Verslas

2020.02.17 05:30

Banko klientą papiktino reikalavimas pateikti turimų sąskaitų išrašus, pats bankas paaiškino, kuo ši situacija išskirtinė

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.17 05:30

Kad galėtum atsidaryti sąskaitą, turi atsakyti į galybę klausimų, tarp kurių – ir klausimas apie tai, kokiuose kituose bankuose sąskaitas jau turi ir kokie jų išrašai. Su tokia situacija susidūrė į LRT.lt kreipęsis Viktoras.

„Swedbank“ paskelbė, kad nuo vasario panaikina komisinį mokestį prekybai akcijomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos biržose. Sausio 31 d. kreipiausi į „Swedbank“ filialą Kaune su prašymu atidaryti sąskaitą nurodydamas, kad ketinu prekiauti vertybiniais popieriais. Atsakiau į banko atstovės pateiktus kliento pažinimo anketos klausimus“, – situaciją apibūdina Viktoras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt).

Jis buvo informuotas, kad atstovė dar gali paskambinti ir galbūt reikės pateikti papildomus dokumentus.

Elektroninį laišką iš banko atstovės pašnekovas teigia gavęs po beveik savaitės.

„Darbo dienos pabaigoje bankui pateikiau „Sodros“ išrašą apie savo pajamas 2019 m. Kitą, vasario 7-ąją, dieną paskambino ir sakė, kad pateiktos informacijos nepakanka ir reikia pateikti visą reikalaujamą informaciją“, – tvirtina Viktoras.

Tarp šios informacijos buvo prašoma pateikti ir visų kituose bankuose turimų sąskaitų išrašus už vienų metų laikotarpį.

„Pasiteiravau, ar pakanka iš interneto atspausdintų sąskaitų išrašų. Atsakė, kad reikia oficialių bankų sąskaitų išrašų“, – priduria Viktoras.

Atsakyti į klausimus prašoma dėl pinigų plovimo prevencijos

Kaip LRT.lt tvirtina „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius, individualių atvejų bankas komentuoti negali. Tačiau, jo aiškinimu, bankai yra įpareigoti laikytis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų.

„Todėl savo veikloje bankas įgyvendina principą „Pažink savo klientą“ (ang. Know Your Client). Siekiant sklandaus ir patikimo bendradarbiavimo su klientu, jo gali būti prašoma pateikti informaciją, kuri leistų susidaryti išsamų vaizdą apie jo veiklą, naudos gavėjus, lėšų kilmę ir panašiai“, – tvirtina S. Abraškevičius.

Lietuvos banko LRT.lt pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad Viktorui pateikti klausimai turėtų būti susiję su finansų įstaigoms, taigi ir bankams, taikomais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.

„Reikalavimai nurodyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Finansų rinkos dalyviams skirtuose nurodymuose. Finansų įstaigos privalo tinkamai pažinti savo klientus: nustatyti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, nuolat atnaujinti turimą kliento pažinimo informaciją, atlikti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną ir pan.“, – teigiama atsakyme.

Nesutikęs atsakyti, paslaugų galite ir negauti

Anot Lietuvos banko, finansų įstaiga, prieš užmegzdama dalykinius santykius su klientu, o vėliau ir teikdama paslaugas, įprastai prašo informacijos apie kliento veiklą, nuolatinius pajamų šaltinius, planuojamas vykdyti mokėjimo operacijas, teiraujasi, ar klientas nėra politiškai paveikiamas asmuo ir pan.

„Finansų įstaiga, siekdama pažinti savo klientą, suprasti jo veiklą ir finansinę elgseną ir vertinti jos pokyčius, klientui gali pateikti finansų įstaigos nustatytos formos klausimyną bei prašyti papildomų kliento pateiktą informaciją patvirtinančių duomenų ar dokumentų“, – sakoma Lietuvos banko atsakyme.

Teisės aktuose numatyta, kad tais atvejais, kai klientas vengia bendrauti su finansų įstaiga arba atsisako jos nustatytais terminais pateikti prašomą informaciją, finansų įstaiga turi teisę apriboti finansinių paslaugų teikimą klientui arba atsisakyti pradėti arba tęsti dalykinius santykius su klientu.

Kitaip tariant, nepateikus prašomų atsakymų, bankas gali atsisakyti suteikti paslaugą arba tęsti sutartį.

„Žinoma, finansų įstaigos taikomos priemonės turi būti proporcingos kliento keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai“, – akcentuojama Lietuvos banko pranešime.

Prašymas atsakyti į klausimus reglamentui neprieštarauja

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijaos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė LRT.lt informavo, kad asmens duomenų tvarkymas, pavyzdžiui, rinkimas, naudojimas, teikimas, savaime nėra laikytinas prieštaraujančiu Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR).

„BDAR nedraudžia asmens duomenų rinkti, tačiau BDAR įpareigoja duomenų valdytoją – finansinę įstaigą – užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą asmens duomenų tvarkymo metu“, – akcentuojama inspekcijos atsakyme.

BDAR numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir tik tada, kai tai gali būti pagrįsta bent viena teisėta sąlyga.

„Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Be kita ko, BDAR numato, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR, ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi“, – nurodoma atsakyme.

Kodėl prašoma atsakyti į klausimus, turėtų paaiškinti pats bankas

Inspekcijos vertinimu, Viktoro minėtų duomenų buvo paprašyta siekiant duomenis rinkti su tikslu nustatyti kliento tapatybę ir pažinti jį vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu.

Minėtu įstatymu finansų įstaigos ne tik įpareigojamos rinkti tokius kliento ir naudos gavėjo duomenis, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, kaip antai, vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka, parašas, pilietybė, bet ir kitą informaciją, kuri leistų nustatyti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

„Taigi tam tikri kliento ir naudos gavėjo asmens duomenys, net jei ir tiesiogiai nenurodyti įstatyme, yra reikalingi finansų įstaigai tam, kad ji galėtų įvykdyti pareigas, numatytas įstatyme. Atskirais atvejais prašomų duomenų apimtis gali skirtis, nes įstatymas tam tikrais atvejais numato ir supaprastintą kliento tapatybės nustatymą“, – nurodoma Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakyme.

„Tačiau manytume, kad finansų įstaigos taikomos priemonės, kurios yra skirtos įstatyme ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams vykdyti, turi ne tik atitikti įstatyme siekiamus tikslus, bet ir būti proporcingos tokiems tikslams pasiekti“, – priduria inspekcija.

Tokiu atveju klientas, kilus klausimų dėl jo asmens duomenų tvarkymo, gali tiesiogiai kreiptis į konkrečią finansų įstaigą, kurioje tvarkomi su juo susiję asmens duomenys.