Kaip pasaulio ir Lietuvos ekonomiką paveiks koronaviruso plitimas? Ar gali pasaulį ištikti nauja ekonominė ir finansinė krizė? Ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT RADIJO klausytojus ramina, kad Lietuva yra teisingoje barikadų pusėje ir, bent jau kol kas, galime būti ramūs, kad pavyks „išsisukti su menkais nuostoliais“.
Italų ir prancūzų nerimas
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Ž. Mauricas sako, kad nerimą keliantys koronaviruso duomenys, ateinantys iš Kinijos, nieko gero pasaulio ekonomikai nežada. „Kol kas, preliminariais duomenimis, nuo Kinijos tai (koronaviruso sukeltos pasekmės – LRT.lt) jau turėtų nukirpti vieną BVP procentinį punktą. O tai yra daugybė milijardų eurų“, – sako Ž. Mauricas.
Jo teigimu, atvirkščiai nei SARS viruso metu, dabar Kinija vaidina žymiai reikšmingesnį vaidmenį pasaulio ekonomikoje. „Tad ir pasekmes matome ženklias: žaliavų kaina yra pakritusi, krenta ir šalių, kurios priklausomos nuo Kinijos ekonomikos, akcijos, kaip antai Australijos, PR Azijos bei kai kurių Europos šalių“, – neramų ekonomikos makroklimatą komentuoja ekonomistas.
Ž. Mauricas sako, kad sunerimti turėtų tos Europos šalys, kurios daug eksportuoja į Kiniją. „Labai išsigandę yra italai ir prancūzai. Jie į Kiniją eksportuoja daug prabangos prekių, – sako ekonomistas. – Sunerimti turėtų ir vokiečiai, kurie ten turi daug gamybos, ypač automobilių pramonės, tiek vietoje, pačioje Kinijoje, tiek tam tikrų komponentų, kuriuos importuoja iš Kinijos. Taip, kad poveikis (koronaviruso – LRT.lt) bus tikrai pakankamai platus ir neigiamas.“
Esame teisingoje barikadų pusėje
Ekonomistas sako turintis ir geresnių žinių. Pasak jo, jei koronavirusas neišplis po kitas šalis taip, kaip išplito Kinijoje, „Lietuva gali išsisukti su menkais nuostoliais“. Maža to, koją Kinijai kišantis koronavirusas, jo teigimu, suteiks naujų galimybių Lietuvai – galimos gamybos rokiruotės neaplenks ir Rytų Europos, o kartu ir mūsų šalies.
„Mes šįkart esame teisingoje barikadų pusėje – su išsivysčiusiomis valstybėmis, kurios yra mažiau paveiktos ir jos mažiau tiesiogiai priklauso nuo Kinijos ekonomikos, – lietuvius ramina Ž. Mauricas. – Besivystančioms ekonomikoms, kurios eksportuoja žaliavas į Kiniją arba yra tiesiogiai priklausomos nuo rinkos grandinių, poveikis, be abejo, bus žymiai didesnis.“
Buvęs ūkio ministras, Seimo narys, ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys įspėja, kad jeigu koronavirusas vis tik plistų toliau, pasekmes pajustų bene viso pasaulio ekonomikos.
„Kinija yra didžiulis gamybos centras. Iki 60 proc. gamybos yra surišta su Kinija. Po kinų naujųjų metų, šalis atnaujina gamybą. Čia bus daug iššūkių: kiek žmonių išeis į darbą, ar neprasidės kita, žymiai didesnė viruso banga, kaip vystysis gamybos grandinė. Negavus žaliavų, gamyba sutriks ir Europos šalyse, – įspėja Seimo narys. – Tad visų dėmesys krypsta, kaip per artimiausias dvi savaites kinams seksis atnaujinti gamybą.“
Kinijos pažeidžiamumas – galimybės Lietuvai
Ž. Mauricas sako, kad didžiosios ekonomikos deda daug pastangų kovai su koronavirusu. Tuo tarpu lietuviams ekonomistas pataria kuo mažiau panikuoti. „Mums reikia įžvelgti ne tik minusus, bet ir pliusus. Vienas iš tų privalumų yra nukritusios žaliavų kainos, – verslo atstovams primena ekonomistas. – Taigi pinga ir naftos kaina. Greitu metu tai turėtų pasimatyti ir kuro kainose.“
Ekonomistui pritardamas, D. Kreivys pastebi dar vieną pozityvų ženklą dėl tiekimo grandinių. „Šiandien, ypatingai didžiosios kompanijos, mato Kinijos pažeidžiamumą. Galimas dalykas, kad didesnė gamybos dalis ieškos alternatyvų, o ta alternatyva bus Centrinė ir Rytų Europa, – optimistišką galimybę Lietuvos ekonomikai dėsto Seimo narys. – Gamybos kaštai čia gal ir aukštesni, tačiau pati opcija yra žymiai saugesnė. Taigi ilgainiui tai gali turėti pozityvią reikšmę Lietuvai – daugiau investicijų.“
Koją Kinijai kišantis koronavirusas suteiks naujų galimybių Lietuvai – galimos gamybos rokiruotės neaplenks ir Rytų Europos, o kartu ir mūsų šalies.
