Teisėsaugos įtarimų Kuršių marių taršos byloje sulaukęs kartono, higieninio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamybos grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis trečiadienį pareiškė nesikratantis teisėsaugos pareikštų įtarimų, tačiau dėl pažeidimų kaltina ir buvusius vadovus. Jam įtarimai pareikšti kaip buvusiam dukterinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkui.
Bylą tirianti Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė LRT.lt patvirtino, kad G. Pangoniui pareikšti įtarimai dėl sistemingų aplinkosaugos pažeidimų ir dokumentų klastojimu, dėl kurio buvo padaryta didelė žala.
Pasak G. Pangonio, ši istorija jam yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais.
„Nesikratau atsakomybės ir užtikrinu, kad „Grigeo Klaipėda“ deda visas pastangas, kad žala gamtai būtų kuo greičiau atlyginta. Vis dėlto, man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais. Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų.
Taip pat skaitykite
Nepaisant to, tikiuosi, kad ši istorija nesugriaus pasitikėjimo esamais ir būsimais vadovais. Jaučiu pareigą dar kartą atsiprašyti visuomenės ir užtikrinti, jog bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su tyrimą vykdančiomis teisėsaugos institucijomis ir esame ypač suinteresuoti kuo greičiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes“, – pranešime spaudai sakė verslininkas.
Pasak G. Pangonio, „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą ir yra pasirengusi kaip galima greičiau atkurti pirminę aplinkos būklę arba atlyginti jai padarytą žalą.
G. Pangonis „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininko pareigas užėmė nuo 2010 kovo iki 2020 metų sausio. Jo poziciją atspindintį pranešimą spaudai paskelbusi ryšių su visuomene agentūra „INK agency“ teigia, kad „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininkui nebuvo priskirta konkretaus gamybos baro ir nuotekų valymo kontrolė ar organizavimas.
Prokuratūra teigia, kad Kuršių marių tarša buvo ne atsitiktinė, o sisteminga veikla.
Bendrovė: Nuotekų valymas – vadovų atsakomybė
Antradienį „Grigeo Klaipėda“ paviešino vidinės komisijos tyrimo antrojo etapo išvadas, kuriose skelbiama, jog nuo 2012 metų „Grigeo Klaipėdos“ biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo proceso organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padaliniui. Šiam padaliniui nuo 2011 metų gegužės iki 2019 metų gegužės vadovavo Jonas Garalis.
Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą, teigiama pranešime. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingas „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius. Nuo 2013 m. birželio iki 2019 metų gegužės bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis. Šiuo metu jos vadovas yra Tomas Eikinis, taip pat sulaukęs teisėsaugos įtarimų.
Išvadose teigiama, kad veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė J. Garalis.
Abu minėti asmenys iš bendrovės buvo atleisti, nustačius jų neteisėtos veiklos faktus, rašoma pranešime. Po „Grigeo Klaipėdos“ kreipimosi dar 2019 metų vasarą Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto išvaistymo ir žalos jai padarymo. 2019 metų gruodį teismui buvo pateiktas „Grigeo Klaipėdos“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo. Šią savaitę bendrovė pateiks dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo.
Galima buvusių vadovų nusikalstama veika, pasireiškusi bendrovės turto švaistymu bei sistemingu veikimu prieš bendrovės interesus, o taip pat nusikalstamu (aplaidžiu) savo pareigų nevykdymu truko devynerius metus – nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasario, tvirtina „Grigeo“.
