Visuomenininkų ryžto kovoti prieš Astravo atominę elektrinę reikėjo prieš aštuonerius-devynerius metus, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis teigia, kad vasario pradžioje įsikūrusio naujojo visuomeninio judėjimo tikslai „yra sveikintini“, bet „pilietinės pastangos turėtų būti nukreiptos konstruktyvesne linkme“, t.y. didinti spaudimą Baltarusijai europiniu formatu.
„Tikrai gaila, kad visos šitos pastangos, visi sąjūdžiai neprasidėjo aštuoneriais-devyneriais metais anksčiau ir jei tai būtų buvę, aš esu įsitikinęs, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės tiesiog nebūtų buvę. Būtų sutaupytos plytos ir statybinės medžiagos“, – interviu „DELFI dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas primena, kad Lietuva „telkia frontą“ tarp Lenkijos ir Baltijos valstybių nepirkti nesaugios energijos iš Astravo elektrinės ir tai šiuo metu galėtų būti veiksminga priemonė prieš šį Lietuvos nesaugiu laikomą objektą.
„Ir jei mes tikrai to sugebėsime pasiekti, tai bus didžiulis žingsnis žlugdant šią elektrinę, kaip ekonominį projektą“, – sakė prezidentas.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.
Buvusių ir esamų politikų, diplomatų ir kitų valstybės veikėjų vasario pradžioje įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo AE žada siekti, jog jėgainės elektros energija nepatektų į ES rinką, būtų sustabdyta tolesnė jos plėtra, Lietuva ir Europos Sąjunga imtųsi priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti.
Lietuvos tarpininkavimas siūlant Baltarusijai dujų tiekimo alternatyvas padeda šiai šaliai derėtis su Rusija, sako prezidentas G. Nausėda.
„Turbūt negalėsite šito ginčyti, kad mūsų noras dialogui, kurį mes realiai pradėjome ir mūsų noras padėti Baltarusijai išsaugoti suverenitetą Baltarusijai pateikiant energetines alternatyvas leidžia ponui Lukašenkai kalbėti kaip lygiaverčiam partneriui su Putinu., Jeigu būtų kitaip, jis, neturėdamas alternatyvų, nelabai ko galėtų ir reikalauti“, – laidai „DELFI dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omeny sunkias Baltarusijos derybas dėl geresnių rusiškos naftos ir gamtinių dujų tiekimo sąlygų.
„Tam tikra prasme, mes sudarome sąlygas, kad šios dviejų, iš pirmo žvilgsnio, nelygiaverčių valstybių derybos, jos gali atrodyti bent jau panašios, kaip lygaus su lygiu derybos“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad Baltarusijos konkurencingumas šiuo metu „yra garantuotas dirbtinai žemomis energetinėmis kainų“.
„Savaime suprantama, Rusija tai žinodama ir labai gerai įvertindama situaciją, naudojasi tuo kaip šantažo priemone“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos žvalgyba šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje konstatavo, kad Rusijos derybos su Baltarusija dėl energetinio bendradarbiavimo ir gilesnės šalių integracijos pereina į politinį spaudimą.
Žvalgyba pabrėžia, kad Rusija siekia didinti savo įtaką Baltarusijoje, kaip pagrindiniu svertu naudodamasi „silpna, nediversifikuota, nuo lengvatinėmis sąlygomis iš Rusijos gaunamų energijos išteklių priklausoma Baltarusijos ekonomika“
Dujas Baltarusijai, pasinaudojant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalu, ateityje tikisi tiekti Jungtinės Valstijos, BNS šią savaitę patvirtino naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