Socialinių mokslų daktaras Ž. Mauricas įspėja, kad šiame amžiuje greitai po pasaulį plinta ne tik naujausios technologijos, bet ir virusai, tad Lietuvai reiktų labiau pasirūpinti socialinės apsaugos tinklu. „Tų svyravimų ateityje galime tikėtis daugiau. Labai svarbu, kad Lietuva didintų socialinės apsaugos tinklą, kad mes, kaip mažas laivelis, nebūtume užpiltas tų bangų, kurios ateina iš Vakarų Europos“, – vaizdingai įspėjimą dėsto ekonomistas.
Saugus investicijų užutėkis
Lietuvai labai svarbus yra tam tikrų rezervų, atsargų kaupimas, tikina ekonomistas. Jo teigimu, rezervą galima būtų panaudoti nedarbo ar kitoms išmokoms mokėti. „Tai būtų nebloga strategija mažai valstybei, kad nepasikartotų 2008-2009-ųjų metų scenarijus, kuomet, atėjus krizei, ne tik, kad neturėjome jokių rezervų, bet ir dar buvo pridalinta pažadų, o ta atėjusi vyriausybė tiesiog nebeturėjo ką ir bedaryti“, – sunkiai, prieš daugiau kaip dešimtmetį, išgyventą ekonominę krizę primena Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad investicijų pritraukimas Lietuvai turi būti prioritetas. „Vyksta „dekinizacija“, jei taip galima pavadinti – daug įmonių išeina iš Kinijos. Centrinė ir PR Azija yra to persikėlimo lyderiai, tačiau ir Centrinė bei Rytų Europa yra patrauklios rinkos, – atsiveriančias naujas ekonomines perspektyvas pristato Ž. Mauricas. – Lietuva tikrai gali pritraukti bent dalį tų investicijų, nes esame neabejotinai saugesnis regionas.“
Didžiosios kompanijos mato Kinijos pažeidžiamumą. Galimas dalykas, kad didesnė gamybos dalis ieškos alternatyvų, o ta alternatyva bus Centrinė ir Rytų Europa.
D. Kreivys antrina, kad gamyba iš Kinijos traukiasi dėl dviejų priežasčių: auga darbo kaštai pačioje Kinijoje bei vykstantys prekybos karai su šia šalimi. „Globalus Amerikos ir Kinijos varžymasis augs, nepaisant dabar esančioms tam tikroms paliauboms. Sienos tarp Kinijos ir Vakarų Europos gilės. Formuojasi tam tikri blokai, kaip, pavyzdžiui, Rusija su Kinija, – neramią pasaulio ekonomikos arenos virtuvę nušviečia buvęs ūkio ministras. – Gamyba natūraliai ieškos saugesnių užutėkių, tad čia ir Lietuvai yra tikrai nemažos galimybės.“
Lietuvos koziris: darbo kultūra ir mažesni kaštai
Seimo ekonomikos komiteto narys taip pat įsitikinęs, kad koją Kinijos ekonomikai greitu metu pakiš ir tai, kad šalis slėpė ir galbūt vis dar slepia tikruosius koronaviruso epidemijos skaičius. Pasak jo, tokie autoritarinės šalies sprendimai nekelia pasitikėjimo kitoms ekonomikoms.
„Valstybė yra autoritarinė. Pasauliui labai sunku suprasti tų virusų kilmę, plėtrą ir skvarbos greitį. Mes netgi negalime pasakyti, koks yra viruso mastas šiai dienai. Nenoriu pasakyti, kad jis yra milžiniškas, tačiau nepamirškime, kad Kinijoje informacija yra labai aiškiai ribojama, – perspėja D. Kreivys. – Visi aktyvistai, kurie pranešinėjo iš ligoninių ir kitų įstaigų, staiga dingsta, yra izoliuojami arba miršta.“
Pasak jo, dėl šių priežasčių Centrinė ir Rytų Europa, kartu su Lietuva, turi didelių galimybių. „Su mūsų darbo kultūra, su dar šiek tiek žemesniais kaštais, Lietuva turi tikrai gerų galimybių (pritraukti investicijų – LRT.lt), – neabejoja D. Kreivys. – Žinoma, turime neatsilikti, būti aukštame robotikos lygyje, kad galėtume konkuruoti visame pasaulyje.“
Plačiau apie visa tai – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
