyčiau, kad įstatymai kepami neatsakingai ir kišamasi į tas sritis, kurios turėtų būti žmonių susitarimo reikalas“, – valdžios daromas klaidas įvardija Elena Leontjeva, po beveik dvidešimties metų grįžusi prie Laisvosios rinkos instituto (LLRI) vairo.

Anot pašnekovės, valdžia pirmiausia turėtų rūpintis savo pačios netvarka.

– Jūs buvote prezidento Valdo Adamkaus ekonomikos patarėja. Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimus laimėjo dėl retorikos apie gerovės valstybę. Kaip matote gerovės valstybę Lietuvoje ir kelią, kuriuo ketinama eiti?

– Gerovė yra labai gražus terminas, bet reikia suprasti, kad gerovė nėra tik materialinė gerovė. Jeigu mes kalbėsime tik apie materialinę gerovę, gerokai redukuosime žmogų iki tokio vartojančio sutvėrimo, kuriam kas nors turi būti parūpinta. Jeigu gerovę įsivaizduojame plačiau, būtent kaip galimybę save realizuoti, mokytis, pažinti ir neapsiriboti vien medžiaginėmis gėrybėmis, gerovės siekis yra tikrai sveikintinas.

Gerovė yra labai gražus terminas, bet reikia suprasti, kad gerovė nėra tik materialinė gerovė.

– Kaip Jums atrodo, ar valstybė padarė klaidų ekonomikoje? Jei taip, kokios tos klaidos buvo?

– Taip. Mes nuolat ėjome suvaržymų didinimo keliu ir mūsų teisėkūra yra su dideliu priekaištu. Sakyčiau, kad įstatymai kepami neatsakingai ir kišamasi į tas sritis, kurios turėtų būti žmonių susitarimo reikalas. Galvojame, kad kiekvienam reikalui reikia įstatymo. Įstatymų poveikis gyvenimui yra vertinamas labai formaliai. Netgi kai matome, kad įstatymai turėjo kenksmingą poveikį žmonių gyvenimui, jie nėra atšaukiami, keičiami, visa tai atliekama labai formaliai. Įstatymų leidėjų ir vykdomosios valdžia yra labai neatsakinga, tuo metu, kai iš visų kitų žmonių reikalaujama atsakomybės. Taip pat yra prikurta daugybė poįstatyminių aktų, kurie nuolat tobulinami, keičiami taip, kad net pačioms vykdančioms institucijoms yra vargas.

– Per daug biurokratijos?

– Taip. Žmogui reikia dirbti savo tiesioginį darbą, o ne skaityti ir nuolat mokytis besikeičiančių taisyklių. Tai yra tikrai per didelė našta.

Sakyčiau, kad įstatymai kepami neatsakingai ir kišamasi į tas sritis, kurios turėtų būti žmonių susitarimo reikalas.

– Ar, Jūsų požiūriu, valstybė turėtų mažiau kištis į, tarkime, verslo vystymąsi?

– Verslas yra visa gamyba, prekyba, paslaugos. Visa tai Lietuvoje organizuota privataus verslo pagrindu. Jeigu mes galvojame, kad žmonės turėtų laisvai gaminti, teikti paslaugas, prekiauti, tokiu atveju, žinoma, kad valdžios kišimasis į šias sritis turėtų būti mažesnis.

Valdžios dėmesio labai reikia darant tvarką pačios valdžios valdose. Ten, kur yra netvarka, funkcijų dubliavimas, perteklinės išlaidos. Valstybės kontrolė nuolat atkreipia į tai dėmesį. Reikia sutelkti valdžios dėmesį.

Valdžios dėmesio labai reikia darant tvarką pačios valdžios valdose.

– Jau rudenį vyks Seimo rinkimai. Kokie Jūsų lūkesčiai šiam ir ateinančiam Seimui?

– Mūsų lūkesčiai yra labai aktyvūs, nes mes su LLRI ruošiamės išleisti knygą „Seimo nariams ir rinkėjams“, kurioje būtų pateikiama ir Lietuvos socialinio ekonominio gyvenimo diagnozė, ir būtinos kryptys. Kadangi tai yra jubiliejiniai metai, norime atkreipti dėmesį į pasaulėžiūrą, kuri Lietuvoje, deja, keičiasi į suvalstybinimo ir paternalizmo pusę. Atkreipti dėmesį į tas kryptis, kuriomis reikia eiti. Pateikti labai konkrečias priemones konkrečiose srityse, nes institutas nuolat stebi ir teisėkūrą, ir turi daugybę pasiūlymų konkrečiose srityse, ką reikėtų daryti, kokius įstatymus pakeisti ir panašiai.

Išsamiau – laidos „60 minučių“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.